Vos atvėso, šildymo iškart nejungiu – šios rudens klaidos gali nepastebimai išpūsti sąskaitas

Rugsėjo vakarai jau gali priversti ieškoti storesnių kojinių, o ankstyvą rytą namuose kartais norisi bent trumpam pasukti termostatą aukščiau. Tačiau pirmasis vėsesnis rytas dar nebūtinai reiškia, kad visą šildymo sistemą reikia paleisti visu pajėgumu. Rudens pradžioje dienos dar gali būti saulėtos ir gana šiltos, todėl dalį komforto namuose galima išlaikyti visiškai nemokamai – išnaudojant saulę, tinkamai vėdinant ir neleidžiant jau sukauptai šilumai tiesiog pabėgti pro langų bei durų plyšius. Būtent šiuo pereinamuoju laikotarpiu žmonės dažnai pradeda šildyti per anksti, o paskui stebisi, kodėl pirmosios rudens sąskaitos pasirodo didesnės, nei tikėtasi.

Kita vertus, taupymas neturėtų virsti varžybomis, kas ilgiau iškentės neįjungęs radiatoriaus. Jeigu patalpų temperatūra aiškiai krenta, sienos atšąla, o drėgmė didėja, ant šaltesnių paviršių gali pradėti kondensuotis vanduo. Ilgainiui tai jau gali sukurti palankias sąlygas pelėsiui. Todėl protingas rudens taupymas reiškia ne sėdėjimą šaltame name, o bandymą šildyti tiek, kiek iš tikrųjų reikia, ir nešvaistyti energijos ten, kur jos galima sutaupyti daug paprastesniais būdais.

Pirmomis vėsiomis dienomis didžiausią skirtumą kartais padaro ne radiatorius

Kai namuose ryte ar vakare pasidaro vėsiau, pirmas impulsas dažnai būna pasukti termostatą. Tačiau jei kambario temperatūra dar normali, kartais užtenka visai paprastų dalykų: šiltesnio megztinio, kelnių, kojinių ar pledo vakarui. Tai skamba pernelyg paprastai, bet žmogaus savijautą lemia ne vien skaičius termometre. Ilgai sėdint prie kompiuterio ar televizoriaus net ir gana šiltame kambaryje gali pasidaryti šalta, todėl keliolika minučių judėjimo, buities darbai ar trumpas pasivaikščiojimas dažnai sušildo greičiau nei dar vienas laipsnis termostate. Žinoma, jeigu namuose nuolat nemaloniai šalta, storesnis megztinis tinkamo šildymo nepakeis.

Rudenį taip pat verta prisiminti tai, ką vasarą darome atvirkščiai. Karštomis dienomis užtraukiame užuolaidas ir nuleidžiame žaliuzes, kad saulė neperkaitintų kambarių. Atėjus vėsesniam sezonui saulė tampa nemokamu šilumos šaltiniu. Saulėtą dieną verta atitraukti užuolaidas ir pakelti žaliuzes, ypač prie pietų ar vakarų pusėje esančių langų. Saulės spinduliai įšildo grindis, baldus ir kitus paviršius, o šie vėliau dalį šilumos atiduoda kambariui. Sutemus galima elgtis priešingai – užuolaidas užtraukti, nes storesnis audinys šiek tiek sumažina šalto oro judėjimo pojūtį prie lango. Tik yra viena svarbi sąlyga: užuolaida neturėtų uždengti veikiančio radiatoriaus, nes tada dalis jo šilumos lieka tarp lango ir audinio, užuot pasklidusi po kambarį.

Šilumos namuose atsiranda ir tada, kai jos specialiai negaminame. Gaminant maistą, kepant orkaitėje, prausiantis duše ar naudojant buitinius prietaisus dalis šilumos lieka patalpose. Pavyzdžiui, išjungta orkaitė po kepimo dar kurį laiką šyla ir šilumą palaipsniui atiduoda virtuvei per savo korpusą bei ventiliacines angas. Tam nereikia palikti atvirų durelių – toks įprotis nėra būtinas, o karštas oras gali nudeginti ar pakenkti šalia esančioms virtuvės detalėms. Ir jokiu būdu negalima įjungti orkaitės ar viryklės vien tam, kad būtų šildomas kambarys. Elektrinei orkaitei tai neefektyvu, o naudojant dujinius prietaisus toks bandymas gali tapti ir pavojingas.

