Nuo spalio 1-osios keičiasi šildymo sezono tvarka: ką tai reiškia gyventojams

Daugelį metų šildymo sezono pradžia Lietuvoje būdavo tarsi mažas rudens laukimo žaidimas. Vieni jau rugsėjo pabaigoje namuose sėdėdavo su vilnonėmis kojinėmis, kiti dar atsidarydavo langus, o savivaldybės skaičiuodavo lauko temperatūrą ir spręsdavo, kada oficialiai įjungti šildymą. Dabar ši tvarka keičiasi: nuo 2026 m. spalio 1 d. įsigalioja Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos šildymo sezonas apibrėžiamas kaip laikotarpis nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.

Tačiau čia svarbu nepasimesti: tai nereiškia, kad spalio 1-osios rytą absoliučiai visuose Lietuvos daugiabučiuose radiatoriai vienu metu turi tapti karšti. Naujoji tvarka pirmiausia reiškia aiškesnį šildymo sezono laikotarpį ir šilumos tiekėjų pareigą būti pasirengusiems tiekti šilumą, kad pastatuose būtų užtikrinta higienos normas atitinkanti vidaus temperatūra.

Kas pasikeičia nuo spalio 1-osios?

Iki šiol daug kur gyventojai laukdavo savivaldybės sprendimo. Savivaldybės paprastai vertindavo faktinę lauko oro temperatūrą ir tik tada skelbdavo šildymo sezono pradžią. Nuo 2026–2027 m. sezono ši tvarka tampa kitokia: šildymo sezonas įstatyme įtvirtintas kaip kasmetinis laikotarpis nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d., o ne vien savivaldybės sprendimu pradedama data.

Labiausiai ši naujovė aktuali daugiabučiams, kuriuose įrengti modernizuoti arba automatizuoti šilumos punktai. Tokiuose namuose šildymo sezonas prasidės spalio 1 d. ir baigsis ne anksčiau kaip balandžio 30 d., nelaukiant atskiro savivaldybės sprendimo. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija aiškina, kad tokiu laikotarpiu pastato vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojas privalo įjungti šildymo sistemą, o patalpų temperatūra palaikoma automatizuotais šilumos punktais.

Paprastai tariant, gyventojui nebereikės kasdien tikrinti, ar meras jau pasirašė potvarkį, jei jo name yra automatizuotas šilumos punktas. Tokiuose namuose sprendimo logika persikelia arčiau paties pastato: šilumos tiekėjas turi būti pasirengęs tiekti šilumą, o namo administratorius, bendrija ar sistemos prižiūrėtojas turi užtikrinti, kad šildymo sistema veiktų pagal teisės aktus ir realų poreikį.

Ar tikrai šildymas bus įjungtas visiems tą pačią dieną?

Ne visai. Būtent čia ir slypi svarbiausia detalė, kurios daug kas gali neišgirsti. Spalio 1 d. tampa aiškia šildymo sezono pradžios data, bet konkrečiame name faktinis šildymo įjungimas priklausys nuo šilumos punkto tipo, pastato valdytojo veiksmų, gyventojų sprendimų ir temperatūros sąlygų.

Pastatuose su modernizuotais šilumos punktais gyventojai gali nuspręsti šildymą pradėti ar baigti kitu laiku. Įstatymo nuostatos numato, kad šilumos vartotojai, turintys teisę spręsti dėl savo pastato šildymo pradžios ir pabaigos, tai daro Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, o apie sprendimą pranešama šilumos tiekėjui; šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas turi jį įgyvendinti.

LRT taip pat nurodo praktišką gyventojams aktualią dalį: daugiabučio gyventojai gali nuspręsti šildymą pradėti kitu metu, jeigu tam pritaria dauguma – 50 proc. + 1 butų savininkų balsas. Tai reiškia, kad jei name dauguma gyventojų mano, jog dar per šilta, teoriškai galima priimti sprendimą šildymą pradėti vėliau. Jei name šalta anksčiau, gyventojai taip pat gali inicijuoti ankstesnį šildymo įjungimą.

