Kaip perjungti langus į žiemos režimą ir išlaikyti šilumą namuose

Rugsėjo pradžia – pats laikas prisiminti dalyką, apie kurį daugelis susimąsto tik tada, kai prie lango jau jaučiamas šaltas oras. Plastikiniai langai gali atrodyti visiškai tvarkingi, tačiau varčia prie rėmo ne visada priglunda vienodai stipriai. Dėl to prasidėjus vėjuotiems rudens vakarams prie palangės atsiranda skersvėjis, kambaryje darosi vėsiau, o šildymas pradeda dirbti daugiau. Daugelyje langų varčios prispaudimą galima reguliuoti, ir buityje tai dažnai vadinama „vasaros“ bei „žiemos“ režimu. Tačiau čia slypi svarbi detalė – ne kiekvienas langas tokį reguliavimą turi, o beatodairiškai pasukti visus mechanizmus iki maksimumo gali būti net blogiau nei nieko nedaryti.

Pats principas gana paprastas. Atidarius lango varčią jos šone galima pamatyti kelis metalinius apvalius, ovalius ar grybo formos kaiščius. Uždarius langą jie patenka į rėme esančias metalines dalis ir prispaudžia varčią prie sandarinimo gumos. Kai kuriuose languose šių kaiščių padėtį galima pakeisti šešiakampiu raktu, atsuktuvu ar kita gamintojo numatyta priemone ir taip šiek tiek padidinti arba sumažinti prispaudimą.

Pirmiausia atlikite vieną paprastą bandymą su popieriaus lapu

Prieš griebiantis įrankių verta išsiaiškinti, ar reguliuoti apskritai reikia. Tam pakanka paprasto popieriaus lapo. Atidarykite langą, įdėkite lapo kraštą tarp varčios ir rėmo, uždarykite langą ir pabandykite popierių ištraukti. Tą patį pakartokite viršuje, apačioje ir abiejuose varčios šonuose.

Jeigu popierius traukiasi sunkiai ir jaučiamas aiškus pasipriešinimas, prispaudimas greičiausiai yra pakankamas. Jei lapas išslysta beveik be jokio pasipriešinimo, toje vietoje varčia gali būti prispausta per silpnai arba problema gali slypėti susidėvėjusiame sandariklyje ar net pačios varčios padėtyje. Jei vienoje vietoje lapas laikosi tvirtai, o kitoje iškrenta vos paleidus – langas priglunda netolygiai.

Svarbiausia nepulti reguliuoti visko vien todėl, kad atėjo ruduo. Jei langas ir taip sandarus, skersvėjo nėra, o rankena sukasi lengvai, papildomas prispaudimas gali neduoti jokios realios naudos. Priešingai – nuolat stipriai suspausta sandarinimo guma greičiau deformuojasi ir po kelių sezonų gali pradėti praleisti daugiau šalčio.

„Žiemos režimas“ nėra mygtukas, kurį privaloma įjungti kiekvieną rudenį

Internete galima rasti daugybę patarimų, kuriuose siūloma rudenį tiesiog pasukti lango kaištį į tam tikrą pusę ir taip „įjungti žiemą“. Tačiau universalaus nustatymo visiems langams nėra. Vienų gamintojų sistemose žymė pasukta į kambario pusę gali reikšti stipresnį prispaudimą, kitų – visai ką kita.

Todėl saugiausia ant varčios metalinės furnitūros susirasti gamintojo pavadinimą ir patikrinti konkrečios sistemos instrukciją. Jei reguliavimas leidžiamas, prieš ką nors sukant verta telefonu nufotografuoti dabartinę visų kaiščių padėtį. Tuomet, jei rezultatas nepatiks, bus paprasta grįžti į pradinį nustatymą.

Reguliuoti reikėtų po truputį, o ne iš karto sukti mechanizmą iki kraštutinės padėties. Pakeitus nustatymą, langą reikia uždaryti ir patikrinti, ar rankena juda laisvai. Jei jai staiga reikia daug jėgos, prispaudimas greičiausiai tapo per stiprus. Specialistai taip pat nerekomenduoja reguliuoti tik vieno kaiščio, jei jų varčioje yra keli, nes tuomet prispaudimas gali pasidaryti nevienodas.

Dar pavojingiau bandyti nejudantį mechanizmą sukti replėmis iš visų jėgų. Jei detalė nejuda, gali būti, kad ji apskritai nėra skirta reguliuoti. Sugadintas furnitūros mechanizmas kainuos gerokai daugiau nei sutaupytos kelios šilumos kilovatvalandės.

