Išgirdote sūnaus ar mamos balsą ir prašo pinigų? Nauja sukčių schema gąsdina net bankus

Telefonas suskamba pačiu netinkamiausiu metu. Ekrane – nežinomas numeris, bet kitame ragelio gale girdite pažįstamą balsą. Sūnus. Dukra. Mama. Žmogus kalba susijaudinęs, sako, kad pateko į bėdą, reikia pinigų, laiko nėra, viską paaiškins vėliau. Ir būtent šioje vietoje daugelis žmonių padaro tai, ko sukčiai ir laukia – išsigąsta greičiau, nei spėja pagalvoti.

Dirbtinis intelektas sukčiams atvėrė duris į labai nemalonią erą: dabar ne visada galima pasitikėti net balsu. Šiaurės šalių bankai jau įspėja, kad DI pagrįstos apgavystės tampa viena sunkiausiai atpažįstamų sukčiavimo formų. Problema paprasta ir kartu bauginanti – nusikaltėliams kartais pakanka vos kelių sekundžių žmogaus balso įrašo, kad būtų sukurtas įtikinamas jo klonas.

Balsą galima paimti net iš paprasto vaizdo įrašo

Anksčiau atrodė, kad balso klonavimas yra kažkas iš filmų ar specialiųjų tarnybų pasaulio. Dabar užtenka viešo vaizdo įrašo socialiniuose tinkluose, balso žinutės, įrašo iš internetinio pokalbio ar net sveikinimo atsakiklyje. Jei žmogus kažkur internete kalba bent kelias sekundes, sukčiams tai gali tapti žaliava.

Pasak sukčiavimo prevencijos ekspertų, DI įrankiams kartais pakanka maždaug trijų sekundžių garso, kad būtų galima atkartoti balso tembrą, intonaciją ir kalbėjimo manierą. Žmogui, kuris skambučio metu jau yra išgąsdintas, toks balsas gali pasirodyti visiškai tikras. Juk kai girdi, kad „mama, man bėda“ arba „tėti, greitai pervesk“, smegenys pirmiausia reaguoja į emociją, o ne į detales.

Būtent tuo sukčiai ir naudojasi. Jie nesiekia ilgo ramaus pokalbio, nes tada atsirastų daugiau progų pastebėti keistenybes. Jų tikslas – trumpas šokas, spaudimas ir greitas pavedimas. Kuo mažiau laiko pagalvoti, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus pasielgs impulsyviai.

Du ženklai, kurie turi iškart įjungti stabdį

Pirmas labai aiškus ženklas – skuba. Jei pažįstamu balsu kalbantis žmogus sako, kad pinigų reikia tuoj pat, kad negalima laukti nė kelių minučių, kad „viskas labai blogai“ ir „niekam neskambink“, tai jau ne pagalbos prašymas, o spaudimo taktika. Dažniausiai istorijos būna panašios: avarija, areštas, skubi sąskaita, ligoninė, pamestas telefonas, naujas numeris, laikinas nepatogumas.

Antras ženklas – nenoras patikrinti tapatybės. Tikras artimas žmogus, net ir būdamas išsigandęs, paprastai supras, kodėl jūs norite perskambinti į jo įprastą numerį arba užduoti asmeninį klausimą. Sukčius bandys išsisukti: sakys, kad telefonas išsikrovė, numeris naujas, nėra laiko, negali kalbėti, šalia kažkas klausosi. Kuo labiau jus stumia veikti dabar, tuo labiau verta sustoti.

Ypač pavojingi prašymai pervesti pinigus į nepažįstamą sąskaitą, naudoti greitus mokėjimus, kriptovaliutas, dovanų korteles ar kitus sunkiai atšaukiamus būdus. Tai klasikinis ženklas, kad žmogus kitame gale nori ne pagalbos, o jūsų pinigų.

Vienas šeimos žodis gali išgelbėti pinigus

Paprasčiausias apsaugos būdas beveik nieko nekainuoja – šeimos kodinis žodis. Apie tokį metodą kalba ir JAV FTB: šeimos nariai turėtų susitarti dėl slapto žodžio ar frazės, kurią galima pasakyti krizės metu, norint įrodyti tapatybę.

Tai neturi būti gimimo data, augintinio vardas ar mamos mergautinė pavardė – tokius dalykus sukčiai kartais randa internete. Geriau rinktis keistą, bet šeimai aiškią frazę, kurios pašalinis žmogus neatspėtų. Pavyzdžiui, sakinį iš bendro prisiminimo, neįprastą žodžių junginį ar frazę, kurią žinos tik artimiausi žmonės.

Svarbiausia – šio žodžio nesiųsti žinutėmis ir neviešinti internete. Geriausia jį sutarti gyvai. Vyresniems tėvams ar seneliams galima padėti jį užsirašyti saugioje vietoje, bet ne telefone prie kontaktų ir ne ant lapelio prie banko kodų.

Jeigu sulaukiate įtartino skambučio, paklauskite kodinio žodžio. Jei žmogus jo nežino, pyksta, išsisukinėja ar dar labiau spaudžia – padėkite ragelį. Tada patys paskambinkite artimajam numeriu, kurį jau turite išsaugoję telefone. Ne tuo numeriu, iš kurio ką tik skambino.

Ką daryti, jei toks skambutis įvyko

Svarbiausia taisyklė – nepriimti finansinių sprendimų pokalbio metu. Net jei balsas atrodo tikras, net jei istorija skamba įtikinamai, net jei viduje jau kyla panika. Pasakykite: „Aš perskambinsiu.“ Tikram žmogui tai bus normalu. Sukčiui – problema.

Jeigu jau pervedėte pinigus, reikia nedelsti: iškart skambinti bankui, prašyti stabdyti mokėjimą, fiksuoti gavėjo sąskaitą, numerį, pokalbio laiką ir kreiptis į policiją. Kuo greičiau sureaguosite, tuo didesnė tikimybė bent dalį žalos sustabdyti.

Ši schema pavojinga todėl, kad ji kėsinasi ne į technologijas, o į pasitikėjimą. Mes įpratę abejoti įtartinomis nuorodomis, keistais el. laiškais ar žinutėmis su klaidomis. Bet kai telefone išgirstame artimo žmogaus balsą, atsargumas dažnai dingsta. Todėl dabar verta su šeima pasikalbėti iš anksto – kol niekas neskambina, kol niekas neverkia į ragelį ir kol niekas neprašo skubiai pervesti pinigų.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!