Po 7 dienų be elektros supratau vieną dalyką: šiuolaikinis namas be atsarginio maitinimo tampa tik gražia dėže

Septynios dienos be elektros labai greitai pakeičia požiūrį į patogų gyvenimą. Iš pradžių dar galvoji, kad čia laikina: tuoj sutvarkys, tuoj atvažiuos brigados, tuoj vėl užsidegs šviesa, įsijungs šaldytuvas, suūš šilumos siurblys, pasikraus telefonai. Bet kai praeina ne kelios valandos, o kelios paros, pradedi suprasti, kiek daug šiuolaikiniame name laikosi ant vieno dalyko – elektros.

Mano namuose nėra krosnelės. Nėra senos koklinės krosnies, kurią galėtum pakurti, kai lauke audra, o tinkle tyla. Nėra alternatyvaus šilumos šaltinio. Kaip ir daugelyje naujesnių namų, viskas patogu, gražu, ekonomiška, bet viskas priklauso nuo elektros: šilumos siurblys, vandens sistema, šaldytuvas, internetas, apšvietimas, vartai, signalizacija, virtuvės technika, įkrovikliai, net paprasčiausias jausmas, kad namai gyvi.

Po tos savaitės man užteko. Nusprendžiau, kad daugiau nenoriu sėdėti ir laukti, kol kažkas kažkur atstatys liniją. Nusipirkau 8 kW benzininį generatorių. Kainavo apie 1000 eurų. Ne pigiausias žaislas, bet po septynių dienų be elektros tokia suma pradeda atrodyti ne kaip prabanga, o kaip draudimas nuo labai nemalonaus scenarijaus.

Kodėl vien žvakės ir powerbankas problemos neišsprendžia

Kol elektros nėra kelias valandas, viskas atrodo paprasta. Uždegi žvakę, įsijungi telefono žibintuvėlį, pasidarai arbatos ant turistinės viryklės, pasijuoki, kad vakaras kaip kaime. Bet po paros tas romantikos kvapas dingsta. Šaldytuvas pradeda šilti, šaldiklyje esantis maistas tampa klausimu, telefonus reikia krauti automobilyje, o jei namas šildomas elektra arba šilumos siurbliu, tada prasideda tikras nerimas.

Šiuolaikiniai namai dažnai statomi taip, lyg elektra būtų savaime suprantamas dalykas. Sandarūs langai, gera izoliacija, šilumos siurbliai, rekuperatoriai, elektronika, automatika – viskas puiku tol, kol yra maitinimas. Bet kai jo nėra, paaiškėja, kad namas be elektros neturi atsarginio plano. Jis gali būti A++ klasės, gražus, šiltas ir brangus, bet po kelių dienų be maitinimo jis tampa priklausomas nuo oro, laiko ir tavo kantrybės.

Būtent todėl generatorius man tapo ne „vyrišku žaislu“, o normaliu saugumo sprendimu. Ypač kai pastaraisiais metais matome audras, vėjus, nulūžusius medžius, dingstančias linijas, o fone dar yra ir karo rizika regione. Nereikia panikuoti, bet apsimesti, kad nieko negali nutikti, irgi naivu.

Ką realiai pasidariau namuose

Pats generatorius yra tik pusė reikalo. Nusipirkti jį ir pastatyti garaže neužtenka. Reikia turėti patogų ir saugų būdą jį prijungti prie namo. Todėl lauke įsirengiau vienfazį lizdą generatoriui, apsaugotą nuo lietaus. Su visais lizdais, kabeliu ir įrengimu man tai kainavo apie 250 eurų.

Mintis paprasta: dingsta elektra, išsitraukiu generatorių, pastatau jį lauke, pajungiu prie įrengto lauko įvado, perjungiu namą į generatoriaus maitinimą ir turiu elektrą svarbiausiems dalykams. Ne prabangai, ne tam, kad gyvenčiau kaip įprastą dieną su visais prietaisais vienu metu, bet tam, kad veiktų šildymas, šaldytuvas, keli šviestuvai, telefonų įkrovimas, internetas ir būtina elektronika.

8 kW generatorius tokiam poreikiui yra gana rimtas variantas. Tai jau ne mažas lagaminėlis vienam virduliui ar kelioms lemputėms. Aišku, tai nereiškia, kad galima vienu metu jungti viską, kas namuose turi laidą. Elektrinė viryklė, orkaitė, boileris, džiovyklė ir šilumos siurblys kartu greitai parodytų ribas. Bet jei elgiesi protingai ir junginėji apkrovas pagal poreikį, tokio generatoriaus užtenka labai daug kam.

Man svarbiausia buvo šilumos siurblys ir namų elektronika. Jei lauke šalta, šiluma tampa pirmu klausimu. O jei dar yra vaikai, vyresni žmonės ar tiesiog nenori, kad namas per kelias paras atvėstų, atsarginis maitinimas yra didžiulis skirtumas.

