Radiatoriai dar šalti, o kambaryje jau norisi megztinio: 5 paprastos taisyklės, kurios padeda neišleisti šilumos lauk

Radiatoriai dar šalti, o kambaryje jau norisi megztinio
Radiatoriai dar šalti, o kambaryje jau norisi megztinio Nuotrauka: OpenAI

Rudenį namuose prasideda keistas laikas. Dieną dar gali atrodyti visai padoriai, ypač jei pro langą pašviečia saulė, bet vakare kambarys staiga atvėsta taip, kad norisi užsimesti storesnį megztinį ir ieškoti šiltų kojinių. Šildymo sezonas dar ne visur prasidėjęs, o jei ir prasidėjo, ne visada namuose iškart tampa jauku. Tuomet labai greitai pasimato, kur butas praranda šilumą.

Dažniausiai žmonės pirmiausia pagalvoja apie elektrinį šildytuvą, tačiau ne visada reikia skubėti jo jungti. Kartais užtenka sutvarkyti paprastus dalykus: rasti skersvėjį, teisingai naudoti užuolaidas, neperdrėkinti oro, uždaryti nenaudojamus kambarius ir laiku pastebėti rimtesnes problemas. Visa tai skamba paprastai, bet būtent tokios smulkmenos dažnai lemia, ar vakare kambaryje bus pakenčiama, ar sėdėsite apsikloję pledu.

Pirmiausia patikrinkite langus ir balkono duris

Didžiausias šilumos priešas rudenį dažnai yra ne pats šaltis, o skersvėjis. Jis gali būti toks silpnas, kad jo beveik nepastebite, bet kambarys vis tiek pamažu vėsta. Todėl pirmas darbas – patikrinti langus, balkono duris, rėmus, palanges ir sandariklius. Paprasčiausia tai padaryti ranka: lėtai perbraukite palei uždarytą lango varčią, rėmą ir vietas, kur stiklas ar plastikas susijungia su sandarikliais.

Jeigu tam tikroje vietoje jaučiate šalto oro srautą, vadinasi, langas gali būti nepakankamai sandarus. Kartais problema būna susidėvėjęs sandariklis, kartais – netinkamai prisispaudžianti varčia, o kartais pats langas užsidaro ne taip, kaip turėtų. Tokiu atveju geriau ieškoti priežasties, o ne aklai užklijuoti visą langą. Jei tiesiog užsandarinama viskas iš eilės, galima pridaryti kitos problemos – patalpoje suprastės oro apykaita.

Ypač svarbu neužblokuoti specialiai įrengtų vėdinimo ar oro tiekimo angų. Namuose turi likti normalus vėdinimas, nes visiškai „uždusintas“ butas gali tapti drėgnas, o tada šaltis jaučiamas dar labiau.

Užuolaidos gali šildyti, bet gali ir trukdyti

Rudenį užuolaidos tampa ne tik interjero detale. Tinkamai naudojamos jos gali padėti išlaikyti šilumą. Saulėtą dieną storų užuolaidų geriau nelaikyti užtrauktų nuo ryto iki vakaro. Pro langus patenkanti saulė gali papildomai sušildyti kambarį, todėl dieną verta leisti šviesai patekti į vidų.

Vakare situacija priešinga. Kai lauke atvėsta, o lango stiklas tampa šaltas, užtrauktos užuolaidos sukuria papildomą barjerą tarp kambario ir šalto paviršiaus. Tai ypač jaučiasi sėdint netoli lango – prie užtrauktų užuolaidų būna mažiau nemalonaus šalto oro pojūčio.

Tačiau prasidėjus šildymui reikia prisiminti vieną svarbią detalę: ilgos užuolaidos neturi uždengti radiatorių. Jei jos nusileidžia tiesiai ant baterijos arba visiškai ją užstoja, šiltas oras sunkiau pasklinda po kambarį. Tada dalis šilumos lieka prie lango, o kambario viduryje vis tiek jaučiasi vėsu. Todėl užuolaidos turi padėti sulaikyti šaltį nuo stiklo, bet netrukdyti šilumai sklisti nuo radiatoriaus.

Drėgmė gali padaryti kambarį dar šaltesnį

Rudenį vėsus kambarys ir per didelė drėgmė – labai nemalonus derinys. Maisto gaminimas, karštas dušas, skalbinių džiovinimas kambaryje – visa tai didina drėgmės kiekį ore. Kai patalpa vėsi, drėgmė lengviau kaupiasi ant šaltų paviršių, ypač ant langų. Tuomet atsiranda kondensatas, o kambarys atrodo dar nejaukesnis.

Todėl gaminant maistą verta naudoti gartraukį, o po dušo pasirūpinti vonios kambario vėdinimu. Jei namuose džiovinami drabužiai, reikėtų stebėti, ar dėl to nepradeda rasoti langai. Kartais atrodo, kad drabužiai džiūsta „nemokamai“, bet už tai sumokama drėgnu oru ir šaltesniu pojūčiu namuose.

Svarbiausia – neleisti drėgmei kauptis nuolat. Jei langai kiekvieną rytą būna stipriai aprasoję, tai ženklas, kad patalpoje reikia geresnės oro apykaitos arba mažiau drėgmės šaltinių.

Sušildykite save, o ne visą tuščią butą

Kai kambaryje vėsiau, pirmas ir greičiausias sprendimas – šilčiau apsirengti. Tai nereiškia, kad namuose reikia sėdėti su striuke, bet šiltos kojinės, namų batai ar megztinis gali labai greitai pakeisti savijautą. Kojos ypač jautriai reaguoja į šaltas grindis, todėl ant grindų patiestas kilimas ar storesnis takelis taip pat gali suteikti daugiau komforto.

Jei bute yra keli kambariai, kurių ne visi naudojami, verta uždaryti duris. Taip šiltas oras nesiskirstys į tuščias patalpas, kuriose niekas nebūna. Tai paprastas, bet dažnai pamirštamas dalykas. Juk nėra prasmės šildyti kambario, kuriame visą vakarą niekas nesėdi.

Toks sprendimas ypač praverčia vakare: uždarote nenaudojamus kambarius, susikoncentruojate į tą erdvę, kurioje iš tikrųjų leidžiate laiką, ir namuose tampa jaukiau be papildomų prietaisų.

Jei namuose nuolat šalta, problema gali būti rimtesnė

Kartais jokios užuolaidos, kojinės ar uždarytos durys neišsprendžia problemos. Jei namuose nuolat šalta net tada, kai lauke dar nėra rimtų šalčių, verta atkreipti dėmesį į rimtesnius ženklus. Pavyzdžiui, vienas kambarys gali būti pastebimai šaltesnis už kitus. Ant langų gali nuolat kauptis daug kondensato. Sienos gali atrodyti drėgnos arba šaltesnės nei įprastai.

Tokiais atvejais problema gali slypėti giliau: drėgmės šaltinyje, plyšiuose, pažeistoje izoliacijoje ar net konstrukciniuose trūkumuose. Tada vien laikini sprendimai padės tik trumpam. Jie sumažins diskomfortą, bet nepašalins priežasties.

Todėl rudenį verta ne tik „gelbėtis“ nuo vėsos, bet ir stebėti savo namus. Kur labiausiai pučia? Kur rasoja? Kur grindys ar sienos atrodo šaltesnės? Kur kambarys atvėsta greičiausiai? Tokie pastebėjimai padeda suprasti, ar problema paprasta, ar reikėtų rimtesnio remonto.

Maži įpročiai gali labai pakeisti savijautą

Rudens vėsa namuose dažnai ateina ne iš karto. Ji kaupiasi po truputį: per nesandarius langus, per šaltą stiklą, per drėgmę, per atidarytas nenaudojamų kambarių duris. Todėl ir sprendimai dažnai būna paprasti, bet veiksmingi tik tada, kai daromi kartu.

Dieną įleiskite saulę, vakare užtraukite užuolaidas. Patikrinkite langus ir balkono duris. Neuždenkite radiatorių. Venkite perteklinės drėgmės. Uždarykite nenaudojamus kambarius. Pasirūpinkite šiltomis kojinėmis ir kilimu ant šaltų grindų. O jei net ir tada namuose vis tiek nuolat šalta, ieškokite gilesnės priežasties.

Kartais namus sušildo ne vien įjungtas šildymas. Kartais juos sušildo tai, kad šilumai pagaliau nebeleidžiama tyliai pabėgti lauk.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai 2

    1. Mindaugas Bružas prieš 12 val
      Atsakymas Vidas Ajauskas

      Sveiki, Vidai
      Užsakomuosius straipsnius žymime „Partnerių turinys” etikete visai kitoje kategorijoje. Šis straipsnis nėra užsakytas.

Pereiti į diskusiją

Prisijunkite prie diskusijos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius