Plastikiniai langai turi „žiemos režimą“: vienas pasukimas gali sumažinti skersvėjį, bet yra viena klaida

Lango rėžimai
Lango rėžimai Nuotrauka: OpenAI

Kai lauke atvėsta, namuose staiga išlenda tai, ko vasarą beveik nepastebime. Prie lango lyg ir nėra skylės, stiklas sveikas, rėmas neįtrūkęs, bet atsisėdus ant sofos jaučiasi nemalonus šaltas oro judėjimas. Vieni iškart kaltina prastą montavimą, kiti lipdo sandarinimo juostas, treti svarsto, kad laikas keisti langus. Tačiau kai kuriais atvejais problema gali būti daug paprastesnė – plastikinio lango varčia tiesiog per silpnai prispausta prie tarpinės.

Buitinėje kalboje tai dažnai vadinama plastikinių langų „žiemos režimu“. Iš tikrųjų tai nėra atskira stebuklinga funkcija, kurią turi visi langai be išimties. Dažniausiai kalbama apie varčios prispaudimo prie rėmo reguliavimą, kai specialūs uždarymo kaiščiai, dar vadinami ekscentrikais arba grybo formos kaiščiais, pasukami taip, kad langas užsidarydamas stipriau prispaustų guminę tarpinę. Specialistai pabrėžia, kad toks reguliavimas yra ne universali visų plastikinių langų „žiemos funkcija“, o konkrečios furnitūros prispaudimo korekcija.

Kur ieškoti to „varžto“?

Atidarykite langą ir pažiūrėkite į varčios šoną, dažniausiai tą pusę, kur yra rankena. Ten turėtumėte pamatyti mažus metalinius apvalius arba ovalius kaiščius. Vienuose languose jie turi angą šešiakampiui raktui, kituose – žymę, taškelį, įpjovą arba tiesiog ovalią formą. Būtent šie kaiščiai uždarant langą įsikabina į rėme esančias plokšteles ir lemia, kaip stipriai varčia prispaudžiama.

Jeigu kaiščiai reguliuojami, juos galima šiek tiek pasukti. Daugelyje langų stipresnis prispaudimas reiškia, kad žymė arba platesnė ekscentriko dalis pasukama link patalpos ar link tarpinės, tačiau čia būtina būti atsargiems: skirtingų gamintojų furnitūroje kryptis gali skirtis, o kai kurie kaiščiai apskritai nereguliuojami. Todėl aklai sukti visų langų „pagal internetą“ nėra gera mintis.

Paprastas būdas pasitikrinti – popieriaus lapo testas. Įdėkite paprastą popieriaus lapą tarp varčios ir rėmo, uždarykite langą ir pabandykite lapą ištraukti. Jeigu jis išsitraukia labai lengvai, toje vietoje prispaudimas gali būti per silpnas. Jeigu lapas laikosi su nedideliu pasipriešinimu, sandarumas paprastai yra geresnis. Tokį testą verta atlikti keliose lango vietose, nes vienoje pusėje varčia gali spausti gerai, o kitoje – per silpnai.

Kada „žiemos režimas“ tikrai padeda?

Toks reguliavimas gali padėti, jei pro langą jaučiamas lengvas skersvėjis, girdisi švilpimas vėjuotą dieną arba prie varčios krašto jaučiasi vėsesnė oro srovė. Jeigu tarpinės dar elastingos, rėmas neiškrypęs, o langas normaliai užsidaro, nedidelis prispaudimo padidinimas gali sumažinti šilumos nuostolius ir pagerinti komfortą.

Tačiau svarbu suprasti ribą. Jei langas akivaizdžiai kliūva, sunkiai užsidaro, rankeną reikia spausti jėga, varčia nusėdusi arba tarp rėmo ir sienos matyti plyšiai, vien ekscentriko pasukimas problemos neišspręs. Tokiu atveju gali reikėti reguliuoti vyrius, kelti ar centruoti varčią, keisti tarpines arba tikrinti patį montavimą. Langų remonto specialistai pabrėžia, kad prieš didinant prispaudimą svarbu įvertinti, ar problema tikrai yra prispaudime, o ne išsikraipiusioje varčioje, susidėvėjusioje tarpinėje ar mechanizmo gedime.

Kaip sureguliuoti langus
Kaip sureguliuoti langus

Didžiausia klaida – palikti stipriausią prispaudimą visiems metams

Išgirdę apie „žiemos režimą“, kai kurie žmonės visus langus iškart prisuka maksimaliai ir taip palieka metams. Tai gali atrodyti logiška: jei stipriau spaudžia, vadinasi, šilčiau. Bet langui tai ne visada naudinga. Per stipriai ir per ilgai spaudžiama guminė tarpinė greičiau praranda elastingumą, susispaudžia, sukietėja ir ilgainiui kaip tik blogiau sandarina. Dėl to vasarą rekomenduojama prispaudimą sumažinti, jei konkreti furnitūra leidžia tai padaryti.

Dar viena klaida – sukti tik vieną kaištį. Jei lango varčioje yra keli ekscentrikai, juos reikia reguliuoti tolygiai. Kitaip viena lango vieta bus stipriai prispausta, o kita liks laisvesnė. Taip galima ne pagerinti sandarumą, o tik išbalansuoti užsidarymą.

Ką dar verta padaryti prieš žiemą?

Prieš imantis reguliavimo, langą verta paprastai apžiūrėti. Nuvalykite tarpines nuo dulkių, patikrinkite, ar jos nesutrūkinėjusios ir neiššokusios iš savo vietos. Jei tarpinė kieta, sutrūkinėjusi ar vietomis suplota, prispaudimo didinimas gali padėti tik trumpam. Tokiu atveju geriau galvoti apie tarpinių keitimą.

Taip pat verta apžiūrėti furnitūrą – ar langas lengvai atsidaro, ar rankena sukasi be traškesio, ar varčia niekur nekliūva. Jeigu mechanizmas stringa, nereikėtų jo laužti jėga. Langų furnitūra yra gana tiksli sistema, todėl per didelė jėga gali tik pagilinti problemą.

Trumpai tariant, plastikiniai langai iš tiesų dažnai turi galimybę reguliuoti prispaudimą, o tai buityje vadinama „žiemos režimu“. Vienas nedidelis pasukimas gali sumažinti skersvėjį ir pagerinti sandarumą. Tačiau tai nėra universalus vaistas nuo visų šalčio problemų. Jei langas senas, tarpinės sukietėjusios, varčia išsikraipiusi arba montavimas prastas, vienas varžtas stebuklo nepadarys.

Geriausia taisyklė paprasta: jei pro langą šiek tiek traukia, patikrinkite prispaudimą. Jei langas sunkiai užsidaro, švilpia net po reguliavimo arba rankeną reikia spausti jėga – geriau nebesukti daugiau, o kviesti meistrą. Kartais namų šilumą išgelbsti vienas pasukimas, bet kartais tas pats pasukimas tik paslepia didesnę problemą.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius