Norvegai žiemą gyvena šiltai ne dėl stebuklingų radiatorių: jų namai veikia kaip termosas

Norvegija daugeliui siejasi su sniegu, šalčiu ir ilgomis tamsiomis žiemomis. Todėl gali atrodyti, kad ten kiekvienuose namuose turi veikti itin galinga šildymo sistema. Iš tikrųjų norvegų logika kitokia: jie pirmiausia rūpinasi, kad šiluma neišeitų lauk.

Daugelyje namų naudojama elektra, šilumos siurbliai, o privačiuose būstuose dažnai paliekama ir malkinė krosnelė. Tačiau visa tai duoda rezultatą tik todėl, kad pats namas būna gerai apšiltintas, sandarus ir turi tvarkingą vėdinimą.

Tai pamoka, kuri labai tinka ir Lietuvai: brangiausias šildymas dažnai yra ne tas, kurio tarifas didžiausias, o tas, kuris išeina pro nesandarius langus, šaltą stogą ir netvarkingą vėdinimą.

Norvegiško namo paslaptis – ne šildytuvas, o sandarumas

Šiuolaikiniuose norvegiškuose namuose daug dėmesio skiriama izoliacijai. Sienos, stogas, langai, durys ir net smulkūs plyšiai vertinami kaip viena sistema. Jei vienur padaryta gerai, bet kitur šiluma laisvai išeina, naudos bus mažiau.

Naujesniuose namuose sienos dažnai šiltinamos storu sluoksniu, stogui skiriama dar daugiau izoliacijos, o langai montuojami su dviem arba trimis stiklais. Senesniuose pastatuose skirtumas labai jaučiamas: prieš kelis dešimtmečius namai buvo statomi su gerokai plonesniu apšiltinimu, todėl juos šildyti sunkiau.

Norvegai gerai supranta paprastą dalyką: namą lengviau išlaikyti šiltą, kai jis jau įšilęs. Jei sienos ir stogas neatiduoda šilumos laukui, nereikia nuolat „pumpuoti“ energijos į kambarius.

Lietuvoje tai ypač aktualu senesniuose individualiuose namuose ir nerenovuotuose daugiabučiuose. Žmonės dažnai keičia radiatorius, perka papildomus šildytuvus, bet pamiršta, kad pirmiausia reikėtų ieškoti vietų, per kurias šiluma pabėga.

Vėdinimas be skersvėjo: kodėl lango pravėrimas nėra tas pats

Sandarus namas negali būti be oro. Jei jis tiesiog uždaromas kaip dėžė, viduje kaupiasi drėgmė, kvapai, prastėja savijauta, o ant langų ir kampuose gali atsirasti pelėsis. Todėl norvegiškuose namuose svarbi vėdinimo sistema su šilumos grąžinimu.

Tokios sistemos principas paprastas: šiltas oras iš patalpų išeina, bet jo šiluma nėra tiesiog išmetama lauk. Ji perduodama įeinančiam šviežiam orui. Taip namai vėdinami, bet neprarandama tiek daug šilumos.

Tai nereiškia, kad langų niekada negalima atidaryti. Galima. Tik skirtumas tas, kad pagrindinis oro keitimas vyksta kontroliuojamai, o ne per plyšius, senus rėmus ar nuolat pravertą orlaidę.

Lietuvoje daug kas dar vėdina taip: plačiai atidaro langą, kambarys greitai atšąla, tada radiatoriai vėl turi dirbti stipriau. Trumpas intensyvus vėdinimas geriau nei nuolat pravertas langas, bet didžiausią efektą duoda tvarkinga rekuperacija arba bent jau apgalvotas vėdinimo režimas.

Elektra Norvegijoje – įprastas šildymo būdas

Norvegijoje elektra ilgą laiką buvo vienas pagrindinių šildymo šaltinių. Tai susiję ir su tuo, kad šalyje labai didelė dalis elektros pagaminama hidroelektrinėse. Todėl elektriniai sieniniai radiatoriai ar panelės ten nėra jokia retenybė.

Dalis namų vis dar šildomi gana paprastai: kambariuose veikia elektriniai šildytuvai, o svetainėje stovi malkinė krosnelė. Butuose elektra taip pat dažnai naudojama šildymui, nors miestuose pasitaiko ir centralizuoto šilumos tiekimo.

