Dujinės viryklės grotelės spindės kaip naujos: kaip nuvalyti storą riebalų sluoksnį

Dujinės viryklės grotelės spindės kaip naujos
Dujinės viryklės grotelės spindės kaip naujos

Dujinės viryklės grotelės yra viena tų virtuvės vietų, kurios greitai išduoda, kaip dažnai namuose gaminama. Iš pradžių ant jų lieka vos matomi riebalų lašeliai, paskui prilimpa padažo ar sriubos purslai, o po kelių savaičių jau atsiranda kietas, pridegęs sluoksnis, kurio paprasta kempinė beveik nebeima.

Gera žinia ta, kad grotelių nebūtina šveisti iki rankų skausmo. Dažniausiai padeda šiltas vanduo, indų ploviklis, soda arba actas. Tik prieš valant reikia žinoti vieną svarbų dalyką: ne visas groteles galima mirkyti, nes kai kurios nuo to gali pradėti rūdyti.

Kuo ilgiau laukiate, tuo sunkiau nuvalyti

Dujinės viryklės grotelės gauna viską: riebalus iš keptuvės, išbėgusį pieną, sriubos purslus, trupinius ir padažus. Kadangi viryklė kaista atvira liepsna, visi tie likučiai ne tik prilimpa, bet ir pamažu prisvyla. Būtent todėl po kurio laiko ant grotelių atsiranda kietas juodas ar rudas sluoksnis, kuris atrodo lyg būtų įaugęs į metalą.

Geriausia nelaukti, kol grotelės taps lipnios ir pajuodusios. Jei gaminate dažnai, jas verta nuvalyti bent kartą per savaitę. Nebūtina kiekvieną kartą daryti didžiojo mirkymo – kartais pakanka šilto vandens, ploviklio ir kempinės. Bet jei riebalai kaupiasi mėnesį ar du, paprastas plovimas jau nepadės.

Yra ir saugumo pusė. Ant grotelių bei aplink degiklius susikaupę riebalai gali pradėti svilti, skleisti nemalonų kvapą, o blogiausiu atveju – net užsidegti. Todėl švara čia nėra vien dėl gražesnės virtuvės. Tai ir normalus viryklės naudojimas be dūmų, kvapo ir nereikalingos rizikos.

Pirmiausia patikrinkite, kokios jūsų grotelės

Prieš merkiant groteles į kriauklę, verta suprasti, iš ko jos pagamintos. Emaliuotos arba porcelianine danga dengtos grotelės paprastai gali būti mirkomos šiltame vandenyje su plovikliu. Jos atsparesnės drėgmei, o riebalai nuo jų dažniausiai nusivalo lengviau.

Visai kitaip yra su ketaus grotelėmis, ypač jei jos be dangos arba emalis jau pažeistas. Tokių grotelių ilgai mirkyti nereikėtų, nes ketus gali pradėti rūdyti. Jeigu ant paviršiaus matote atšokusią dangą, įtrūkimus ar pliką metalą, geriau rinktis trumpesnį valymą, mažiau vandens ir labai gerai nusausinti.

Dar viena klaida – griebtis labai agresyvios chemijos arba metalinių šveitiklių. Jie gali sugadinti dangą, o tada grotelės purvinsis dar greičiau. Jei danga subraižyta, riebalai ir nešvarumai lengviau įsikimba į paviršių, o valymas tampa dar sunkesnis.

Paprasčiausias būdas – šiltas vanduo ir indų ploviklis

Jei grotelės nėra visiškai apaugusios senu riebalų sluoksniu, pradėkite nuo paprasčiausio metodo. Į švarią kriauklę arba didesnį dubenį pripilkite šilto vandens, įlašinkite indų ploviklio ir panardinkite groteles. Vanduo neturi būti verdantis – užtenka gerai šilto, kad riebalai pradėtų minkštėti.

Palikite groteles 15–20 minučių. Per tą laiką ploviklis pradės ardyti riebalus, o pridegę likučiai suminkštės. Tada paimkite kietesnę kempinės pusę arba šepetėlį ir nušveiskite nešvarumus. Jei kai kurios vietos dar laikosi, neskubėkite pulti peiliu ar metaliniu grandikliu – geriau pamirkyti dar kelias minutes.

