Iš kur kilo cepelinų pavadinimas ir kiek jam iš tikrųjų metų

Cepelinai mums atrodo tokie lietuviški, kad net sunku patikėti, jog jų pavadinimas iš tikrųjų atkeliavo ne iš kaimo virtuvės, ne iš senų močiučių pasakojimų ir net ne iš bulvių lauko. Šis žodis gimė visai kitame pasaulyje – tarp technikos, aviacijos ir milžiniškų ore plaukusių dirižablių. Būtent todėl cepelinų istorija yra daug įdomesnė, nei gali pasirodyti žiūrint į garuojančią lėkštę su spirgučiais.

Iš pradžių šis patiekalas buvo vadinamas paprasčiau ir lietuviškiau – didžkukuliais. Tai labai tikslus pavadinimas: dideli bulviniai kukuliai, dažniausiai su mėsos įdaru, verdami vandenyje ir patiekiami su riebiu padažu. „Cepelinais“ jie pradėti vadinti vėliau, kai žmonės jų pailgą formą susiejo su Zeppelin dirižabliais. Pats žodis siejamas su vokiečių grafu ir inžinieriumi Ferdinandu von Zeppelinu, kurio pavardė tapo standžios konstrukcijos dirižablių pavadinimu.

Kodėl bulvinis kukulis tapo „cepelinu“?

Atsakymas labai paprastas: dėl formos. Zeppelin dirižabliai buvo ilgi, aptakūs, pailgi orlaiviai. Kai tokios pat pailgos formos didžkukuliai atsidūrė lėkštėje, palyginimas buvo beveik neišvengiamas. Žmonėms nereikėjo jokio oficialaus nutarimo ar kulinarijos komisijos. Užteko pasakyti: „atrodo kaip cepelinas“, ir žodis pradėjo gyventi savo gyvenimą.

Pirmieji Ferdinando von Zeppelino dirižabliai pradėti konstruoti apie 1900 metus, todėl pats cepelinų pavadinimas negali būti senesnis už šią epochą. Kauno miesto muziejaus tekste apie cepelinus Lietuvoje rašoma, kad nuo 1900 metų pradėti konstruoti Zeppelin dirižabliai savo forma buvo artimi mūsų didžkukuliams, todėl šis pavadinimas ilgainiui ir prigijo.

Yra ir gražių miesto legendų. Vienoje pasakojama, kad kai dirižablis skrido virš Kauno Šančių, moteris, tuo metu gaminusi pailgos formos didžkukulius, išbėgo į kiemą pažiūrėti nematyto aparato. Esą nuo tada žmonės ir ėmė juos vadinti cepelinais. Tokios istorijos nebūtinai įrodomos dokumentais, bet jos gerai parodo, kaip paprastai liaudyje gimsta pavadinimai: žmogus pamato panašumą, pajuokauja, o žodis ima ir prilimpa.

Iš kur kilo cepelinų pavadinimas?

Tai kiek metų cepelinų pavadinimui?

Jei kalbame būtent apie pavadinimą „cepelinai“, jam greičiausiai yra šiek tiek daugiau nei 100 metų. Tiksliai pasakyti dienos ar net metų beveik neįmanoma, nes tokie liaudiški pavadinimai dažnai atsiranda palaipsniui: iš pradžių juos vartoja vienas regionas, paskui kitas, vėliau jie patenka į spaudą, kavinių meniu ir kasdienę kalbą. Tačiau aišku viena – pavadinimas susijęs su XX amžiaus pradžios aviacijos mada, o ne su labai sena Lietuvos virtuve.

Pats patiekalas, tiksliau jo protėviai, yra senesni už pavadinimą. Vytauto Didžiojo karo muziejus rašo, kad XIX amžiuje jau buvo paplitę įvairūs virtiniai, kukuliai, kleckai ir bulviniai kaldūnai, kuriuos galima laikyti cepelinų pirmtakais. Tai reiškia, kad dideli bulviniai kukuliai Lietuvos virtuvėje atsirado anksčiau, bet jų garsusis vardas – vėlesnis.

Dar vienas įdomus faktas: LRT publikuotame Liberto Klimkos komentare minima, kad seniausias Lietuvoje išspausdintas cepelinų receptas buvo 1936 m. knygoje „Didžioji virėja“. Tai nereiškia, kad iki tol žmonės jų nevirė, bet rodo, kada šis patiekalas jau buvo pakankamai atpažįstamas, kad patektų į kulinarines knygas.

Ar cepelinai tikrai „nuo senų senovės“?

Čia verta truputį nuleisti romantiką ant žemės. Cepelinai nėra viduramžių Lietuvos patiekalas, kurį būtų valgę kunigaikščiai. Bulvės Europoje paplito gerokai vėliau, o lietuviškoje valstiečių virtuvėje jos ypač įsitvirtino tada, kai tapo pigiu, sočiu ir kasdieniu maistu. Todėl šiuolaikinis cepelinas yra labiau XIX–XX amžiaus virtuvės kūrinys, o ne kelių šimtų metų senumo reliktas.

Bet būtent dėl to jis ir įdomus. Cepelinas nėra sustingusi muziejinė seniena. Jis atsirado iš kasdienio žmonių maisto, iš bulvių, iš sočios kaimo virtuvės, iš poreikio pamaitinti šeimą pigiai ir rimtai. O jo pavadinimas atkeliavo iš modernybės – iš laikų, kai dangumi skraidantys dirižabliai žmonėms atrodė kaip technikos stebuklas.

Todėl atsakymas toks: didžkukuliai kaip bulvinio patiekalo tradicija yra senesni, siekiantys bent XIX amžių, o pavadinimui „cepelinai“ greičiausiai yra apie 100–125 metus. Kitaip tariant, lėkštėje turime du sluoksnius istorijos: senesnį kaimišką patiekalą ir jaunesnį, labai vaizdingą pavadinimą, gimusį tada, kai žmonės danguje pamatė pailgą dirižablį ir suprato – juk čia visai kaip mūsų didžkukulis.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!