Patikrinau langus ir supratau, kodėl vakare kambarys taip greitai atvėsdavo

Galima taupyti kiek nori, bet jei šiluma pro plyšius išeina tiesiai į lauką, rezultatas bus menkas. Todėl dar prieš tikrąjį šildymo sezoną verta ranka apeiti langų rėmus, balkono duris ir lauko duris. Apie nesandarumą gali išduoti ne tik akivaizdus skersvėjis – kartais užtenka pamatyti lengvai judančią užuolaidą arba prie rėmo pajusti aiškiai šaltesnį oro srautą. Susidėvėjusią tarpinę daugeliu atvejų galima pakeisti gana paprastai. Jei langas vis tiek blogai prispaudžiamas, problema gali slypėti furnitūros reguliavime arba pačiame varčios prigludime, ir tada jau verta kviesti meistrą.

Tačiau čia lengva persistengti. Visiškai „užkonservuoti“ namų ir nustoti vėdinti nereikia. Žmonės kvėpuoja, gamina maistą, maudosi, džiovina drabužius, todėl namuose nuolat atsiranda drėgmės. Jei oras nebus keičiamas, ši drėgmė liks patalpose, o šaltesnėse vietose gali pradėti kondensuotis.

Dėl to rudenį ir žiemą naudingesnis trumpas, intensyvus vėdinimas nei visą dieną vos pravertas langas. Palikus langą mikroventiliacijos padėtyje valandų valandoms, šiluma nuolat keliauja lauk, o siena bei zona aplink langą palaipsniui atšąla. Daug efektyviau kelioms minutėms plačiai atverti langą. Jei įmanoma, galima trumpam sukurti skersvėjį atidarius langus priešingose būsto pusėse – oras pasikeis greitai, o sienos, grindys ir baldai nespės taip stipriai atvėsti. Šaltą žiemos dieną intensyviam vėdinimui gali pakakti maždaug 4–5 minučių, o švelnesnį rudens vakarą gali prireikti ir kiek daugiau laiko.

Ypač verta pravėdinti ryte po miego, po dušo, gaminimo ar drabužių džiovinimo. Jei namuose turite higrometrą, jis gali parodyti tai, ko vien pagal pojūtį nepastebėsite. Gyvenamosiose patalpose įprastai siekiama maždaug 40–60 proc. santykinės oro drėgmės. Dar viena nedidelė, bet svarbi detalė: prieš plačiai atverdami langą sumažinkite termostatinės radiatoriaus galvutės nustatymą. Į patalpą plūstelėjęs šaltas oras gali priversti galvutę „manyti“, kad kambaryje staiga smarkiai atšalo, ir radiatorius pradės kaisti būtent tuo metu, kai visa ta šiluma keliauja pro atvirą langą. Užvėrus langą termostatą galima grąžinti į ankstesnę padėtį.

Šilumos siurblys

Prieš sezoną verta paliesti kiekvieną radiatorių – jis gali pats parodyti problemą

Pirmoji tikrai šalta diena nėra pats geriausias metas sužinoti, kad katilas neveikia arba vienas radiatorius liko šaltas. Todėl šildymo sistemą verta išbandyti dar prieš prasidedant nuolatiniam šildymui. Jei naudojate nuosavą katilą ar kitą šilumos šaltinį, reikėtų pasitikrinti gamintojo numatytus priežiūros bei serviso terminus. Specialistas gali pastebėti užterštumą, netinkamą sureguliavimą ar prasidedantį gedimą dar iki momento, kai įrenginys turės dirbti visu pajėgumu.

Kai šildymas jau veikia, daug informacijos gali suteikti pats radiatorius. Jei apačia šilta, o viršus išlieka aiškiai šaltas, sistemoje gali būti oro. Tokiu atveju gali prireikti nuorinti radiatorių, tačiau tai reikėtų daryti pagal konkrečios sistemos tipą ir administratoriaus ar šildymo specialisto rekomendacijas. Jeigu situacija priešinga – radiatorius karštas viršuje, bet apačia lieka gerokai šaltesnė – priežastis gali būti jau ne oras, o susikaupusios nuosėdos ar per mažas vandens srautas. Vien tik nuorinimas tokios problemos gali ir neišspręsti.

Dar viena kasdienė klaida – radiatorius paversti baldų dalimi. Prie pat jo pristumiama sofa, spintelė, ilga užuolaida arba ant viršaus nuolat džiovinami drabužiai. Tada šiltam orui sunkiau laisvai judėti po kambarį, dalis energijos lieka už baldo ar prie išorinės sienos, o žmogui atrodo, kad radiatorius „blogai šildo“. Radiatorius verta ir reguliariai nuvalyti, ypač tarpus bei galinę dalį, kur kaupiasi dulkės. Storos dulkių sankaupos gali trukdyti oro judėjimui, be to, įkaitus jos pasklinda po patalpą.

Ne mažiau klaidinanti yra mintis, kad termostatinę galvutę pasukus iki maksimumo kambarys sušils greičiau. Dažniausiai ji taip neveikia. Termostatinė galvutė pirmiausia reguliuoja tikslinę temperatūrą. Nustačius maksimalų lygį radiatorius gali tiesiog šildyti ilgiau, kol patalpa galiausiai bus perkaitinta. Skaičiai ant galvutės taip pat nėra tikslus kambario termometras – reali temperatūra priklauso nuo pačios galvutės tipo, jos vietos ir aplinkinių sąlygų. Jei galvutę dar uždengsite užuolaida arba baldais, aplink ją susikaups šiltesnis oras ir ji gali per anksti sumažinti srautą, nors likusioje kambario dalyje dar bus vėsu.

Vienodai šildyti visus kambarius nebūtina, bet visiškai atšaldyti vieną – irgi bloga mintis

Svetainėje ar vaikų kambaryje paprastai norime daugiau šilumos nei miegamajame, koridoriuje ar mažai naudojamoje patalpoje. Todėl nėra būtinybės visuose namuose laikyti vienodos temperatūros. Jei kuriame kambaryje praleidžiate vos kelias minutes per dieną, ten galima nustatyti žemesnę temperatūrą ir taip sumažinti bendrą energijos poreikį. Tačiau kita kraštutinė taktika – visiškai išjungti šildymą ir leisti patalpai smarkiai atšalti – gali pridaryti naujų problemų.

Labai šaltos sienos kartu su didesne oro drėgme didina kondensacijos ir pelėsio riziką. Be to, jei į tokią šaltą patalpą nuolat leidžiamas šiltas ir drėgnas oras iš svetainės ar virtuvės, drėgmė gali kondensuotis būtent ant šalčiausių sienų. Todėl duris tarp labai skirtingos temperatūros patalpų dažnai verta laikyti uždarytas, o ir vėsesnį kambarį reguliariai pravėdinti.

Svarbiausia nepamiršti, kad nėra vieno stebuklingo triuko, kuris garantuotų konkrečią sumą sąskaitoje. Viename gerai apšiltintame name keli nedideli įpročių pakeitimai gali būti aiškiai matomi, o kitame, kur šiluma prarandama pro senus langus, stogą ar sienas, vien termostato reguliavimu didelio efekto pasiekti nepavyks. Galutinį šildymo poreikį lemia pastato izoliacija, langų kokybė, būsto dydis, šildymo šaltinis, energijos kaina ir pačių gyventojų mėgstama temperatūra.

Didžiausią naudą paprastai duoda ne vienas „stebuklingas“ patarimas, o kelių dalykų kombinacija: dar prieš tikrąjį šaltį patikrinti šildymo sistemą, sutvarkyti akivaizdžius langų ir durų nesandarumus, vėdinti trumpai ir intensyviai, neužstatyti radiatorių, naudoti saulę kaip nemokamą šilumos šaltinį ir skirtinguose kambariuose palaikyti tokią temperatūrą, kokios iš tikrųjų reikia. Tuomet šildymo sezonas neprasideda nuo termostato pasukimo iki maksimumo vien todėl, kad kalendoriuje jau ruduo – ir būtent toks įprotis per visą sezoną gali būti daug vertingesnis už vieną trumpalaikį bandymą „sutaupyti“.