Po valymo groteles reikia gerai nuplauti švariu vandeniu ir nusausinti. Tai ypač svarbu, jei jos ketaus arba turi pažeistų vietų. Palikus drėgnas groteles džiūti savaime, ant jų gali atsirasti rūdžių pėdsakų.

Actas padeda, kai riebalai jau įsisenėję

Jei riebalų sluoksnis storesnis, galima naudoti acto ir vandens tirpalą. Sumaišykite actą su šiltu vandeniu lygiomis dalimis – pavyzdžiui, stiklinę acto ir stiklinę vandens, arba didesnį kiekį tokiu pačiu santykiu. Į tokį tirpalą emaliuotas groteles galima pamerkti maždaug 30 minučių.

Actas padeda atlaisvinti riebalus ir pridegusius likučius, todėl po mirkymo juos lengviau nušveisti. Vis dėlto nereikia tikėtis, kad labai sena, kelių mėnesių danga pati nukris be jokio darbo. Actas suminkština nešvarumus, bet šveisti vis tiek teks.

Šis būdas netinka visais atvejais. Jei grotelės ketaus ir be apsauginės dangos, ilgas mirkymas acte nėra gera idėja. Tokiu atveju geriau naudoti sodos pastą ir valyti lokaliai, o po to paviršių greitai nuplauti ir sausai nušluostyti.

Soda veikia kaip švelnus šveitiklis

Kepimo soda yra vienas patogiausių būdų tvarkytis su storu riebalų sluoksniu. Ji nėra tokia agresyvi kaip kai kurios cheminės priemonės, bet gerai padeda nuimti prilipusius nešvarumus. Paprasčiausia pasidaryti tirštą pastą iš sodos ir kelių šaukštų vandens.

Užtepkite šią pastą ant nešvarių grotelių vietų ir palikite 15–30 minučių. Per tą laiką soda padės atlaisvinti riebalus. Tada paviršių galima šveisti kempine, šepetėliu arba plastikiniu grandikliu. Jei nešvarumai labai seni, gali prireikti pakartoti procedūrą dar kartą.

Kitas variantas – į šiltą vandenį įberti maždaug pusę stiklinės sodos ir pamirkyti groteles, jei jų danga leidžia tai daryti. Kai kurios vietos vis tiek gali likti užsispyrusios, todėl ant kempinės galima užberti dar šiek tiek sodos ir patrinti tiesiai. Ji veikia kaip švelni abrazyvinė priemonė, bet mažiau braižo nei metalinis šveitiklis.

Ko geriau nedaryti valant groteles

Pirmiausia – niekada nevalykite karštų grotelių. Jos turi visiškai atvėsti, o viryklė turi būti išjungta. Karštas metalas gali nudeginti, be to, valymo priemonės ant įkaitusio paviršiaus gali skleisti nemalonų kvapą.

Taip pat nereikėtų naudoti orkaitės valiklių ar labai stiprių nuriebalintojų, jei gamintojas aiškiai nenurodo, kad juos galima naudoti ant jūsų grotelių. Tokios priemonės gali pažeisti emalį arba palikti kvapą, kuris paskui jausis įjungus viryklę.

Dar viena dažna klaida – po valymo groteles palikti drėgnas. Net jei jos atrodo švarios, drėgmė gali padaryti savo. Geriausia jas nusausinti rankšluosčiu, o jei reikia, dar trumpai palaikyti šiltoje, sausoje vietoje. Švarios grotelės turi būti ne tik be riebalų, bet ir visiškai sausos.

Jei grotelės valomos reguliariai, viskas trunka 15–30 minučių. Jei riebalų sluoksnis senas ir storas, teks skirti daugiau laiko, bet stebuklo čia nėra – svarbiausia suminkštinti riebalus, nepažeisti dangos ir nepalikti darbo kitam mėnesiui. Tada viryklė ne tik atrodys tvarkingiau, bet ir kiekvieną kartą gaminant virtuvėje nebesijaus prisvilusių riebalų kvapo.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius