Kaimyno kaminas skandina kiemą dūmuose: kada tai jau pažeidimas ir kam skambinti

Kai kaimynas užkuria malkinį pečių, o visas kiemas paskęsta dūmuose, tai nėra vien „kaimiškas kvapas“ ar smulki buitinė nepatogumo detalė. Jei negalite atsidaryti lango, dūmai eina į jūsų sklypą, jaučiasi plastiko, gumos, dažytos medienos ar atliekų kvapas, o kaminas akivaizdžiai neprižiūrimas, tokį atvejį galima ir verta fiksuoti.

Pirmiausia reikia atskirti du dalykus. Vienas dalykas – žmogus kūrena sausomis malkomis, bet esant tam tikram vėjui dūmai trumpam nuslenka į kaimynų pusę. Kitas dalykas – dūmai kartojasi nuolat, yra tiršti, aitrūs, juodi ar pilki, sklinda žemai palei kiemus, o kaimynas galbūt degina ne tam skirtą kurą arba nevalo kamino. Tada tai jau gali būti aplinkos taršos, priešgaisrinės saugos arba savivaldybės tvarkos klausimas.

Pirmas žingsnis – ne ginčas prie tvoros, o įrodymai

Tokiose situacijose žmonės dažnai padaro klaidą: supykę nueina pas kaimyną, susipyksta, o paskui institucijoms nebeturi ką parodyti. Geriau kelias dienas ramiai užfiksuoti, kas vyksta. Užrašykite datą, laiką, kiek maždaug truko dūmai, iš kurio kamino jie kilo, ar buvo juntamas aitrus kvapas, ar dūmai ėjo į jūsų langus, kiemą, vaikų žaidimų vietą.

Naudinga padaryti trumpą vaizdo įrašą telefonu. Filmuokite iš savo kiemo, balkono ar lango, nelipkite į svetimą teritoriją ir nefotografuokite daugiau, nei reikia pačiam pažeidimui parodyti. Jei matosi, kad dūmai juodi, tiršti, leidžiasi į žemę ar kartojasi kas vakarą, toks įrašas bus daug naudingesnis nei vien emocingas pasakojimas telefonu.

Jei kvapas primena plastiką, gumą, dažytą medieną, senus baldus ar alyvą, tai jau labai rimtas signalas. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad namų šildymui negalima deginti atliekų, o tokių medžiagų deginimas teršia orą ir gali kenkti sveikatai Aplinkos apsaugos departamentas.

Kur kreiptis, jei įtariate atliekų deginimą

Jei įtariate, kad kaimynas pečiuje degina atliekas, dažytą medieną, plastikus, senus baldus, tekstilę ar kitą ne kurui skirtą medžiagą, pirmiausia verta kreiptis į savo savivaldybę – viešosios tvarkos skyrių, aplinkos apsaugos skyrių arba seniūniją. Aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad atliekų deginimo buitiniuose taršos šaltiniuose kontrolė ir administracinių nusižengimų tyrimai pavesti savivaldybių pareigūnams AAD.

Jei gyvenate Vilniuje, apie viešosios tvarkos pažeidimus galima pranešti Viešosios tvarkos grupės budėtojams telefonu +370 5 219 7948. Kitose savivaldybėse ieškokite savo savivaldybės puslapyje skilties „Viešoji tvarka“, „Aplinkos apsauga“, „Seniūnijos“ arba bendro gyventojų aptarnavimo telefono.

Aplinkos apsaugos departamentas taip pat konsultuoja telefonu +370 700 02022. Apie aplinkosaugos pažeidimus galima pranešti per jų puslapį „Praneškite mums“, o skubiais atvejais – telefonu 112 Aplinkos apsaugos departamentas. Jei nežinote, ar jūsų atvejis priklauso savivaldybei, ar aplinkosaugininkams, galite paskambinti konsultacijai ir trumpai paaiškinti situaciją.

Nevalytas kaminas – jau priešgaisrinė rizika

Jei problema ne tik kvapas, bet ir akivaizdžiai neprižiūrimas kaminas, suodžiai, stiprus dūmijimas, kibirkštys ar ūžesys dūmtraukyje, tai jau priešgaisrinės saugos klausimas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nurodo, kad dūmtraukiai turi būti valomi ne tik prieš šildymo sezoną, bet ir jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį; rekomenduojama valyti dar dažniau, maždaug kas du mėnesius PAGD.

Tai svarbu ne vien dėl kaimynų patogumo. Nevalytame kamine gali užsidegti suodžiai. Tada ugnis gali persimesti į pastato konstrukcijas, palėpę ar stogą. Jei matote kibirkštis iš kamino, girdite neįprastą ūžesį, dūmai staiga tapo labai tiršti, o situacija atrodo pavojinga, nereikia laukti ryto – skambinkite 112.

Jei tiesiog įtariate, kad kaminas metų metus nevalomas ir kelia pavojų, bet tuo metu nėra gaisro požymių, galima kreiptis į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą arba teritorinį priešgaisrinės priežiūros padalinį. Bendras PAGD kontaktinis telefonas skelbiamas 0 707 56 866, el. paštas – pagd [eta] vpgt.lt PAGD.

Ką tiksliai parašyti skunde

Skundas neturi būti ilgas ir piktas. Kuo jis konkretesnis, tuo daugiau šansų, kad į jį bus sureaguota. Parašykite adresą, iš kurio, jūsų manymu, sklinda dūmai, nurodykite datas ir laikus, pridėkite nuotraukas ar vaizdo įrašus, aprašykite kvapą ir padarinius: negalite vėdinti kambarių, dūmai eina į kiemą, vaikai ar vyresni žmonės negali būti lauke, jaučiamas plastiko ar kitų atliekų kvapas.

Galima rašyti maždaug taip: „Prašau patikrinti galimą buitinių atliekų deginimą ir kietojo kuro įrenginio naudojimą adresu… Dūmai kartojasi vakarais, 2026 m. spalio 1, 2 ir 3 d. apie 19 val., sklinda į gretimus sklypus, jaučiamas aitrus kvapas. Pridedu vaizdo įrašą.“ Tokia forma daug veiksmingesnė nei „kaimynas smardina visą rajoną“.

Jei skambinate telefonu, paprašykite pasakyti, ar jūsų pranešimas bus registruojamas, ar reikia papildomai atsiųsti informaciją el. paštu. Jei siunčiate raštu, pasilikite išsiųsto laiško kopiją. Jei situacija kartojasi, po kelių dienų galima papildyti skundą naujais laikais ir nuotraukomis.

Kada verta kalbėtis, o kada jau skambinti

Jei santykiai su kaimynu dar nesugadinti, kartais verta ramiai pasakyti: „Kai kūrenate, dūmai eina tiesiai į mūsų langus, gal kaminas prastai traukia arba malkos per šlapios.“ Kartais žmogus pats nežino, kad dūmai leidžiasi į kaimynų kiemą. Drėgnos malkos, per mažai oro, užsikimšęs dūmtraukis ar netinkamai naudojama sklendė gali smarkiai padidinti dūmijimą.

Tačiau jei reakcija agresyvi, problema kartojasi, kvapas primena atliekas arba kyla gaisro rizika, ginčytis neverta. Tada geriau turėti faktus ir kreiptis į institucijas. Savo namuose turite teisę atsidaryti langą be svetimo kamino dūmų, o kiemas neturi virsti vieta, kurioje šildymo sezonu neįmanoma būti.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!