Pasistatė tvorą be kaimynų sutikimo, o šie ją nugriovė: ko geriau nedaryti

Tvora tarp dviejų sklypų iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas dalykas: susikalti stulpus, ištempti tinklą ar lentas ir klausimas išspręstas. Tačiau praktikoje būtent dėl tvorų kaimynai neretai susipyksta ilgam. Ypač tada, kai ji atsiranda ant bendros sklypų ribos, o viena pusė apie tai sužino tik pamačiusi darbininkus arba jau pastatytą konstrukciją.

Tokiose situacijose svarbiausia suprasti vieną dalyką: net jei tvora atrodo nedidelis statinys, tai nereiškia, kad ją galima statyti bet kaip ir bet kur. Taisyklės galioja ir jai.

Kada reikia kaimyno sutikimo?

Jeigu tvora statoma tik savo sklype ir nepažeidžia vietos taisyklių, situacija paprastesnė. Tačiau kai ji planuojama tiesiai ant dviejų sklypų ribos, vieno savininko sprendimo nepakanka. Tokiu atveju reikia besiribojančio sklypo savininko pritarimo.

Tai ypač svarbu tada, kai tvora keičia abiejų sklypų naudojimą: užstoja patekimą, trukdo prižiūrėti žemę, kerta įprastą praėjimą arba tiesiog pastatoma ant ribos, kuri priklauso ne vienam žmogui. Be kaimyno sutikimo tokia statyba gali būti laikoma neteisėta.

Prieš pradedant darbus verta kreiptis į savivaldybės statybos instituciją. Joje paprastai nurodoma, kokių dokumentų reikia, koks gali būti tvoros aukštis, kokios medžiagos leidžiamos ir ar konkrečioje vietoje nėra papildomų apribojimų. Savivaldybių taisyklės gali skirtis, todėl vien tai, kad „kaimynas kitoje gatvėje taip pasidarė“, dar nieko nereiškia.

Ką daryti, jei tvora jau stovi?

Jeigu kaimynas tvorą pastatė be jūsų sutikimo ir ji stovi ant bendros ribos arba trukdo naudotis sklypu, pirmas žingsnis neturėtų būti plaktukas ar kampinis šlifuoklis. Savavališkai griauti tvoros taip pat nereikėtų — net jei manote, kad ji pastatyta neteisėtai.

Saugiausias kelias yra kreiptis į savivaldybės statybos priežiūros instituciją ir pateikti rašytinį prašymą įvertinti situaciją. Prašyme verta aiškiai nurodyti, kodėl nesutinkate su tvora: ji pastatyta be jūsų sutikimo, užima ribą, apsunkina patekimą į sklypą, keičia nusistovėjusį naudojimąsi teritorija arba pažeidžia aplinkos, apsaugos zonų ar kitus reikalavimus.

Svarbu rašyti konkrečiai. Vien frazė „man nepatinka“ dažniausiai nepadės. Kur kas tvirčiau skamba aiškūs argumentai: tvora trukdo privažiuoti, užkerta priėjimą, pastatyta ant ribos be suderinimo, neatitinka vietos taisyklių arba gadina saugomą aplinką.

Gavusi prašymą, statybos institucija turi patikrinti, ar darbai buvo suderinti, ar pateikti reikalingi dokumentai ir ar tvora nepažeidžia teisės aktų. Jei paaiškėja, kad statyba buvo savavališka, kaimynui gali būti nurodyta tvorą įteisinti, perkelti arba nugriauti savo lėšomis.

Nelegali tvora

Ko geriau nedaryti?

Didžiausia klaida — į neteisėtą statybą atsakyti savavališku griovimu. Net jei tvora pastatyta be jūsų leidimo, ją nugriovę patys galite susikurti naują problemą. Kaimynas gali kaltinti jus sugadinus turtą, o ginčas iš administracinio greitai persikels į civilinį.

Todėl geriau rinktis dokumentuotą kelią: fotografuoti situaciją, užfiksuoti tvoros vietą, pasitikrinti sklypo ribas, išsaugoti susirašinėjimą su kaimynu ir kreiptis į atsakingą instituciją. Jei ribos neaiškios, gali prireikti matininko. Tai kainuoja laiko, bet vėliau padeda išvengti ginčo „žodis prieš žodį“.

Taip pat nereikėtų pasirašyti dokumentų vien dėl spaudimo ar „kad nesipyktume“. Jei nesate tikri, ką tiksliai patvirtinate, geriau pirmiausia išsiaiškinti, kur bus statoma tvora, kokio ji bus aukščio, kas ją prižiūrės ir ar jums vėliau nebus priskirta dalis išlaidų.

Ar kaimynas gali reikalauti pinigų?

Jeigu tvora pastatyta teisėtai, ant bendros ribos ir dėl jos buvo susitarta, išlaidų klausimas gali būti sprendžiamas pagal susitarimą arba taikomas bendras ribinių tvorų reguliavimas. Tačiau visai kita situacija susidaro tada, kai vienas kaimynas pasistato tvorą savavališkai, be reikalingo pritarimo ir dokumentų.

Tokiu atveju jis negali paprasčiausiai pareikalauti, kad kitas savininkas prisidėtų prie išlaidų. Jei statyba buvo neteisėta, nėra pagrindo versti kaimyną mokėti už darbus, kuriems jis nepritarė. Tas pats pasakytina ir apie vėlesnę tokios tvoros priežiūrą.

Paprasčiau tariant, pirmiausia turi būti susitarimas ir leidimai, o tik tada — darbai ir sąskaitos. Ne atvirkščiai.

Todėl prieš statant tvorą ant sklypų ribos verta ne tik pasimatuoti atstumus, bet ir pasikalbėti su kaimynu bei pasitikrinti savivaldybės reikalavimus. Tai mažiau vargina nei aiškintis po fakto, kas kaltas, kas turi griauti ir kas už viską mokės.