Kartais šaltis eina ne pro reguliavimą, o pro seną gumą

Jeigu prie lango jaučiate skersvėjį, nebūtinai kaltas per mažas varčios prispaudimas. Viena dažniausių problemų – sandarinimo guma. Bėgant metams ji kietėja, plokštėja, gali įtrūkti ar atsiskirti kampuose. Tokios gumos stipriau prispausti prie rėmo nebepakanka – ją reikia keisti.

Prieš žiemą sandariklius verta nuvalyti minkšta šluoste ir vandeniu su nedideliu kiekiu neutralaus ploviklio. Po to guma nusausinama. Jei gamintojas leidžia, ją galima apdoroti specialiai langų sandarikliams skirta silikonine priemone. Tačiau čia geriau nepradėti eksperimentuoti su tuo, kas randama virtuvėje ar garaže.

Augalinis aliejus, tiršti riebalai, agresyvūs tirpikliai, acetonas ar netinkamos automobilių priežiūros priemonės gali pakenkti gumai ir tik paspartinti jos senėjimą. Pažeistas, sutrūkinėjęs ar stipriai suplokštėjęs sandariklis nuo tepalo nauju netaps – jį reikės pakeisti.

Verta apžiūrėti ir pačią varčią. Jei jos apačia trinasi į rėmą, langą uždarant reikia jį pakelti ranka, vienas kampas nepriglunda arba tarpas aplink varčią akivaizdžiai nevienodas, problema jau gali būti vyriuose ar lango geometrijoje. Tokiu atveju paprastas „žiemos režimo“ pasukimas problemos neišspręs.

Kartais šiluma dingsta visai ne per patį langą

Net idealus varčios prispaudimas nepadės, jei šaltas oras patenka tarp lango rėmo ir sienos. Senstant montavimo siūlei, pažeidus apdailą ar drėgmei pasiekus montavimo putas, aplink rėmą gali atsirasti šaltos zonos. Žiemą tai neretai išduoda šaltas šlaitas, drėgna dėmė, pelėsis arba aiškiai jaučiamas oro judėjimas prie rėmo.

Dar vienas aiškus signalas – rasojimas tarp stiklo paketo stiklų. Jei drėgmės negalite nuvalyti nei iš kambario, nei iš lauko pusės, tikėtina, kad pats stiklo paketas prarado sandarumą. Tokios problemos jokie furnitūros reguliavimai neišspręs.

Prie langų taip pat nereikėtų pamiršti radiatorių. Ilgos sunkios užuolaidos, prie radiatoriaus pristumta sofa ar dekoratyvinė uždanga sulaiko šilto oro srautą. Normaliai kylantis šiltas oras ne tik šildo kambarį, bet ir sušildo vidinį stiklo paviršių, todėl sumažėja kondensato tikimybė.

Per daug užsandarinus gali atsirasti visai kita problema

Norisi manyti, kad kuo sandariau užspausime langą, tuo namuose bus šilčiau. Tačiau būste reikalinga ir normali oro apykaita. Gaminant maistą, prausiantis, džiovinant drabužius ir net tiesiog kvėpuojant patalpose nuolat atsiranda drėgmės. Jei ji neturi kur pasišalinti, pradeda rasoti langai, o ant šaltesnių sienų ilgainiui gali atsirasti pelėsis.

Šaltuoju sezonu daug naudingiau kelis kartus per dieną langą plačiai atverti 5–10 minučių, nei valandų valandas laikyti jį vos pravertą. Per trumpą intensyvų vėdinimą oras greitai pasikeičia, tačiau sienos ir baldai nespėja smarkiai atvėsti. Gyvenamuosiuose kambariuose dažniausiai siekiama maždaug 40–60 proc. santykinės oro drėgmės, nors per didelius šalčius net ir viršutinė šio intervalo dalis prie šaltesnių paviršių gali sukelti kondensaciją.

Todėl prieš šildymo sezoną verta ne aklai ieškoti paslaptingo „žiemos režimo“, o skirti langui dešimt minučių: patikrinti prispaudimą popieriaus lapu, apžiūrėti gumą, pažiūrėti, ar varčia nekliūva už rėmo, ir įsitikinti, kad aplink langą nėra skersvėjo.

Kartais keli nedideli pataisymai iš tiesų leidžia panaikinti erzinantį šalto oro srautą. Tačiau jei langas jau buvo sandarus, maksimaliai užveržti mechanizmus nėra prasmės. Tikras taupymas prasideda ne nuo „žiemos režimo“, o nuo vietos, pro kurią šiluma iš tikrųjų pabėga, suradimo.