2029-aisiais virš Žemės praskries milžiniškas asteroidas: jis bus arčiau nei daugelis palydovų

2029 metų balandžio 13-oji astronomams jau dabar pažymėta raudonai. Tą dieną pro Žemę praskries asteroidas Apophis – maždaug 375 metrų dydžio kosminis kūnas, kuris priartės taip arti, kad bus žemiau už dalį geostacionarių palydovų. Atstumas nuo Žemės paviršiaus sieks apie 32 tūkst. kilometrų, o tai kosminiais masteliais yra tiesiog neįtikėtinai mažai.

Dar įspūdingiau tai, kad Apophis bus galima pamatyti ir iš Žemės. Geromis sąlygomis jis danguje atrodys kaip gana greitai tarp žvaigždžių judantis šviesos taškas. Tiesa, jokio milžiniško ugnies kamuolio ar kometos uodegos tikėtis nereikėtų – plika akimi matomas objektas bus mažas. Tačiau vien žinojimas, kad tuo metu virš mūsų skrieja kelių šimtų metrų dydžio asteroidas, esantis arčiau už kai kuriuos palydovus, skamba gana nejaukiai.

Svarbiausia žinia vis dėlto raminanti – šį kartą Apophis su Žeme nesusidurs. Jo trajektorija dabar apskaičiuota labai tiksliai, todėl 2029 metų praskriejimas laikomas ne grėsme, o viena įdomiausių astronominių progų per daugelį metų.

Kadaise buvo manoma, kad jis gali trenktis į Žemę

Apophis astronomai atrado 2004 metų birželio 19 dieną Arizonos observatorijoje. Objektui vėliau suteiktas oficialus numeris ir pavadinimas – (99942) Apophis. Vos po atradimo jis iš karto pateko į pasaulio žiniasklaidos antraštes, nes pirmieji skaičiavimai rodė neraminantį scenarijų: buvo tikimybė, kad 2029 metais asteroidas gali susidurti su Žeme.

Vienu metu susidūrimo tikimybė buvo vertinama maždaug 2,7 procento. Kosminių objektų stebėjimų pasaulyje tai buvo labai didelis skaičius, todėl Apophis greitai tapo vienu garsiausių pavojingais laikytų asteroidų.

Vėliau astronomai rado senesnių jo stebėjimų duomenų ir atliko daug tikslesnius radarinius matavimus. Kuo daugiau informacijos apie asteroido judėjimą pavyko surinkti, tuo tiksliau buvo galima apskaičiuoti jo orbitą. Galiausiai paaiškėjo, kad 2029 metais su Žeme jis nesusidurs.

Kurį laiką dar buvo svarstoma, ar 2029 metų praskriejimas negalėtų pakeisti Apophio trajektorijos taip, kad pavojus atsirastų vėliau – 2036 ar 2068 metais. Tačiau ir šie scenarijai vėliau buvo atmesti. Todėl šiandien astronomai į artėjantį susitikimą žiūri gerokai ramiau.

Vis dėlto pats atstumas išlieka neįprastas. Tokio dydžio asteroidai pro Žemę praskrieja reguliariai, tačiau dažniausiai nuo mūsų juos skiria milijonai kilometrų. Apophis priartės tiek, kad jo skrydis vyks žemiau maždaug 35,8 tūkst. kilometrų aukštyje esančios geostacionarių palydovų orbitos.

2029-aisiais virš Žemės praskries milžiniškas asteroidas

Danguje jį galės stebėti milijardai žmonių

Apophio praskriejimas bus ypatingas ir tuo, kad jam stebėti nebūtinai reikės didžiulio teleskopo. Palankiomis sąlygomis asteroidas bus pakankamai ryškus, kad jį būtų galima pastebėti plika akimi kaip judantį šviesos tašką.

Geriausios sąlygos numatomos Europoje, Afrikoje ir dalyje Azijos. Skaičiuojama, kad regionuose, kuriuose asteroidas galėtų būti matomas, tuo metu gyvens milijardai žmonių. Tai reiškia, kad 2029 metų balandžio 13-osios vakaras gali tapti vienu masiškiausių astronominių stebėjimų žmonijos istorijoje.

Žinoma, Apophis neatrodys taip, kaip katastrofiniuose filmuose vaizduojamas prie Žemės artėjantis asteroidas. Danguje nepamatysime milžiniško akmens, uždengiančio pusę horizonto. Iš tokio atstumo jis vis tiek atrodys tik kaip taškelis, tačiau jo judėjimą žvaigždžių fone bus galima pastebėti.

