Išgirdę artimojo balsą telefone dar neskubėkite tikėti: sukčiams jau nebereikia tikro žmogaus

Telefonas suskamba vėlai vakare. Kitame laido gale – jūsų sūnaus, dukros, vyro ar anūko balsas. Jis kalba greitai, atrodo išsigandęs ir prašo pagalbos: pateko į avariją, prarado telefoną, atsidūrė policijoje ar skubiai reikia pinigų. Balsas pažįstamas iki menkiausių smulkmenų, todėl pirmoji mintis būna ne „čia sukčius“, o „kas atsitiko?“. Tačiau būtent šia žmogaus reakcija šiandien jau gali pasinaudoti dirbtinį intelektą naudojantys nusikaltėliai.

Balso klonavimo technologijos pažengė tiek, kad sukčiui nebūtinai reikia ilgai klausytis žmogaus pokalbių. Pakakti gali palyginti trumpo viešai prieinamo balso įrašo – vaizdo įrašo socialiniame tinkle, „TikTok“, „Instagram“, „Facebook“ ar kitur paskelbto filmuko. Tokį balsą galima panaudoti kuriant įtikinamai skambantį dirbtinį įrašą ar pokalbį. JAV Federalinė prekybos komisija jau tiesiai perspėja: vien tai, kad telefone girdite artimojo balsą, nebėra patikimas įrodymas, jog iš tikrųjų kalbate su tuo žmogumi.

Sukčiai pirmiausia bando išjungti žmogaus gebėjimą ramiai galvoti

Tokio sukčiavimo stiprybė slypi ne vien technologijoje. Dar svarbesnė yra istorija, kuri žmogui pateikiama. Skambinantysis paprastai nesako: „Sveikas, pervesk man pinigų.“ Sukuriama situacija, kurioje nėra laiko svarstyti. „Padariau avariją.“ „Esu ligoninėje.“ „Mane sulaikė.“ „Niekam nesakyk, labai gėda.“ „Advokatui reikia sumokėti dabar.“ Kuo stipresnė emocija, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogus sustos ir patikrins informaciją.

Ypač įtartinas turi būti reikalavimas viską laikyti paslaptyje. Sukčius gali prašyti neskambinti kitiems šeimos nariams, nes būtent vienas papildomas skambutis dažniausiai sugriautų visą istoriją. FTC nurodo, kad fiktyvios nelaimės schemose dažnai naudojami tie patys elementai – skuba, emocinis spaudimas, prašymas niekam nesakyti ir būtinybė nedelsiant perduoti pinigus.

Vienas paprastas klausimas gali sugadinti visą sukčiaus planą

Jeigu skambina artimasis ir prašo skubios finansinės pagalbos, pats svarbiausias veiksmas yra ne kuo greičiau pervesti pinigus, o nutraukti pokalbį. Tuomet tam žmogui reikia paskambinti numeriu, kurį jau turite savo telefone. Ne tuo, kurį padiktavo skambinantysis, ir ne perskambinti į ką tik gautą nepažįstamą numerį.

Šeimose verta iš anksto susitarti ir dėl paprasto slapto klausimo ar žodžio, kurio nežino pašaliniai. Tai neturi būti informacija, kurią nesunkiai galima rasti socialiniuose tinkluose – augintinio vardas, gimimo data ar gyvenamasis miestas tam nėra geriausias pasirinkimas. Daug geriau pasirinkti šeimos viduje žinomą, internete niekur nepaskelbtą detalę. Jei žmogus telefone pradeda išsisukinėti, sako neturintis laiko atsakyti arba bando dar labiau jus skubinti, tai turėtų būti labai rimtas perspėjimo ženklas.

Dar vienas būdas – užduoti klausimą, kurio atsakymą žino tikrasis žmogus, bet jo neįmanoma lengvai atspėti iš viešos informacijos. Sukčiai gali turėti vardą, nuotraukas, informaciją apie šeimos narius ir net balsą, tačiau nebūtinai žinos, ką jūs abu veikėte praėjusį sekmadienį ar kaip šeimoje vadinate vieną konkretų žmogų.

