Jurginų gumbai prieš šalnas: kada iškasti ir kaip laikyti, kad nesupūtų

Vienos šaltos nakties gali pakakti, kad dar vakar žydėję jurginai pajuoduotų ir suglebtų. Tačiau tai dar nereiškia, kad žuvo ir žemėje esantys gumbai. Dažniausiai pirmoji lengva šalna tampa ženklu ruoštis juos iškasti. Daugiausia nuostolių pridaro delsimas iki stipresnio įšalo arba skubėjimas drėgnus, neapžiūrėtus gumbus sudėti žiemai.

Norint kitą pavasarį vėl sulaukti stiprių ūglių, neužtenka jurginus tiesiog išrauti ir nunešti į rūsį. Svarbu išsaugoti nepažeistus gumbų kaklelius, leisti paviršiui apdžiūti ir parinkti vietą, kurioje būtų vėsu, bet nešaltų. Per žiemą prireiks ir kelių patikrinimų – vienas pradėjęs pūti keras uždaroje dėžėje gali pridaryti nemažai bėdos.

Kada kasti: orientuokitės į augalą ir orų prognozę

Vienos visai Lietuvai tinkamos kasimo datos nėra. Pajūryje jurginai gali žydėti ilgiau, o atviresnėje sodyboje ar žemesnėje sklypo vietoje šalna juos pakanda gerokai anksčiau. Kol lapija sveika ir nėra stipresnio šalčio grėsmės, skubėti nebūtina: augalas dar kaupia atsargas požeminėje dalyje.

Įprastas metas kasti ateina po pirmos lengvos šalnos, kai lapai patamsėja ir suglemba. Pašalę lapai nereiškia, kad sušalo gumbai, tačiau laukti, kol įšals žemė, negalima. Jeigu prognozuojamas ryškesnis atšalimas, geriau iškasti anksčiau, nelaukiant, kol šalna atliks savo darbą. Užmirkusioje dirvoje taip pat neverta ilgai laikyti jau vegetaciją baigusių augalų.

Darbui rinkitės sausą dieną, kai žemė nėra pažliugusi. Prieš nukirpdami stiebus pritvirtinkite veislės ar žiedų spalvos etiketę – iškastus kerus atskirti bus gerokai sunkiau. Stiebus patrumpinkite maždaug iki 10–15 centimetrų, tačiau nelaikykite jų patogia rankena: keliant už stiebo galima nulaužti svarbias požemines dalis.

Kaip iškasti, kad nepažeistumėte būsimo augalo

Jurgino gumbai gali būti išsiplėtę gerokai plačiau, nei atrodo žiūrint į stiebo pagrindą. Kastuvą ar sodo šakes smeikite atokiau nuo kero, pradėdami maždaug už 25–30 centimetrų, o didesniam augalui palikite dar daugiau vietos. Atsargiai apkaskite iš visų pusių, pajudinkite žemės gumulą ir kelkite prilaikydami iš apačios.

Čia svarbiausia išsaugoti vietą, kur gumbai jungiasi su kero pagrindu. Vien gražaus, stambaus gumbo neužtenka: naujam augalui reikia ir sveikos kero pagrindo dalies su augimo pumpuru. Plonu kakleliu nutrūkęs gumbas, likęs be tokios dalies, gali taip ir neišleisti ūglio. Todėl rudenį neverta skubėti visko išskirstyti į pavienius gumbus, ypač jei dar sunku atpažinti pumpurus.

Nuo iškasto kero atsargiai nubraukite birią žemę ir apžiūrėkite, ar nėra minkštų, yrančių vietų. Jeigu žemė labai limpa ir trukdo įvertinti būklę, ją galima nuplauti nestipria vandens srove, tačiau po to reikės kruopščiau apdžiovinti. Pažeistas dalis pašalinkite švariu aštriu įrankiu. Jei puvinys apėmęs patį kero pagrindą, tokio augalo saugoti kartu su sveikais neverta.

Prieš nešant į rūsį būtina apdžiovinti

Šlapių jurginų negalima iš karto užkasti į laikymo medžiagą ar sugrūsti į maišą. Ant paviršiaus likęs vanduo, prilipusi šlapia žemė ir menkas oro judėjimas sudaro palankias sąlygas puviniui. Kerus išdėliokite vienu sluoksniu nuo lietaus ir šalčio apsaugotoje, vėdinamoje vietoje. Trumpam galima paguldyti taip, kad iš tuščiavidurių stiebų ištekėtų susikaupęs vanduo.

Apdžiovinimo trukmė priklauso nuo oro ir nuo to, ar gumbai buvo plauti. Svarbiau jų būklė, o ne tikslus dienų skaičius: paviršius turi būti sausas, pjūviai apdžiūvę, tačiau patys gumbai neturi pradėti raukšlėtis. Nelaikykite jų prie radiatoriaus ar kaitrioje saulėje – taip galima prarasti pernelyg daug drėgmės.

Prieš sudėdami į dėžes dar kartą apžiūrėkite kaklelius ir kero pagrindą. Įtartinus kerus laikykite atskirai, kad galėtumėte dažniau patikrinti. Etiketes tvirtinkite prie paties kero arba aiškiai atskirtų dėžės skyrių, nes per žiemą palaidi lapeliai lengvai pasimeta.

Kaip laikyti, kad nesupūtų ir nesudžiūtų

Jurginams tinka tamsi, nuo šalčio apsaugota vieta, kur laikosi maždaug 4–8 laipsnių šiluma. Per šiltame rūsyje jie gali anksčiau pradėti dygti ir greičiau netekti drėgmės, o nešildomame garaže temperatūra gali nukristi žemiau nulio. Vietą verta patikrinti termometru, ypač per pirmą didesnį atšalimą.

Gumbus galima sudėti į dėžes ir apiberti sausomis ar vos drėgnomis, bet ne šlapiomis durpėmis, vermikulitu arba švariomis medžio drožlėmis. Medžiagos drėgnumą reikia derinti prie patalpos: sausame rūsyje svarbiau apsaugoti nuo perdžiūvimo, drėgname – neužlaikyti papildomos drėgmės. Kerus išdėliokite taip, kad jie nesiliestų. Sandariai užrištas plastikinis maišas be oro apykaitos gali kaupti kondensatą.

Maždaug kartą per mėnesį dėžes atidarykite ir apžiūrėkite. Minkštėjantys, nemaloniai kvepiantys gumbai rodo puvimą, o stiprus raukšlėjimasis – drėgmės praradimą. Pūvančias dalis pašalinkite ir patikrinkite šalia esančius kerus. Jei gumbai džiūsta, labai saikingai sudrėkinkite aplink juos esančią laikymo medžiagą, nepildami vandens tiesiai ant gumbo ar kero pagrindo.

Geriausiai iki pavasario išsilaiko tvirti, nepašalę gumbai, kuriems netrūksta nei vėsos, nei nedidelės oro apykaitos. Todėl iškasus darbai dar nesibaigia: trumpa apžiūra žiemą gali išgelbėti tai, ką rudenį taip atsargiai išėmėte iš žemės.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!