Kiek tai kainuoja naudoti

Mano generatorius sunaudoja apie 700 ml benzino per valandą. Tai nėra nemokama elektra ir tikrai nėra sprendimas mėnesiui gyventi nepriklausomai. Jei generatorius veiktų 10 valandų per dieną, reikėtų apie 7 litrų benzino. Jei benzinas kainuoja apie 1,5 euro už litrą, tokia diena kainuotų apie 10–11 eurų vien degalams.

Bet čia svarbu suprasti esmę: generatorius nėra kasdienis elektros tiekėjas. Tai laikinas sprendimas tada, kai alternatyva yra visiška tyla namuose. Tokiomis dienomis nebūtina laikyti jo įjungto 24 valandas per parą. Galima veikti režimais: kelias valandas pašildyti namą, pakrauti prietaisus, palaikyti šaldytuvą, pasidaryti būtinus darbus, tada išjungti. Tai jau visiškai kitoks gyvenimas nei sėdėti tamsoje ir skaičiuoti, kiek dar laikys telefono baterija.

Žinoma, reikia turėti kuro atsargų. Bet ir čia nereikia persistengti. Benzinas sensta, todėl jo negalima metų metais laikyti bet kaip. Protingiausia turėti kelias tinkamas talpas, laikyti saugiai, vėdinamoje vietoje, toliau nuo ugnies šaltinių, o atsargas periodiškai atnaujinti.

Svarbiausia – saugumas, nes čia ne vieta improvizacijoms

Generatorius nėra prietaisas, su kuriuo galima elgtis „kaip nors“. Pirmas dalykas: jis turi veikti lauke. Ne garaže, ne tambūre, ne po langu, ne sandėliuke. Benzininis generatorius išskiria anglies monoksidą, o tai yra nematomas ir labai pavojingas dalykas. Todėl jis turi stovėti lauke, atokiau nuo langų, durų ir ventiliacijos angų.

Antras dalykas – generatoriaus negalima jungti į namo rozetę savadarbiu kabeliu. Tai pavojinga ir pačiam namui, ir elektrikams, kurie gali dirbti prie linijų. Reikia normalaus sprendimo su įvadu, apsaugomis ir perjungimu, kad generatorius nemaitintų elektros tinklo atgal. Tokius darbus turi daryti žmogus, kuris supranta elektros instaliaciją, o ne „kaimynas, kuris kažkada jungė garažą“.

Trečias dalykas – apkrovos. Prieš naudojant reikia žinoti, ką generatorius gali tempti, o ko geriau nejungti kartu. Šilumos siurblys, siurbliai, kompresoriai ir kai kurie varikliai paleidimo metu gali trumpam pareikalauti daugiau galios nei veikdami įprastai. Todėl verta pasitikrinti konkretaus įrenginio galią ir paleidimo apkrovą. Geriau turėti mažiau įjungtų prietaisų, bet stabiliai, negu bandyti maitinti visą namą kaip įprastą dieną ir stebėtis, kodėl generatorius dusta.

Kodėl dabar ramiau

Dabar, kai lauke yra generatoriaus lizdas, kai žinau, kur stovi kabelis, kur stovi generatorius ir kaip viską pajungti, namuose atsirado visai kitas jausmas. Ne todėl, kad norėčiau naudoti generatorių. Priešingai – tikiuosi, kad jo reikės kuo rečiau. Bet žinojimas, kad dingus elektrai nesu visiškai priklausomas nuo situacijos, duoda labai daug ramybės.

Tai ypač svarbu gyvenant name. Butuose žmonės dažnai turi centralizuotą šildymą, laiptinės kaimynus, daugiau bendros infrastruktūros. Individualus namas suteikia laisvę, bet kartu užkrauna atsakomybę. Jei dingsta elektra, problema tampa tavo. Jei atšąla namas, tai tavo namas. Jei neveikia šilumos siurblys, vandens sistema ar šaldytuvas, sprendimų irgi reikia ieškoti pačiam.

Po savaitės be elektros supratau, kad atsarginis maitinimas turėtų būti toks pat normalus dalykas kaip dūmų detektorius ar gesintuvas. Gal jo neprireiks metų metus. Bet kai prireiks, jis gali išgelbėti ne tik maistą šaldiklyje, bet ir šilumą namuose, ryšį su pasauliu ir labai daug nervų.

Man visas sprendimas kainavo apie 1250 eurų: generatorius – apie 1000 eurų, lauko įvadas su kabeliu ir lizdais – apie 250 eurų. Tai nėra maža suma, bet po septynių dienų be elektros ji atrodo labai kitaip. Ypač kai supranti, kad šiuolaikinis namas be elektros neturi daug atsarginių variantų.

Jei namuose viskas veikia elektra, verta bent kartą ramiai susėsti ir paklausti savęs: ką daryčiau, jei elektra dingtų ne vakarui, o savaitei? Kur kraučiau telefoną? Kaip šildyčiau namą? Kaip išsaugočiau maistą? Kaip veiktų vanduo, internetas, vartai, signalizacija?

Man atsakymas po audros tapo labai aiškus. Generatorius lauke nėra prabanga. Tai atsarginis planas dienai, kai patogus gyvenimas staiga išsijungia vienu jungikliu.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!