Visasezonės padangos neatleidžia nuo vieno darbo: jo neatlikę vairuotojai komplektą sudėvi gerokai greičiau

Visasezonės padangos daugeliui vairuotojų atrodo kaip paprastas būdas išspręsti dvi problemas vienu metu. Nebereikia kiekvieną rudenį stoti į eilę prie padangų montavimo serviso, pavasarį vėl kartoti tos pačios procedūros, o garaže ar sandėliuke laikyti antro ratų komplekto. Uždedi vieną kartą ir, atrodytų, važiuoji visus metus.

Būtent čia dalis vairuotojų ir apsigauna.

Visasezonė padanga nereiškia, kad sumontavus ją galima pamiršti iki tol, kol protektorius beveik išnyks. Priekiniai ir galiniai ratai automobilyje dirba nevienodai, todėl net keturios vienu metu uždėtos naujos padangos po keliolikos tūkstančių kilometrų gali atrodyti labai skirtingai.

Vienas paprastas veiksmas gali padėti visą komplektą dėvėti tolygiau.

Priekinės padangos gauna gerokai daugiau darbo, nei atrodo

Važiuojant automobiliu visos keturios padangos sukasi tuo pačiu keliu, tačiau jų apkrova nėra vienoda. Ypač tai pastebima priekiniais ratais varomuose automobiliuose.

Priekiniai ratai ne tik suka automobilį posūkiuose. Jie taip pat patiria didelę apkrovą stabdant, o priekiniais ratais varomame automobilyje dar ir perduoda variklio jėgą į kelią. Dėl to jų protektorius neretai dyla greičiau nei galinių.

Pavažinėjus ilgiau gali susidaryti gana keista situacija: automobilio gale dar likęs visai neblogas protektorius, o priekyje padangos jau gerokai labiau sudilusios.

Jeigu ratai visą savo naudojimo laiką lieka tose pačiose vietose, šis skirtumas tik didėja. Galiausiai vairuotojui gali tekti keisti dvi padangas gerokai anksčiau, nors kitos dvi dar būtų tinkamos važiuoti.

Todėl, jeigu konkretaus automobilio ratų ir padangų konstrukcija tai leidžia, verta periodiškai keisti padangų vietas tarp priekinės ir galinės ašies.

Taip galima padėti protektoriui dėvėtis tolygiau ir ilgiau išnaudoti visą keturių padangų komplektą.

Kas 10–15 tūkstančių kilometrų verta į padangas pasižiūrėti rimčiau

Dažnai nurodomas orientyras – padangų vietas patikrinti ir, jei reikia, sukeisti kas maždaug 10–15 tūkst. kilometrų.

Vienam vairuotojui tai gali reikšti kartą per metus. Kitam, per metus nuvažiuojančiam 25 ar 30 tūkst. kilometrų, tokios procedūros gali prireikti ir dažniau.

Tačiau aklai vadovautis vien kilometrais nereikėtų. Padangų dėvėjimuisi didelę įtaką daro pats automobilis ir tai, kaip jis eksploatuojamas. Sunkesnis automobilis, dažni trumpi maršrutai mieste, intensyvus stabdymas bei greitėjimas gali pagreitinti protektoriaus dėvėjimąsi.

Atskira kategorija – elektromobiliai. Jie neretai yra sunkesni už panašaus dydžio automobilius su vidaus degimo varikliais, o didelis sukimo momentas pasiekiamas beveik akimirksniu. Dėl to kai kuriuose modeliuose padangų dėvėjimasis gali būti pastebimas anksčiau.

Svarbus ir slėgis. Net pati geriausia visasezonė padanga dėvėsis netolygiai, jei kelis mėnesius važinėsite su per mažu arba per dideliu slėgiu. Todėl jį verta tikrinti maždaug kartą per mėnesį ir vadovautis automobilio gamintojo nurodymais, o ne skaičiumi, užrašytu ant pačios padangos šono.

Kartu galima apžiūrėti ir protektorių. Jei viena jo pusė pastebimai labiau nudilusi nei kita, problema gali būti ne vien padangų vietoje – verta patikrinti ratų suvedimą ar važiuoklę.

Rugsėjį keisti į žiemines padangas dar ankstoka

Tačiau ne visas padangas galima tiesiog sukeisti kryžmai

Čia yra dar vienas niuansas, kurį vairuotojai kartais praleidžia. Negalima paimti bet kokio automobilio ir tiesiog savo nuožiūra sukeisti visų keturių ratų vietomis.

Jeigu naudojamos kryptinės padangos, jų sukimosi kryptis turi išlikti tokia, kokią nurodė gamintojas. Kai kurių automobilių priekinės ir galinės padangos apskritai būna skirtingo pločio, todėl jų sukeisti tarp ašių nepavyks.

Tas pats galioja skirtingų matmenų ratlankiams.

Todėl prieš keičiant ratų vietas verta patikrinti automobilio bei padangų gamintojų rekomendacijas. Servise tai paprastai padaroma labai greitai.

Jeigu konstrukcija leidžia, toks padangų rotavimas yra paprastas darbas, tačiau ilgainiui jis gali būti svarbesnis, nei atrodo. Ypač naudojant visasezones padangas, kurios automobilyje lieka ne šešis mėnesius, o praktiškai nuolat.

Su sezoninėmis padangomis jų būklė bent jau natūraliai patikrinama keičiant komplektus pavasarį ir rudenį. Su visasezonėmis tokio priminimo nebelieka.

Todėl kartais vairuotojas pirmą rimtesnį susidėvėjimą pastebi tik tada, kai situacija jau akivaizdi.

Keičiate tik dvi? Svarbu, ant kurios ašies jos atsidurs

Dar viena situacija pasitaiko labai dažnai. Dvi padangos jau smarkiai susidėvėjusios, o kitos dvi dar atrodo pakankamai gerai. Natūraliai norisi naują porą dėti ten, kur padangos dyla greičiausiai – dažniausiai priekyje.

Tačiau saugumo požiūriu dažnai rekomenduojama geresnę arba naujesnę padangų porą montuoti ant galinės ašies, jei konkretaus automobilio konstrukcija leidžia taip daryti.

Priežastis paprasta: praradus galinių ratų sukibimą automobilį suvaldyti paprastai sunkiau nei slystant priekinei ašiai. Tai ypač aktualu važiuojant šlapia danga.

Todėl situacija, kai priekyje stovi dvi visiškai naujos padangos, o gale paliekamos gerokai labiau nudilusios, nėra toks geras sprendimas, kaip iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti.

Visasezonės padangos tikrai gali sutaupyti daug rūpesčių. Nereikia du kartus per metus keisti komplekto, ieškoti vietos jo saugojimui ir kiekvieną rudenį stebėti orų prognozių laukiant pirmojo sniego.

Tačiau jos nepaverčia automobilio padangų sistema, kurios nereikia prižiūrėti.

Kartais užtenka kas keliolika tūkstančių kilometrų pakelti automobilį ant keltuvo ir pažiūrėti, kaip iš tikrųjų dėvisi visi keturi ratai. Nes pats brangiausias visasezonių padangų „patogumas“ prasideda tada, kai vairuotojas apie jas prisimena tik pamatęs beveik pliką protektorių.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!