Norvegai namus sušildo ir be radiatorių: svarbiausia detalė slypi visai ne šildytuve
Lauke spaudžia šaltis, o namuose šilta, nors kambariuose nematyti nei didelių radiatorių, nei nuolat kūrenamo židinio. Tokį rezultatą galima pasiekti derinant kelis sprendimus, kurie Norvegijoje seniai tapo įprasta namų įrengimo dalimi. Pirmiausia mažinami šilumos nuostoliai, tada parenkamas tinkamas šildymas ir pasirūpinama vėdinimu. Būtent šis derinys, o ne vienas stebuklingas prietaisas, padeda išlaikyti komfortą žiemą.
Norvegijoje šildymas yra kasdienio gyvenimo būtinybė, todėl svarbu, kiek energijos namui reikia ir kaip ji panaudojama. Elektra, šilumos siurbliai, grindinis šildymas bei gerai apšiltintos konstrukcijos leidžia įrengti būstą įvairiais būdais. Kai kuriuose namuose šiluma paskirstoma be įprastų vandeniu šildomų radiatorių, tačiau tai nereiškia, kad patalpos apsieina be šildymo įrangos.
Norvegiško požiūrio esmė paprasta: prieš didinant šildymo galią verta išsiaiškinti, kur dingsta jau pagaminta šiluma. Jei ji nuolat prarandama per stogą, nesandarias duris ar kitus plyšius, galingesnis prietaisas turės daugiau darbo. O gyventojas už tai mokės kiekvieną šildymo mėnesį.
Šilumos siurblys leidžia apsieiti be radiatorių, tačiau svarbi jo rūšis
Vienas iš Norvegijoje naudojamų sprendimų – šilumos siurblys. Jo veikimo principas skiriasi nuo įprasto elektrinio šildytuvo: naudodamas elektrą jis perkelia šilumą iš aplinkos į namus. Dėl to tinkamomis sąlygomis vienam suvartotam elektros energijos vienetui gali tekti keli šiluminės energijos vienetai.
Kalbant apie šildymą be radiatorių, svarbu nesupainioti dviejų sistemų. Oras–oras šilumos siurblys šilumą į patalpą perduoda su pučiamu oru. Oras–vanduo sistema šildo vandenį, kuris vėliau cirkuliuoja grindiniame šildyme arba radiatoriuose. Taigi lauko blokas prie namo dar nepasako, kaip šiluma paskirstoma jo viduje.
Oras–oras sprendimas leidžia šildyti patalpas be vandens vamzdyno ir radiatorių. Tačiau renkantis įrangą svarbus kambarių išdėstymas: viena atvira erdvė ir keli atskiri uždaromi kambariai nėra vienoda situacija. Šildymo sprendimas turi būti pritaikytas konkrečiam namui, kad šiluma pasiektų ten, kur jos reikia.
Ar sistema veiks, kai lauke stipriai atšals?
Šilumos siurblio efektyvumas nėra nekintantis skaičius. Jis priklauso nuo lauko temperatūros, pasirinktos įrangos ir sistemos darbo sąlygų. Todėl vien teiginio, kad prietaisas „veikia per šalčius“, nepakanka – svarbu, kiek šilumos tomis sąlygomis jis gali patiekti ir kiek elektros tam sunaudos.
Būtent todėl šildymo įrangą reikėtų rinktis pagal namo šilumos poreikį ir vietos klimatą. Graži reklaminė efektyvumo reikšmė neatsako į visus klausimus apie šalčiausias dienas. Prieš įrengiant sistemą verta aptarti, kaip bus užtikrinama reikiama temperatūra visame būste ir ar numatytas papildomas šildymo būdas.
Norvegijos patirtį naudinga vertinti kaip sprendimų derinį. Gerai apšiltintam namui reikia mažiau šilumos, todėl ir šildymo įrangai tenkanti užduotis kitokia nei tokio paties ploto, bet daug energijos prarandančiame pastate.
Šiltos grindys suteikia komfortą ir atlaisvina sienas
Dar vienas būdas išvengti matomų radiatorių – grindinis šildymas. Vonios kambariuose ir mažesnėse patalpose naudojamas elektrinis grindų šildymas, o vandeniu šildomos grindys gali būti derinamos su atitinkama šildymo sistema.
