Lietuvoje plinta pavojinga liga, ji jau nusinešė keturias gyvybes

Pagal Lrytas pranešimą

Ruduo daugeliui reiškia grybus, pasivaikščiojimus miške, darbus sode ir paskutines ilgesnes išvykas į gamtą. Tačiau būtent šiuo metu specialistai primena apie pavojų, kurį dalis žmonių vis dar nuvertina. Lietuvoje prasideda antroji erkių aktyvumo banga, o šių metų statistika rodo, kad erkių platinamos ligos niekur nedingo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad erkės išlieka aktyvios tol, kol oro temperatūra nėra per žema. Joms pakanka, kad vidutinė paros temperatūra siektų maždaug 5–7 laipsnius šilumos. Tai reiškia, kad net ir vėsesnį rudenį miške, parke, sode ar aukštesnėje žolėje rizika išlieka reali.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 380 erkinio encefalito atvejų. Keturi žmonės nuo šios ligos mirė. Tai viena pavojingiausių erkių platinamų infekcijų, nes ji gali pažeisti centrinę nervų sistemą, o specifinio gydymo nuo paties viruso nėra.

Pavojingiausia klaida – manyti, kad rudenį erkės jau nebeaktyvios

Dalis žmonių saugotis erkių įpranta tik pavasarį ar vasaros pradžioje. Tačiau ruduo yra ne mažiau rizikingas laikotarpis, ypač tiems, kurie daug laiko praleidžia gamtoje. Grybautojai, uogautojai, sodininkai, šunų šeimininkai ir net miesto parkų lankytojai gali susidurti su erkėmis visai netikėtose vietose.

Specialistų teigimu, rudeninis erkių aktyvumas susijęs su jų vystymosi ciklu. Po pavasarinio maitinimosi jos pereina į kitą vystymosi etapą ir vėl ieško galimybės maitintis. Todėl šiuo metu erkės gali būti aktyvios ne tik miškuose, bet ir pievose, soduose, prie vandens telkinių ar net daugiabučių kiemų žaliose zonose.

Tai ypač pavojinga dėl to, kad rudenį žmonės dažnai rengiasi šilčiau, tačiau po išvykos į gamtą ne visada atidžiai apžiūri kūną. Erkė gali įsisiurbti nepastebimai, o kuo ilgiau ji lieka odoje, tuo didesnė rizika užsikrėsti kai kuriomis erkių platinamomis ligomis.

Erkinis encefalitas ir Laimo liga – ne tas pats

Erkinis encefalitas ir Laimo liga dažnai minimi kartu, tačiau tai skirtingos ligos. Erkinį encefalitą sukelia virusas, kuris gali pažeisti galvos smegenis, jų dangalus ar nervų sistemą. Ši liga gali prasidėti panašiai kaip gripas: karščiavimu, galvos, raumenų skausmais, silpnumu. Vėliau daliai žmonių gali išsivystyti sunkesnė ligos forma.

Laimo ligą sukelia bakterijos. Nuo jos vakcinos šiuo metu nėra, tačiau ši liga gydoma antibiotikais. Vienas labiau atpažįstamų požymių gali būti plintanti raudona dėmė aplink įkandimo vietą, tačiau ji atsiranda ne visada. Todėl po erkės įkandimo svarbu stebėti savijautą ir neignoruoti neįprastų simptomų.

Šiemet sausio–rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje užregistruoti 8164 Laimo ligos atvejai. Pernai per tą patį laikotarpį jų buvo daugiau – 10017. Nors skaičius šiemet mažesnis, jis vis tiek išlieka labai didelis.

Kaip saugotis dabar, kai miškai pilni grybautojų

Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai. Jie ypač svarbūs žmonėms, kurie dažnai būna gamtoje, gyvena miškingose vietovėse, turi sodybas, dirba lauke ar mėgsta grybauti. Tačiau net ir pasiskiepijus būtina saugotis erkių, nes vakcina neapsaugo nuo Laimo ligos.

Einant į mišką ar aukštesnę žolę verta rinktis šviesesnius drabužius, ant kurių erkę lengviau pastebėti. Kelnes geriau susikišti į kojines, dėvėti ilgas rankoves, naudoti erkes atbaidančias priemones. Grįžus namo būtina apžiūrėti kūną, ypač pažastis, kirkšnis, kelių linkius, kaklą, užausius ir galvos odą.

Jei erkė įsisiurbė, ją reikia kuo greičiau pašalinti. Geriausia traukti pincetu ar specialiu erkių traukikliu, suimant kuo arčiau odos. Nereikėtų erkės tepti aliejumi, spausti ar deginti. Po pašalinimo įkandimo vietą reikia dezinfekuoti ir kelias savaites stebėti savijautą.

Ruduo dar nereiškia saugaus sezono pabaigos. Kol laikosi teigiama temperatūra, erkės gali būti aktyvios, o viena trumpa išvyka į gamtą gali baigtis rimtomis pasekmėmis.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!