Šunį išleisti į kiemą vieną ar visada vedžioti su pavadėliu?

Ryte atidaromos namo durys, šuo išlekia į kiemą apibėgti tvorą ir apuostyti vakarykščių pėdsakų. Tuo pat metu už vartų į bendrą taką suka dviratininkas, pro šalį vedamas kitas šuo, o tarp tvoros lentų gali prasprūsti katė. Vieniems tai įprasta laisvė nuosavame kieme, kitiems – situacija, kurioje vienos neuždarytos sklendės ar neįvertinto gyvūno reakcijos pakanka nemaloniam susidūrimui.

Nuosavas kiemas nėra vien dekoracija

Šuns šeimininkui argumentas paprastas: jei sklypas saugiai aptvertas, augintiniui neturėtų tekti kiekvieną išėjimą iš namų lydėti pavadėliu. Kieme šuo gali pasirinkti tempą, pauostyti žolę, pasivaikščioti nuo terasos iki vartų, pagulėti saulėje ir atlikti natūralią teritorijos stebėjimo funkciją. Aktyviam šuniui tai nėra tas pats, kas trumpas išėjimas prie namo su įtemptu pavadėliu.

Ši pusė turi pagrindo ir dėl kasdienės praktikos. Ne kiekvienas šeimininkas gali kelis kartus per dieną vykti į tolimą lauką ar parką. Ypač kai šuo turi galimybę saugiai išeiti į kiemą tarp darbo skambučių, gaminant vakarienę ar prižiūrint vaikus. Tvarkingai įrengtas kiemas gali sumažinti ir konfliktų tikimybę: šuo nebėga prie praeivių, nesivaiko paspirtukų, o šeimininkas neprivalo kaskart ieškoti ramios vietos, kurioje nebūtų kitų gyvūnų.

Tačiau žodis „aptvertas“ čia yra esminis. Žema dekoratyvinė tvorelė, tarpas po vartais ar lengvai atidaroma sklendė nėra patikima apsauga šuniui, kuris moka šokti, kasti arba stumti vartelius snukiu. Saugumas priklauso ne tik nuo tvoros aukščio, bet ir nuo šuns dydžio, veislės savybių, amžiaus bei ankstesnio elgesio. Ramus namuose šuo gali labai kitaip sureaguoti, kai už tvoros sustoja kitas gyvūnas.

Ramybė kieme ne visada reiškia kontrolę

Pavadėlio šalininkai dažniausiai nekalba apie tai, kad šuniui reikia uždrausti lakstyti. Jų mintis kita: prie vartų, bendro įvažiavimo, atviros kiemo dalies ar tako šuo turi būti valdomas. Net draugiškas gyvūnas gali išbėgti paskui katę, pulti žaisti su nepažįstamu šunimi ar garsiai šokti prie tvoros, kai pro šalį eina vaikas. Šeimininkui tai gali atrodyti kaip smalsumas, o žmogui kitoje tvoros pusėje – kaip reali grėsmė.

Dažna problema atsiranda ten, kur nuosavas kiemas ribojasi su vieša erdve. Šalia parko, miško, mokyklos tako ar bendro naudojimo privažiavimo nuolat keičiasi žmonės ir gyvūnai. Šuo pripranta prie savo teritorijos, todėl kiekvienas praeivis gali tapti dirgikliu. Net jei tvora neleidžia ištrūkti, nuolatinis lakstymas palei ją ir lojimas kelia įtampą kaimynams, o pačiam šuniui gali formuoti saugojimo įprotį.

Be to, pavadėlis nėra vien fizinis suvaržymas. Tinkamai naudojamas jis leidžia šeimininkui iš anksto padidinti atstumą iki kito šuns, sustoti prieš atidaromus vartus ar neleisti augintiniui prisiartinti prie žmogaus, kuris nenori kontakto. Dalis konfliktų įvyksta ne dėl agresijos, o dėl per greito ir nepageidaujamo susitikimo. Mažas šuo gali išsigąsti didelio, vyresnis žmogus – netikėto šuolio, o dviratininkas – gyvūno, išbėgusio iš už gyvatvorės.

Šunį išleisti į kiemą vieną ar visada vedžioti su pavadėliu?Nuotrauka: Pixabay / Pexels

Orientacinis skaičiavimas: kiek kainuoja daugiau kontrolės

Tarkime, prie individualaus namo norima sutvarkyti maždaug 60 metrų kiemo perimetrą ir kartu skirti lėšų pagrindiniam paklusnumo mokymui. Tai tik pavyzdys: galutinė suma labai priklauso nuo grunto, vartelių, tvoros tipo ir šuns poreikių.

Rezultatas keičiasi, jei jau yra tinkama tvora, šuo linkęs kasti ar šokinėti, reikia automatinių vartų sprendimo, arba mokymas trunka ilgiau nei keli užsiėmimai. Vien tvora neišsprendžia šuns reakcijų, o vien treniruotės nepataiso kiaurų vartelių.

Praktikoje geriausiai veikia ne vienas griežtas principas, o aiški rutina. Prieš paleidžiant šunį apžiūrimi vartai ir tvora, kiemas netampa vieta ilgam vienišam budėjimui, o komandos „pas mane“, „lauk“ ir ramus grįžimas į namus kartojami kasdien. Ilgas pavadys gali būti tarpinis sprendimas: šuo turi daugiau erdvės uostinėti, bet šeimininkas išlaiko galimybę jį sustabdyti.

Riba priklauso nuo vietos ir paties šuns

Laisviau išleisti šunį pagrįsta tada, kai kiemas iš tiesų uždaras, varteliai patikimi, gyvūnas nepaliekamas be priežiūros ilgam ir ramiai reaguoja į žmones bei gyvūnus už tvoros. Daugiau atsargumo reikia, kai namas stovi prie judraus tako, netoliese yra miškas ar parkas, šuo turi stiprų medžioklės instinktą, yra jaunas, neseniai atkeliavęs į namus arba jau yra bandęs sprukti. Tokiu atveju pavadėlis prie vartų ir už sklypo ribų nėra nepasitikėjimas šunimi – tai būdas neperkelti rizikos praeiviams, kaimynams ir pačiam augintiniui.

Kaip tai sprendžiate jūs: ar jūsų kiemas šuniui yra laisvo judėjimo erdvė, ar tik viena vedžiojimo dalis?

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!