Asteroidas taip pat nejudės kartu su geostacionariais palydovais. Jis tiesiog trumpam kirs Žemės aplinką savo orbita, todėl faktas, kad bus arčiau už kai kuriuos palydovus, nereiškia, kad jis skries tiesiai per jų „eilę“. Tiesioginės grėsmės nei geostacionariems palydovams, nei Tarptautinei kosminei stočiai nenumatoma.

Žemė gali pati pakeisti asteroidą

Mokslininkams įdomiausia ne vien tai, kiek arti Apophis praskries. Žemės gravitacija bus pakankamai stipri, kad galėtų pastebimai paveikti patį asteroidą.

Manoma, kad Apophis nėra vientisas milžiniškas uolos gabalas. Greičiau tai vadinamoji „nuolaužų krūva“ – daugybė akmenų, dulkių ir įvairaus dydžio fragmentų, kuriuos kartu laiko jų pačių gravitacija. Tokie asteroidai gali būti daug jautresni išorinėms gravitacinėms jėgoms nei vientisas akmuo.

Kai Apophis priartės prie Žemės, mūsų planetos gravitacija gali šiek tiek pakeisti jo sukimąsi ir sujudinti paviršių. Gali įvykti nedidelių nuošliaužų, pasislinkti uolienos ar būti atidengti iki tol po paviršiumi buvę medžiagos sluoksniai.

Astronomams tai – beveik natūralus eksperimentas, kurio laboratorijoje pakartoti neįmanoma. Iki šiol tokie procesai daugiausia buvo modeliuojami kompiuteriais, o 2029 metais atsiras reta galimybė stebėti, kaip kelių šimtų metrų dydžio asteroidas iš tikrųjų reaguoja į labai artimą susitikimą su planeta.

Dėl to Apophis domina ne tik astronomus mėgėjus, kurie ruošis žiūrėti į dangų, bet ir didžiausias pasaulio kosmoso agentūras.

NASA ir Europa jau ruošiasi šiam susitikimui

Apophio praskriejimą planuojama stebėti ne tik iš Žemės. NASA kosminis aparatas, anksčiau žinomas kaip OSIRIS-REx, buvo nukreiptas naujai misijai ir dabar vadinamas OSIRIS-APEX. Tas pats aparatas jau atliko vieną istorinę užduotį – iš asteroido Bennu paėmė mėginius ir pargabeno juos į Žemę.

Dabar jo laukia naujas taikinys – Apophis. Aparatas turės iš arti stebėti asteroidą ir rinkti informaciją apie jo paviršių, struktūrą bei pokyčius, kuriuos galėjo sukelti artimas praskriejimas pro Žemę.

Europos kosmoso agentūra taip pat ruošia misiją „Ramses“. Jos tikslas dar ambicingesnis – pasiekti Apophį prieš jam maksimaliai priartėjant prie Žemės ir stebėti asteroidą viso įvykio metu. Tokiu atveju būtų galima palyginti, kaip jis atrodė prieš susidūrimą su stipresniu Žemės gravitaciniu poveikiu ir kas pasikeitė po praskriejimo.

Tokios informacijos mokslininkams reikia ne vien iš smalsumo. Supratimas, kaip asteroidų struktūra ir orbita keičiasi artėjant prie planetų, gali būti labai svarbus ateityje, jeigu kada nors būtų aptiktas objektas, realiai skrendantis susidūrimo su Žeme trajektorija.

2029 metų balandžio 13-oji bus diena, kurią verta prisiminti

Apophio istorija įdomi tuo, kaip stipriai per du dešimtmečius pasikeitė mūsų požiūris į šį asteroidą. Iš pradžių jis buvo objektas, apie kurį kalbėta kaip apie galimą grėsmę Žemei. Šiandien žinoma, kad 2029 metų praskriejimas bus saugus, o pats asteroidas tapo unikalia galimybe astronomams iš arti ištirti didelį kosminį kūną.

Tačiau jo artumas vis tiek bus sunkiai suvokiamas. Maždaug 375 metrų dydžio asteroidas praskries apie 32 tūkst. kilometrų nuo Žemės paviršiaus – arčiau nei yra dalis mūsų naudojamų palydovų.

Tokio masto objekto praskriejimas taip arti Žemės yra labai retas įvykis. Vertinama, kad panašaus dydžio asteroidas tokiu mažu atstumu gali pasirodyti tik kartą per daugybę tūkstančių metų.

Todėl 2029 metų balandžio 13-osios vakarą verta prisiminti jau dabar. Jeigu oras bus giedras ir stebėjimo sąlygos palankios, milijonai europiečių galės pakelti akis į dangų ir savo akimis pamatyti mažą judantį tašką.

Tik tas taškas iš tikrųjų bus milžiniškas kosminis akmuo, skriejantis pro mūsų planetą neįprastai arti.