Po audros Rita 19 dienų vis dar be elektros – genda maistas, rūbus skalbia rankomis: „Sunku“

Praėjo jau 19 dienų po stiprios audros, tačiau daliai Lietuvos gyventojų įprastas gyvenimas vis dar negrįžo. Skelbiama, kad be elektros šalyje dar lieka apie 600 abonentų. Už šio skaičiaus slepiasi ne statistika, o konkretūs žmonės, kurie beveik tris savaites gyvena be šaldytuvo, skalbyklės, normalaus ryšio ir elementaraus saugumo jausmo.

Viena jų – Rita iš Mičionių kaimo Anykščių rajone. Moteris pasakoja, kad be elektros kasdienybė greitai tampa kova dėl paprastų dalykų. Genda maistas, skalbinius tenka plauti rankomis, o telefonus ir kitus būtinus prietaisus galima įkrauti tik tada, kai atvežamas generatorius.

„Su maistu sunku, man diabetas, turi būti šviežesnis maistas. Rūkytą ilgiau, dienai nusiperkam, į rūsį nusinešam. Bet ilgai nepalaikysi“, – pasakoja Rita.

Be elektros kaime sustoja beveik viskas

Didmiesčio gyventojui elektros dingimas kelioms valandoms dažnai reiškia nepatogumą. Kaimuose, ypač atokesnėse vietovėse, tai gali tapti rimta problema. Be elektros neveikia šaldytuvai, skalbyklės, siurbliai, dalis šildymo ar vandens sistemų, sudėtingiau palaikyti ryšį su artimaisiais ir tarnybomis.

Ritos situacija parodo, kaip greitai paprasta buitis tampa alinanti. Maistą reikia pirkti mažais kiekiais, nes jo nėra kur laikyti. Skalbti tenka rankomis. Kiekviena diena planuojama pagal tai, ar bus galimybė pasikrauti telefoną, ar užteks kuro generatoriui, ar pavyks išsaugoti bent būtiniausius produktus.

Elektros tiekimo atkūrimą tokiose vietovėse apsunkina ne tik patys gedimai. Po audros kai kur nutraukti laidai, išversti stulpai, ant linijų užkritę medžiai, o brigadoms tenka pasiekti atokias vietas, kur darbai juda lėčiau nei miestuose ar prie pagrindinių kelių.

Generatorius padeda, bet problemos neišsprendžia

Vietos bendruomenės ir seniūnijos bando padėti, tačiau laikini sprendimai turi ribas. Gyventojams kartais atvežamas generatorius, bet jis nėra nuolatinis elektros tiekimas. Reikia kuro, reikia jį papildyti, reikia prižiūrėti, o žmonės lieka priklausomi nuo to, kada pagalba vėl pasieks kaimą.

Ritos vyras Rimantas sako, kad net ir toks sprendimas tampa papildomu rūpesčiu.

„Nežinau, kiek reikia benzino, atvežė 5 litrus, vakare, kitą dieną reikia papildyti“, – pasakoja jis.

Tokiose situacijose labai aiškiai pasimato, kad generatorius gali būti tik laikina pagalba. Jis leidžia kažką įkrauti, trumpam įjungti būtiniausius prietaisus, bet nepakeičia normalaus elektros tiekimo. Ypač tada, kai be elektros gyvenama ne vieną ar dvi dienas, o beveik tris savaites.

Valdžia kelia atsakomybės klausimą

Dėl užsitęsusio elektros tiekimo atkūrimo klausimų kyla ir politikams. Seimo Energetikos komiteto nariai kviečia aiškintis, ar institucijos ir energetikos bendrovės buvo tinkamai pasirengusios tokio masto ekstremaliai situacijai.

Premjeras pripažino, kad terminai, kurie buvo žadėti gyventojams, nepasiteisino.

„Visi terminai nepasiteisino. Nesugebėjome susitvarkyti su audros padariniais, todėl labai aiškiai sakau, kad tikrai atsakomybės klausimas čia turi būti keliamas, ne tik „ESO“ lygiu, bet ir grupės lygiu“, – teigė premjeras.

Energetikos sektoriaus atstovai aiškina, kad audros mastas buvo išskirtinis. „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas pabrėžė, kad tokio pobūdžio situacijų anksčiau nebuvo.

„Istoriškai analogiškų audrų nebuvo, 2024 m. apimčiai „ESO“ padarė investicinį planą ir programą, kaip pasiruošti, dalis jos įgyvendinta“, – komentavo D. Maikštėnas.

Tačiau daliai politikų tokie paaiškinimai neatrodo pakankami. Seimo narys Aidas Gedvilas situaciją įvertino griežtai.

„Strateginė įmonė neužtikrina būtiniausių dalykų, su kuriais gyvename kasdieniame gyvenime“, – sakė jis.

Kalbama apie generatorius, požeminius kabelius ir medžius prie linijų

Po šios audros vis garsiau kalbama, kad vien tik avarinių brigadų nepakanka. Reikia sisteminių sprendimų, kurie padėtų ateityje greičiau atkurti elektros tiekimą arba apskritai sumažintų tokių gedimų mastą.

Tarp svarstomų priemonių – daugiau generatorių, požeminių kabelių tiesimas vietoje antžeminių linijų, taip pat aiškesnė medžių priežiūros tvarka prie elektros tinklų. Būtent nuvirtę medžiai ir šakos per audras dažnai nutraukia laidus, o tada remontas tampa kur kas sudėtingesnis.

VERT vadovas Renatas Pocius atkreipė dėmesį ir į koordinacijos problemas tarp institucijų bei savivaldybių.

„Matome problemą, atvažiuoja elektrikas ir ne tinklą tvarko, o pjausto medžius, tai problema. Tik 17 sutarčių iš 60 savivaldybių pasirašytos, problema ir savivaldybių lygyje, nes nesusitariama“, – sakė R. Pocius.

Tai reiškia, kad problema nėra vien tik nutrūkęs laidas ar nulūžęs medis. Tai ir pasirengimas, ir atsakomybės pasidalijimas, ir iš anksto sutartos procedūros, kurios ekstremaliu metu turi veikti greitai.

Gyventojams pataria fiksuoti nuostolius

Kol elektros tiekimas atkuriamas, nukentėjusiems gyventojams patariama fiksuoti patirtus nuostolius. Jei dėl dingusios elektros sugedo maistas ar kiti daiktai, verta juos fotografuoti, išsaugoti pirkimo kvitus ir kitus įrodymus. Tai gali būti svarbu vėliau kreipiantis dėl kompensacijų.

Taip pat rekomenduojama kreiptis į savivaldybę dėl laikinos pagalbos, sekti oficialią informaciją ir pranešimus apie darbų eigą. Tačiau žmonėms, kurie beveik tris savaites gyvena be elektros, tokie patarimai skamba tik kaip dalis sprendimo. Pagrindinis jų klausimas paprastas: kada namuose vėl bus šviesa?

Ritos istorija skaudi todėl, kad ji ne apie nepatogumą, o apie ilgai užsitęsusį gyvenimą avariniu režimu. Audra praėjo, bet jos padariniai kai kuriems žmonėms tęsiasi iki šiol. Ir kol politikai bei institucijos aiškinasi atsakomybę, atokiuose kaimuose žmonės vis dar skaičiuoja ne tik dienas be elektros, bet ir tai, kiek dar maisto teks išmesti, kiek skalbinių plauti rankomis ir kiek kartų reikės prašyti generatoriaus.