Pavojingiausia tai, kad ausimis atskirti klastotę darosi vis sunkiau

Anksčiau telefoninis sukčius dažnai išsiduodavo dėl akcento, keisto balso ar prastai suvaidintos istorijos. Dirbtinis intelektas šią apsaugą silpnina. Balsas gali turėti pažįstamą tembrą, intonaciją ir skambėti taip, kaip žmogus kalba kasdien. Todėl patarimas „aš savo vaiką iš balso tikrai atpažinsiu“ tampa vis mažiau patikimas.

Būtent todėl reikia keisti pačią taisyklę: nepasitikėti vien balsu. Jei prašoma pinigų, banko duomenų ar kitų jautrių veiksmų, tapatybę reikia patvirtinti kitu kanalu. FTC rekomenduoja pačiam susisiekti su tariamai skambinusiu artimuoju naudojant numerį, kurį jau žinote, o jei jo pasiekti nepavyksta – patikrinti informaciją per kitus šeimos narius ar draugus.

Socialiniuose tinkluose patys paliekame sukčiams medžiagos

Ši sukčiavimo rūšis turi dar vieną nemalonią pusę. Žmogui nebūtina būti garsiam ar turėti tūkstančius sekėjų. Kartais socialiniuose tinkluose užtenka kelių vaizdo įrašų, kuriuose aiškiai girdimas balsas. Šeimos nuotraukos tuo pat metu gali atskleisti, kas yra sūnus, mama, anūkas ar partneris, o vieši įrašai – kur žmogus gyvena, keliauja ar dirba.

Tai nereiškia, kad dabar reikia ištrinti visus vaizdo įrašus ir nustoti naudotis socialiniais tinklais. Tačiau verta suprasti, kad informacija, kurią viešiname, gali būti naudojama ne tik reklamai ar draugų reakcijoms. Kuo daugiau viešų asmeninių detalių paliekame, tuo lengviau sukčiui sukurti istoriją, kuri skambės įtikinamai.

Svarbiausia taisyklė šiandien labai paprasta: jei artimas žmogus netikėtai paskambina, pasakoja apie nelaimę ir skubiai prašo pinigų, sustokite net tada, kai balsas atrodo šimtu procentų tikras. Padėkite ragelį ir patys paskambinkite jam įprastu numeriu. Kelios papildomos minutės gali būti būtent tai, ko sukčius labiausiai nenori jums duoti.

DUK

Ar dirbtinis intelektas iš tikrųjų gali nukopijuoti žmogaus balsą?

Taip. Šiuolaikinės balso klonavimo sistemos gali sukurti į žmogų labai panašų balsą naudojant jo balso pavyzdžius. Būtent dėl to vartotojų apsaugos institucijos perspėja nepasitikėti vien tuo, ką girdime telefonu.

Kaip patikrinti, ar tikrai skambina artimasis?

Nutraukite pokalbį ir patys paskambinkite jo įprastu numeriu. Jei žmogus neatsiliepia, susisiekite su kitu šeimos nariu ar artimu draugu.

Koks požymis labiausiai išduoda sukčių?

Labai stiprus skubinimas, prašymas niekam apie skambutį nesakyti ir reikalavimas nedelsiant perduoti pinigus yra vieni aiškiausių perspėjimo signalų.

Ar verta šeimoje susitarti dėl slapto žodžio?

Taip. Geriausia pasirinkti žodį ar atsakymą, kurio negalima rasti socialiniuose tinkluose ir kurį žino tik artimiausi šeimos nariai.

Ką daryti, jei pinigai jau pervesti?

Reikia kuo greičiau susisiekti su savo banku ir informuoti apie galimą sukčiavimą. Taip pat verta pranešti policijai ir išsaugoti skambučio numerį, žinutes, mokėjimo informaciją bei kitus galimus įrodymus.