Vienas keptuvės šliūkštelėjimas į kriauklę gali baigtis problema: ko negalima pilti į kanalizaciją

Po vakarienės labai norisi viską sutvarkyti greitai: lėkštes į kriauklę, likučius nubraukti, keptuvę praplauti, vandenį paleisti stipriau – ir atrodo, kad problema dingo. Bet kanalizacija taip neveikia. Tai, kas gražiai nuplaukia nuo kriauklės paviršiaus, dažnai sustoja vamzdžiuose.

Santechnikai gerai žino tą vaizdą: sifone ir vamzdžių vingiuose susikaupia riebalai, kavos tirščiai, ryžiai, makaronai, kiaušinių lukštai ir kitos smulkios atliekos. Iš pradžių vanduo tik lėčiau subėga, paskui atsiranda kvapas, o vieną rytą kriauklė jau pilna nešvaraus vandens.

Geriausia kanalizacijos priežiūra yra ne brangus valiklis, o paprastas įprotis: į kriauklę turi patekti vanduo ir skysčiai be kietų likučių. Visa kita geriau išmesti į maisto atliekas, kompostą arba sandarų maišelį.

Riebalai atrodo skysti tik tol, kol šilti

Didžiausias virtuvės vamzdžių priešas yra kepimo riebalai. Karštoje keptuvėje jie skysti, todėl atrodo, kad nieko blogo nenutiks. Supylei į kriauklę, paleidai karštą vandenį, ir viskas lyg pradingo. Tačiau vamzdžiuose temperatūra greitai krenta, riebalai stingsta ir limpa prie sienelių.

Vienas toks kartas gal ir nesukels nelaimės. Bet jeigu taip daroma nuolat, riebalų sluoksnis storėja. Prie jo limpa maisto trupiniai, kavos tirščiai, krakmolingi likučiai. Vamzdis pamažu siaurėja, kol vandeniui lieka vis mažiau vietos.

Ypač pavojingi riebalai po kotletų, žuvies, bulvių, šoninės ar vištienos kepimo. Ten būna ne tik aliejus, bet ir smulkūs pridegę gabalėliai. Jie kartu su riebalais tampa lipnia mase, kurią vėliau išvalyti nelengva.

Geriausias būdas paprastas: palaukite, kol riebalai atvės, supilkite juos į stiklainį, seną indelį arba popieriniu rankšluosčiu išvalykite keptuvę ir tik tada plaukite. Jei riebalų nedaug, juos galima sugerti servetėle ir išmesti į buitines atliekas. Tai mažiau malonu nei tiesiog nuplauti, bet daug pigiau nei kviesti santechniką.

Kavos tirščiai vamzdžių nevalo – jie juos kemša

Yra senas mitas, kad kavos tirščiai valo kriauklę ir panaikina kvapą. Kvapą jie trumpam gali užmaskuoti, bet vamzdžių tikrai nevalo. Tirščiai netirpsta vandenyje, todėl nusėda sifone ir vamzdžių posūkiuose.

Vien kavos tirščiai dar nebūtų tokie baisūs, jei vamzdžiuose nebūtų riebalų. Bet realiame gyvenime ten būna visko: aliejaus, padažų, sriubos likučių, miltų, krakmolo. Tirščiai su tuo susimaišo ir sudaro tankią, šiurkščią masę. Vanduo pro ją teka vis sunkiau.

Kavos tirščius geriau mesti į maisto atliekų kibirėlį arba kompostą. Jie gali praversti sode, bet kriauklei – ne. Jeigu naudojate prancūzišką kavinuką ar kavos aparatą, prieš plaudami indą tirščius geriau iškratyti šaukštu, o ne tikėtis, kad vanduo viską nuneš.

Tas pats galioja ir arbatos lapeliams. Jie atrodo minkšti, bet vamzdžiuose taip pat kaupiasi, ypač jei kriauklės sietelis praleidžia smulkesnes daleles.

Ryžiai, makaronai ir bulvės vamzdyje išbrinksta

Krakmolingi produktai yra dar viena dažna bėda. Ryžiai, makaronai, bulvės, košės likučiai, miltų tešla – visa tai vandenyje brinksta ir tampa lipnu. Jeigu į kriauklę nubraukiamas didesnis kiekis, vamzdžiuose jis gali prilipti prie riebalų ir kitų nuosėdų.

Ypač blogas derinys – makaronų arba ryžių likučiai su aliejumi, padažu ar grietinėle. Tokia masė greitai virsta kamščiu. Vanduo ją ne visada prastumia, nes dalis lieka sifone, dalis nusėda žemiau.

Po pietų ar vakarienės lėkštes verta pirma nubraukti į atliekų kibirėlį. Tik tada plauti. Tai atrodo smulkmena, bet ji labai pailgina vamzdžių gyvenimą. Jeigu namuose nėra maisto atliekų rūšiavimo, likučius galima mesti į sandarų maišelį, kad nekvėptų šiukšliadėžė.

Bulvių lupenos, virtų bulvių gabaliukai ir tirštos sriubos likučiai taip pat neturėtų keliauti į kriauklę. Net jei turite stiprų vandens srautą, tai nereiškia, kad vamzdžiai viską saugiai nuneš iki bendros kanalizacijos.

Kiaušinių lukštai ir maži trupiniai nėra nekalti

Kiaušinių lukštai dažnai atrodo per smulkūs, kad sukeltų problemą. Bet būtent smulkios kietos dalelės mėgsta įstrigti sifone, vamzdžių alkūnėse ir vietose, kur jau yra riebalų. Lukštai gali veikti kaip mažas „tinklas“, sulaikantis kitas atliekas.

Tas pats pasakytina apie sėklas, kruopas, smulkias kauliukų daleles, daržovių skutimo likučius. Jie nenuteka taip švariai, kaip atrodo. Vamzdžiuose nėra stiprios upės – ten yra vingiai, nuolydžiai, nelygumai ir vietos, kur nešvarumai mielai sustoja.

Dėl to kriauklės sietelis virtuvėje turėtų būti ne dekoracija, o kasdienis įrankis. Jis sulaiko smulkias atliekas, kurias paskui galima iškratyti į šiukšliadėžę. Jeigu sietelis labai retas ir praleidžia daug smulkių dalelių, verta nusipirkti tankesnį. Tai kainuoja kelis eurus, o gali sutaupyti daug nervų.

Chemikalai ir dažai – ne į kriauklę

Į kriauklę taip pat nereikėtų pilti dažų, skiediklių, tirpiklių, koncentruotų valiklių, alyvų ar kitų agresyvių chemikalų. Tai jau ne tik vamzdžių, bet ir saugumo klausimas. Kai kurios medžiagos gali pažeisti vamzdžius, skleisti garus, reaguoti su kitomis priemonėmis ir kenkti aplinkai.

Ypač pavojinga maišyti skirtingus valiklius. Pavyzdžiui, žmonės kartais pila vieną priemonę, tada kitą, tikėdamiesi stipresnio poveikio. Taip galima prisidaryti daugiau bėdos nei naudos. Kai kurie mišiniai išskiria pavojingas dujas, todėl su kanalizacijos chemija reikia elgtis atsargiai.

Dažų ar tirpiklių likučius reikia šalinti pagal gamintojo nurodymus. Jei jų liko po remonto, geriau pasidomėti atliekų surinkimo aikštelėmis savo savivaldybėje. Tokios medžiagos nėra buitinės nuotekos.

Ką iš tikrųjų galima pilti į kriauklę

Į kriauklę saugiausia leisti tai, kam ji ir skirta: vandenį, indų plovimo vandenį, nedidelį kiekį įprasto ploviklio, skystus gėrimų likučius be tirščių. Galima nupilti arbatą ar kavą, jei joje nėra tirščių. Galima pilti skystą sultinį, bet tik perkoštą, be mėsos, daržovių ir kruopų.

Jeigu norite sumažinti užsikimšimų riziką, virtuvėje padeda trys paprasti įpročiai. Pirma, prieš plaudami indus nubraukite maisto likučius. Antra, riebalus rinkite atskirai arba sugerkite popieriumi. Trečia, kartą per savaitę praplaukite kriauklę karštesniu vandeniu su įprastu indų plovikliu – tai ne stebuklas, bet padeda sumažinti riebalų plėvelę.

Jei vanduo jau lėtai subėga, neverta laukti, kol kriauklė visiškai sustos. Pirmiausia išvalykite sifoną, jei mokate tai padaryti saugiai. Dažnai problema būna būtent ten. Jei kvapas stiprus, vanduo grįžta atgal arba užsikemša kelios vietos namuose, geriau kviesti specialistą.

Kanalizacija dažniausiai neužsikemša per vieną dieną. Ji užsikemša nuo mažų įpročių: šaukšto tirščių, kelių makaronų, truputį riebalų, kelių lukštų. Atskirai tai atrodo niekis, bet vamzdžiai viską prisimena.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!