Tačiau paprastas elektrinis radiatorius turi aiškią ribą: kiek elektros sunaudoja, tiek šilumos ir atiduoda. Jei sunaudojama 1 kWh elektros, gaunama maždaug 1 kWh šilumos. Todėl vis didesnį vaidmenį ima šilumos siurbliai.

Šilumos siurblys veikia kitaip. Jis ne tiek „gamina“ šilumą, kiek perkelia ją iš lauko į vidų. Net kai lauke šalta, ore dar yra šiluminės energijos, kurią galima panaudoti. Dėl to iš 1 kWh elektros galima gauti 2 ar net daugiau kWh šilumos, priklausomai nuo oro temperatūros ir įrenginio.

Krosnelė – ne romantika, o atsarginis planas

Malkinė krosnelė Norvegijoje nėra tik jaukumo detalė. Ji atlieka labai praktišką darbą. Kai lauke stipriai atšąla, šilumos siurblys tampa mažiau efektyvus, o elektriniai šildytuvai ima naudoti daugiau energijos. Tada krosnelė perima dalį apkrovos.

Tai ypač svarbu piko valandomis, kai visi grįžta namo, gamina vakarienę, šildo kambarius ir naudoja elektros prietaisus. Jei tuo metu namas papildomai pašildomas malkomis, elektros reikia mažiau.

Yra ir kitas dalykas: elektra gali dingti. Šalyje, kur daug šildymo sistemų priklauso nuo elektros, tvarkinga krosnis ir malkų atsarga tampa saugumo priemone. Jei dingsta elektra, namas su krosnele turi daugiau šansų ilgiau išlikti šiltas.

Lietuvoje tai taip pat pažįstama. Ypač kaimuose, sodybose ir individualiuose namuose atsarginis šilumos šaltinis nėra prabanga. Tik čia būtina viena sąlyga: kaminas turi būti valomas, krosnis prižiūrima, o kūrenama sausomis malkomis.

Kiek galima sutaupyti sumažinus elektrinio šildymo apkrovą

Paprastas pavyzdys rodo, kodėl norvegams svarbu derinti kelis šilumos šaltinius. Tarkime, 150 kv. m namas per šaltesnį vakarą dėl krosnelės ar efektyvesnio šilumos siurblio sumažina elektrinio šildymo apkrovą 1,5 kW.

Jei tai trunka 5 valandas per vakarą, per vieną vakarą sutaupoma 7,5 kWh elektros.

Tai tik pavyzdinis skaičiavimas, nes reali suma priklauso nuo elektros plano, namo būklės, lauko temperatūros ir šildymo įpročių. Bet jis gerai parodo principą: keli kilovatai kasdien per sezoną virsta ne keliomis monetomis, o šimtais eurų.

Kodėl grindinis šildymas nėra visas atsakymas

Norvegijoje grindinis šildymas naudojamas, ypač naujesniuose namuose ir vonios kambariuose. Tačiau klaidinga manyti, kad būtent jis yra pagrindinė priežastis, kodėl norvegų namai šilti.

Grindinis šildymas malonus, nes šiluma paskirstoma tolygiai, o kojos nejaučia šalčio. Bet jeigu namas nesandarus, grindys vienos problemos neišspręs. Šiluma vis tiek išeis pro stogą, sienas, langus ir nekontroliuojamą vėdinimą.

Todėl norvegiška logika prasideda ne nuo klausimo „kokį radiatorių pirkti“, o nuo klausimo „kur dingsta šiluma“. Tai labai praktiškas požiūris, kurį galima pritaikyti ir Lietuvoje.

Pirmiausia verta sutvarkyti langų sandarumą, palėpę, durų tarpus, rūsio perdangą, vėdinimą. Tik tada verta investuoti į brangesnę šildymo įrangą. Kitaip naujas įrenginys tiesiog šildys lauką.

Norvegų namai žiemą išlieka šilti ne todėl, kad juose visą laiką kaitinama maksimaliai. Jie šilti todėl, kad šiluma ten laikoma vertybe: ji pagaminama apgalvotai, paskirstoma taupiai ir neišleidžiama pro plyšius.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!