Erkės Lietuvoje jau seniai nebėra tik miško problema. Jas galima parsinešti iš parko, sodo, paežerės, kiemo ar net trumpai pavedžiojus šunį žolėje. Šiltesnės žiemos ir ilgesni pavasariai lemia, kad erkių aktyvumo sezonas prasideda vis anksčiau, o kai kuriais metais jos išlieka aktyvios beveik ištisus metus.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad Lietuvoje erkės dažniausiai platina dvi ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Kasmet šalyje registruojama iki 3 tūkst. Laimo ligos ir iki 500 erkinio encefalito atvejų, todėl Lietuva laikoma endemine erkių platinamų ligų šalimi.
Lietuvoje erkės pavojingos ne tik miškuose
Dalis žmonių vis dar mano, kad erkės tyko tik giliuose miškuose ar aukštoje žolėje. Iš tikrųjų jų galima rasti ir miesto parkuose, prie namų, soduose, kapinėse, poilsiavietėse ar prie vandens telkinių. Užsikrėsti galima tiek kaime, tiek mieste.
Pirmieji šių metų duomenys rodo, kad sezonas prasidėjo anksti. NVSC duomenimis, 2026 m. sausio–vasario mėnesiais Lietuvoje jau buvo registruotas 1 erkinio encefalito ir 341 Laimo ligos atvejis. Daugiausia Laimo ligos atvejų tuo metu fiksuota Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Tai reiškia, kad apie erkes verta galvoti ne tik vasarą. Jeigu lauke šilta, nėra sniego, o temperatūra laikosi teigiama, erkės gali būti aktyvios gerokai anksčiau nei daugeliui atrodo.
Kodėl erkinis encefalitas toks pavojingas?
Erkinis encefalitas yra viena sunkiausių erkių platinamų ligų. Tai virusinė infekcija, kuri gali pažeisti galvos smegenis, jų dangalus ir periferinius nervus. Pirmieji simptomai dažnai primena gripą: pakyla temperatūra, skauda galvą, raumenis, jaučiamas stiprus nuovargis.
Apgaulinga tai, kad po pirmos ligos fazės žmogus gali pasijusti geriau. Tačiau vėliau daliai pacientų prasideda nervų sistemos pažeidimai. Gali atsirasti stiprūs galvos skausmai, pykinimas, sutrikusi koordinacija, sąmonės sutrikimai, paralyžius ar ilgalaikės neurologinės pasekmės.
NVSC nurodo, kad vaistų nuo erkinio encefalito nėra – gydytojai gali tik lengvinti simptomus. 8–9 proc. susirgusiųjų patiria tokias sunkias pasekmes, kad nebegali gyventi be kito žmogaus pagalbos, o apie 20 proc. lieka vidutinio sunkumo pasekmės, bloginančios gyvenimo kokybę.
Skiepai – svarbiausia apsauga nuo erkinio encefalito
Nuo Laimo ligos skiepų nėra, tačiau nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti. Tai ypač svarbu Lietuvoje, nes užsikrėsti galima bet kuriame regione. NVSC pabrėžia, kad veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra skiepai.
Geriausia pradėti skiepytis žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjo aktyvus erkių sezonas, tačiau skiepytis galima visus metus. Patikimai apsaugai paprastai reikia 3 dozių. NVSC duomenimis, po pilnos schemos apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą 3–5 metams.
Nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito Lietuvoje gali skiepytis 50–60 metų gyventojai. Ši grupė pasirinkta neatsitiktinai – mokslinių tyrimų duomenimis, vidutinis erkiniu encefalitu sergančiųjų amžius Lietuvoje siekia apie 55 metus.
Laimo liga: dažnesnė, bet išgydoma
Kita dažna erkių platinama liga – Laimo liga. Ją sukelia bakterijos, todėl anksti nustačius liga gydoma antibiotikais. Vis dėlto jos ignoruoti negalima.
Būdingiausias požymis – migruojanti eritema. Tai paraudimas, kuris dažnai plečiasi aplink erkės įkandimo vietą ir gali atrodyti kaip žiedas. Jis nebūtinai atsiranda iš karto – kartais pasirodo po kelių dienų ar savaičių.
Negydoma Laimo liga gali pažeisti nervų sistemą, sąnarius, širdį, odą. Todėl po erkės įkandimo svarbu stebėti savijautą ir odą ne vieną dieną, o kelias savaites.
Ką daryti įsisiurbus erkei?
Pirmiausia – nepanikuoti, bet veikti greitai. Erkę reikia ištraukti kuo greičiau, suimant ją kuo arčiau odos ir traukiant tiesiai, nesukiojant ir netepant aliejumi, kremu ar alkoholiu. Po to įkandimo vietą verta dezinfekuoti.
Jeigu po kelių dienų ar savaičių atsiranda paraudimas, karščiavimas, galvos, raumenų, sąnarių skausmai, silpnumas ar kiti neįprasti simptomai, reikia kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu neatidėlioti, jei žmogus nėra skiepytas nuo erkinio encefalito.
Kaip apsisaugoti nuo erkių?
Einant į gamtą verta rinktis šviesius drabužius – ant jų lengviau pastebėti ropojančią erkę. Geriausia dėvėti ilgas kelnes, kojines, uždarą avalynę, o kelnes susikišti į kojines. Taip, atrodo ne kaip mados savaitėje, bet erkėms toks įvaizdis labai nepatinka.
Taip pat verta naudoti repelentus, vengti braidymo po aukštą žolę, o grįžus namo gerai apžiūrėti kūną. Erkės dažnai įsisiurbia į kaklą, pažastis, kirkšnis, pakinklius, juosmens sritį ar už ausų. Vaikams reikėtų patikrinti ir galvos odą.
Svarbu apžiūrėti ir augintinius. Šuo ar katė gali parsinešti erkę į namus, o ši vėliau gali įsisiurbti žmogui.
Budrumo reikės visą sezoną
Erkių tema Lietuvoje nėra nauja, tačiau kasmet ji tampa vis aktualesnė. Švelnesnės žiemos, ilgesnis šiltasis sezonas ir aktyvus žmonių laisvalaikis gamtoje didina riziką susidurti su erkėmis net ten, kur anksčiau apie jas mažai galvodavome.
Svarbiausia – ne atsisakyti gamtos, o pasiruošti. Tinkama apranga, repelentai, kūno apžiūra po pasivaikščiojimo ir skiepai nuo erkinio encefalito gali apsaugoti nuo labai rimtų pasekmių. Lietuvoje erkės aktyvios ne tik miške, todėl budrumas reikalingas visur – nuo sodybos iki miesto parko.
