Karštas vanduo, folija ir soda gali išgelbėti patamsėjusį sidabrą: bet šio triuko negalima naudoti visiems papuošalams

Sidabras turi vieną labai erzinančią savybę: net jei jo beveik nenešiojate, net jei laikote dėžutėje ir saugote kaip brangesnį daiktą, vieną dieną jis vis tiek gali patamsėti. Grandinėlė tampa pilkšva, žiedas praranda blizgesį, šaukšteliai ar kiti sidabriniai daiktai atrodo lyg metų metus gulėję stalčiuje be priežiūros. Tada dažnas ima šveisti, trinti servetėlėmis, pirkti specialius skysčius arba tiesiog numoja ranka: „Toks jau tas sidabras.“

Tačiau yra senas naminis būdas, apie kurį žmonės prisimena vėl ir vėl: karštas vanduo, aliuminio folija, soda ir druska. Iš pirmo žvilgsnio skamba kaip eilinis virtuvės triukas, bet iš tikrųjų čia veikia ne magija, o cheminė reakcija. Būtent todėl sidabras gali pašviesėti beveik be trynimo.

Kodėl sidabras apskritai patamsėja?

Sidabras dažniausiai tamsėja ne todėl, kad jis tiesiog „nešvarus“. Ant jo paviršiaus laikui bėgant susidaro tamsus sluoksnis, kuris atsiranda sidabrui reaguojant su aplinkoje esančiais sieros junginiais. Taip susidaro sidabro sulfidas – būtent jis ir duoda tą pilką ar juodą atspalvį.

Todėl paprastas plovimas vandeniu dažnai nepadeda. Jei ant daikto yra tik dulkės ar riebalai nuo rankų, jas galima nuplauti. Bet jei sidabras patamsėjo dėl cheminės reakcijos, reikia pašalinti arba pakeisti tą tamsų paviršiaus sluoksnį. Čia ir praverčia aliuminio folija.

Kaip veikia folija, soda ir karštas vanduo?

Šio metodo esmė – sidabro kontaktas su aliuminiu. Kai į indą įdedama folija, užpilamas karštas vanduo, įberiama sodos ir druskos, susidaro aplinka, kurioje gali vykti elektrocheminė reakcija. Paprasčiau tariant, siera, kuri buvo „prikibusi“ prie sidabro, pereina prie aliuminio, o sidabro paviršius vėl atrodo šviesesnis.

Soda ir druska čia nėra tik šveitimo priemonės. Jos padeda sukurti tirpalą, kuris praleidžia elektros krūvį ir leidžia reakcijai vykti. Karštas vanduo procesą pagreitina. Todėl sidabro nereikia agresyviai trinti – svarbiausia, kad jis liestųsi su folija ir būtų panardintas į tirpalą.

Dažniausiai daroma taip: dubens ar puodo dugnas išklojamas aliuminio folija, blizgia puse į viršų. Ant jos dedami sidabriniai daiktai, kad liestų foliją. Tada užpilama karšto vandens, įberiama sodos ir šiek tiek druskos. Po kelių minučių patamsėjimas gali pradėti mažėti. Vėliau daiktą reikia išimti, švelniai nuplauti švariu vandeniu ir gerai nusausinti minkšta šluoste.

Kada šis triukas tikrai praverčia?

Toks būdas labiausiai tinka paprastiems sidabriniams daiktams be jautrių detalių: stalo įrankiams, paprastoms grandinėlėms, žiedams be akmenų, monetoms ar smulkiems sidabro gaminiams, jei jie nėra vertingi antikvariniai objektai. Ypač patogu tada, kai daiktas turi smulkių vietų, kurias sunku išvalyti šluoste.

Didelis privalumas tas, kad nereikia stipriai trinti paviršiaus. Mechaninis poliravimas gali pašalinti ne tik patamsėjimą, bet ir po truputį paveikti patį paviršių. O folijos metodas dažnai leidžia sidabrą pašviesinti švelniau.

Vis dėlto nereikia tikėtis, kad daiktas visada atrodys kaip naujas. Jei sidabras subraižytas, nelygus, seniai nevalytas arba jo paviršius pažeistas, reakcija pašalins patamsėjimą, bet ne panaikins visus naudojimo ženklus.

Kokių papuošalų taip valyti nereikėtų?

Čia svarbiausia dalis, kurią žmonės dažnai praleidžia. Į karšto vandens, sodos, druskos ir folijos tirpalą nereikėtų merkti visko, kas tik atrodo sidabriška. Ypač atsargiai reikia elgtis su papuošalais, kuriuose yra perlų, gintaro, koralų, opalų ar kitų jautrių akmenų bei organinių medžiagų. Jiems gali pakenkti karštis, vanduo arba pats tirpalas.

Taip pat geriau nerizikuoti su papuošalais, kuriuose akmenys ar detalės yra priklijuotos. Karštas vanduo gali susilpninti klijus, o drėgmė gali patekti ten, kur jos neturėtų būti. Atsargumo reikia ir su tuščiaviduriais daiktais – skystis gali patekti į vidų ir ten užsilikti.

Antikvarinių, labai brangių ar paveldėtų papuošalų taip pat geriau neeksperimentuoti namuose. Tokiais atvejais saugiausia pasitarti su juvelyru. Kartais patamsėjimas ant seno daikto nėra vien „purvas“ – tai gali būti dalis jo paviršiaus, istorijos ar vertės.

Ar sidabras po tokio valymo nebetamsės?

Deja, ne. Šis būdas pašalina jau susidariusį patamsėjimą, bet nepakeičia paties sidabro savybių. Laikui bėgant jis vėl gali reaguoti su aplinka ir tamsėti iš naujo. Ypač jei laikomas drėgnoje vietoje, šalia gumos, kai kurių audinių, kosmetikos ar cheminių medžiagų.

Kad sidabras ilgiau išliktų gražus, verta jį laikyti sausai, atskirai nuo kitų papuošalų, minkštame maišelyje ar dėžutėje. Papuošalus geriau nusiimti prieš maudantis, sportuojant, naudojant kremus, kvepalus ar buitinę chemiją.

Karštas vanduo, folija, soda ir druska tikrai gali padėti, kai sidabras patamsėja. Bet tai nėra universalus stebuklas visiems papuošalams. Paprastiems sidabriniams daiktams šis metodas gali būti labai patogus, o vertingiems, subtiliems ar su akmenimis – per rizikingas.

Todėl prieš merkiant papuošalą į dubenį verta sustoti ir pagalvoti: ar tai paprastas sidabras, ar daiktas, kurį praradus būtų labai gaila? Jei antras variantas – geriau ne virtuvės eksperimentas, o juvelyro rankos.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!