Asteroidas Bennu ir 2182 metų rugsėjo 24-oji: ką iš tikrųjų reiškia NASA įvardyta susidūrimo data

Maždaug pusės kilometro skersmens asteroidas Bennu mokslininkų dėmesį traukia jau daugelį metų. Skaičiavimuose išskirta ir konkreti diena – 2182 metų rugsėjo 24-oji, kai egzistuoja nedidelė susidūrimo su Žeme tikimybė. Tačiau tiksli data dar nereiškia, kad astronomai paskelbė būsimos katastrofos laiką.

Žinia apie asteroidą, kurio smūgis galėtų sukelti milžiniškus sugriovimus, skamba grėsmingai. Ypač tada, kai šalia pateikiama konkreti kalendoriaus diena ir palyginimas su atominėmis bombomis. Vis dėlto svarbiausias skaičius šioje istorijoje yra susidūrimo tikimybė.

NASA 2021 metais paskelbtame orbitos vertinime apskaičiuota, kad Bennu susidūrimo su Žeme tikimybė 2182 metų rugsėjo 24 dieną siekia maždaug vieną iš 2 700, arba 0,037 procento. Bendra apskaičiuota susidūrimo tikimybė iki 2300 metų yra kiek didesnė – maždaug viena iš 1 750, arba 0,057 procento. Tai du skirtingus laikotarpius apibūdinantys rodikliai, kurių nereikėtų painioti.

Kodėl mokslininkai įvardijo būtent šią dieną?

Asteroidų judėjimas apskaičiuojamas pagal stebėjimus ir juos veikiančias jėgas. Turėdami pakankamai duomenų, astronomai gali nustatyti, kada dangaus kūnas priartės prie Žemės, ir įvertinti galimas tolesnes jo trajektorijas.

Bennu atveju itin svarbus bus priartėjimas 2135 metais. Tuo metu Žemės gravitacija pakeis jo judėjimo aplink Saulę trajektoriją. Nuo šio pokyčio priklausys ir vėlesni priartėjimai. Todėl mokslininkams svarbu kuo tiksliau žinoti, kur asteroidas praskries ir kaip stipriai jį paveiks mūsų planetos trauka.

2182 metų rugsėjo 24-oji išskirta kaip reikšmingiausia atskira galima susidūrimo data minėtame vertinime. Tai nėra paskelbta neišvengiamo smūgio diena. Pagal tą patį skaičiavimą tikimybė, kad tą dieną susidūrimo nebus, viršija 99,96 procento.

Ši data taip pat nėra naujas 2026 metų atradimas. Ji buvo viešai paskelbta dar 2021 metais, mokslininkams išanalizavus kosminio aparato surinktus duomenis. Vėl pasirodančios antraštės savaime nereiškia, kad pavojus staiga padidėjo

Koks iš tikrųjų yra Bennu ir ką reiškia „22 atominės bombos“?

Bennu skersmuo ties pusiauju siekia maždaug pusę kilometro. Tai didelis objektas žmonių masteliu, nors tarp asteroidų esama gerokai didesnių kūnų. Prie Žemės jis priartėja maždaug kas šešerius metus, tačiau pats priartėjimas dar nereiškia susidūrimo grėsmės.

Palyginimas su „22 atominėmis bombomis“ be papildomo paaiškinimo yra klaidinantis. Branduolinių užtaisų galia labai skiriasi, todėl vien bombų skaičius nepasako, apie kokį energijos kiekį kalbama.

JAV Lawrence’o Livermore’o nacionalinės laboratorijos pateiktame Bennu galimo smūgio vertinime nurodoma maždaug 1 200 megatonų trotilo ekvivalento energija. Tame pačiame paaiškinime ji prilyginama maždaug 80 tūkstančių Hirošimos bombos sprogimų energijai. Taigi skaitytojui pažįstamas žodis „atominė“ šiuo atveju nepadeda suprasti masto, jeigu nepasakoma, su kokiu konkrečiai užtaisu lyginama.

Tai būtų smūgio metu išsiskirianti judėjimo energija. Asteroidas nėra branduolinis ginklas, o toks palyginimas skirtas tik energijos kiekiui apibūdinti. Jis taip pat neleidžia vienu skaičiumi nusakyti visų galimų padarinių.

Ką NASA parsivežė iš asteroido?

Bennu buvo NASA misijos „OSIRIS-REx“ taikinys. Kosminis aparatas tyrinėjo asteroidą ir paėmė jo paviršiaus medžiagos mėginį. 2023 metų rugsėjo 24 dieną Žemėje nusileido kapsulė su surinkta medžiaga.

Čia svarbi detalė: į Žemę grįžo mėginių kapsulė, o ne visas kosminis aparatas. Mokslininkai gavo galimybę laboratorijose tyrinėti medžiagą, kuri gali padėti suprasti ankstyvąją Saulės sistemos istoriją ir gyvybei svarbių medžiagų kilmę.

Misija taip pat suteikė itin vertingos informacijos apie paties asteroido judėjimą. Tačiau jos nereikėtų pristatyti kaip baigiamos Bennu nukreipimo operacijos. Mėginių surinkimas ir asteroido orbitos pakeitimas yra skirtingos užduotys.

Todėl teiginys, kad NASA jau beveik baigė misiją, skirtą sustabdyti šį asteroidą, sudaro neteisingą įspūdį. Bennu tyrimai padeda geriau pažinti objektą ir vertinti jo keliamą riziką, tačiau mėginių pargabenimas savaime nėra jo nukreipimas nuo Žemės.

Ar žmonija jau moka pakeisti asteroido kelią?

Asteroido judėjimo keitimas jau buvo išbandytas praktiškai. 2022 metais NASA aparatas DART tyčia atsitrenkė į asteroidą Dimorphos ir pakeitė jo orbitą aplink didesnį asteroidą Didymos. Tai buvo sėkmingas planetinės gynybos technologijos bandymas.

Šis rezultatas svarbus, tačiau jo negalima laikyti universalia garantija, kad bet kokį asteroidą būtų lengva nukreipti. DART bandymas buvo atliktas su kitu objektu ir konkrečiomis sąlygomis. Jis parodė, kad kryptingas kosminio aparato smūgis gali pakeisti dangaus kūno judėjimą.

Bennu atveju skaitytojui svarbiausia žinoti tris dalykus: asteroidas yra stebimas, konkreti galima susidūrimo data iš tiesų apskaičiuota, o to susidūrimo tikimybė išlieka maža. Antraštė, kurioje paliekama tik data ir milžiniško sprogimo palyginimas, praleidžia būtent tą informaciją, kuri leidžia suprasti tikrąjį pavojų.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!