Šių variantų nereikėtų laikyti vienodu dalyku. Elektrinis kabelis ar kilimėlis grindyse šilumą gamina kitaip nei grindų vamzdynas, į kurį šilumą tiekia oras–vanduo siurblys. Abiem atvejais šyla grindų paviršius, tačiau sistemos įrengimas ir energijos naudojimas skiriasi.
Gyventojui labiausiai pastebimas rezultatas – malonus paviršius po kojomis ir daugiau laisvės sustatyti baldus. Tačiau sprendimą verta priimti ne vien pagal komfortą. Reikia įvertinti patalpos paskirtį, plotą, grindų konstrukciją ir numatomas naudojimo išlaidas.
Didžiausias darbas atliekamas sienose, stoge ir grindyse
Apie šildymo sistemą kalbėti lengva, nes jos įrangą galima parodyti. Gerokai mažiau dėmesio sulaukia tai, kas paslėpta konstrukcijose: šiltinimo sluoksniai, sandarumo sprendimai ir tvarkingai įrengtos jungtys. Tačiau būtent šie dalykai lemia, kaip greitai namas praranda šilumą.
Šiuolaikinėje Norvegijos gyvenamųjų namų statyboje didelis dėmesys skiriamas išorinėms sienoms, stogui, grindims, langams ir durims. Šios dalys veikia kartu. Pakeitus langus, bet palikus ryškius nuostolius kitur, galima negauti tokio rezultato, kokio tikėtasi.
Šiltas namas prasideda nuo gebėjimo išlaikyti šilumą. Todėl prieš perkant dar vieną šildytuvą verta patikrinti, ar pro langų tarpus nepučia, ar tvarkingi durų sandarikliai, kokia palėpės būklė. Numatytus darbus naudinga dėlioti pagal realias silpnąsias pastato vietas, o ne vien pagal tai, ką paprasčiausia pakeisti.
Sandarumas nereiškia, kad reikia atsisakyti gryno oro
Gerai apšiltintam ir sandariam namui taip pat reikia vėdinimo. Šilumos atgavimo sistema, dažnai vadinama rekuperacija, padeda tiekti gryną orą ir dalį šalinamo oro šilumos panaudoti įeinančiam orui pašildyti. Taip sumažinami su oro keitimu susiję šilumos nuostoliai.
Tai svarbi viso sprendimo dalis. Jei pastatas kruopščiai sandarinamas, bet nepagalvojama apie oro kaitą, vien užsandarinti tarpai gero mikroklimato neužtikrins. Todėl nereikėtų užklijuoti vėdinimo angų vien todėl, kad pro jas jaučiamas vėsesnis oras.
Rekuperacija taip pat nepakeičia šildymo sistemos. Ji padeda susigrąžinti dalį šilumos, tačiau šilumos gamyba, jos paskirstymas ir vėdinimas turi būti vertinami kaip tarpusavyje susijusios, skirtingas užduotis atliekančios dalys.
Ką galima pritaikyti Lietuvoje nestatant naujo namo?
Pradėti galima nuo apžiūros ir aiškaus darbų sąrašo. Patikrinkite langų bei durų sandariklius, vietas, kuriose jaučiamas skersvėjis, palėpės apšiltinimą ir esamos šildymo sistemos veikimą. Storos užuolaidos gali suteikti papildomo jaukumo prie lango, tačiau jos neturėtų uždengti šildymo prietaisų ar pakeisti reikalingo konstrukcijų remonto.
Jei svarstote apie šilumos siurblį, pirmiausia įvertinkite namo šilumos poreikį, turimą šildymo sistemą ir patalpų išdėstymą. Vieno būsto savininkui gali tikti oras–oras sprendimas, kitam – oras–vanduo sistema su grindiniu šildymu. Svarbios ir elektros kainos bei planuojamas naudojimas.
Norvegų pavyzdžio nereikia kopijuoti aklai. Naudingiausia perimti patį principą: sutvarkyti šilumos nuostolius, parinkti namui tinkamą įrangą ir užtikrinti vėdinimą. Tada klausimas, ar ant sienos yra radiatorius, tampa mažiau svarbus už tai, ar namuose iš tiesų šilta ir kiek kainuoja tą šilumą išlaikyti.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