Senas radiatorius

Kam vis dar spręs savivaldybės?

Naujoji tvarka nereiškia, kad savivaldybės visiškai pasitraukia iš šildymo sezono klausimo. Savivaldybių sprendimai ir toliau bus aktualūs pastatams, kuriuose šilumos punktai nemodernizuoti arba neautomatizuoti, taip pat savivaldybių pavaldžioms įstaigoms – pavyzdžiui, mokykloms, darželiams, gydymo įstaigoms ir kitoms savivaldybių valdomoms patalpoms.

Tai reiškia, kad skirtinguose pastatuose situacija gali skirtis. Viename daugiabutyje radiatoriai gali pradėti šilti nuo spalio 1-osios, kitame dar bus laukiama savivaldybės sprendimo, o trečiame gyventojai patys priims sprendimą dėl kito šildymo pradžios laiko. Dėl to šiemet ypač svarbu žinoti ne tik bendrą šalies taisyklę, bet ir savo namo situaciją: ar šilumos punktas modernizuotas, kas yra administratorius, ar yra bendrija, kaip name priimami sprendimai ir kas prižiūri šildymo sistemą.

Kodėl įstatyme liko 10 laipsnių taisyklė?

Nors pagrindinis šildymo sezono laikotarpis dabar aiškiai įrašytas į įstatymą, temperatūra vis tiek lieka svarbi. Naujoje tvarkoje apibrėžiamas ir šaltasis metų laikotarpis – tai laikas, kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip 10 °C. Jeigu toks šaltasis laikotarpis išeina už spalio 1 d. – balandžio 30 d. ribų, jis taip pat priskiriamas šildymo sezonui.

Gyventojams tai svarbu dėl ankstyvo rudens arba vėlyvo pavasario. Jei rugsėjį staiga smarkiai atšaltų ir tris paras iš eilės vidutinė temperatūra būtų ne aukštesnė kaip 10 laipsnių, šildymo sezonas galėtų prasidėti anksčiau nei spalio 1 d. Lygiai taip pat, jei po balandžio 30-osios užsitęstų šaltas laikotarpis, jis būtų laikomas šildymo sezono dalimi.

Ką turėtų padaryti gyventojai?

Pirmas praktiškas žingsnis – išsiaiškinti, ar jūsų daugiabutyje yra modernizuotas automatizuotas šilumos punktas. Tai gali pasakyti namo administratorius, bendrijos pirmininkas arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Nuo to priklausys, ar jūsų namui galios automatinė spalio 1 d. logika, ar vis dar reikės laukti savivaldybės sprendimo.

Antras žingsnis – stebėti ne tik radiatorių šilumą, bet ir vidaus temperatūrą. Naujos tvarkos esmė nėra „šildyti dėl datos“. Esmė – užtikrinti, kad gyvenamosiose patalpose būtų palaikoma higienos normas atitinkanti temperatūra. Jei name šalta, gyventojai turėtų kreiptis į administratorių ar bendriją, o ne vien piktintis socialiniuose tinkluose.

Trečias dalykas – nepamiršti, kad šildymas yra bendras namo klausimas. Vienam gyventojui gali būti per karšta, kitam – per šalta, tačiau sprendimai daugiabutyje priimami nustatyta tvarka. Todėl jei namas nori šildymą pradėti anksčiau arba vėliau, reikia ne ginčų laiptinėje, o formalaus gyventojų sprendimo.

Trumpai tariant, nuo 2026 m. spalio 1 d. šildymo sezonas Lietuvoje tampa aiškiau apibrėžtas: įstatyme nustatyta jo pradžia ir pabaiga – nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. Tačiau reali šiluma konkrečiame bute priklausys nuo namo techninės būklės, šilumos punkto tipo, gyventojų sprendimų ir to, ar pastate užtikrinama tinkama vidaus temperatūra. Todėl svarbiausia šiemet – ne tik klausti, „kada įjungs šildymą“, bet ir žinoti, kas būtent jūsų name už tai atsakingas.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!