Po kepimo keptuvėje likęs aliejus atrodo skystas ir nekaltas, todėl dažnai tiesiog išpilamas į kriauklę. Tai klaida. Vamzdžiuose riebalai atvėsta, limpa prie sienelių, maišosi su maisto likučiais ir ilgainiui virsta kietu kamščiu. Aliejų reikia atvėsinti, supilti į sandarų indą ir išmesti su buitinėmis atliekomis.
Karštas vanduo problemos neišsprendžia
Dažnas įprotis atrodo logiškas: į kriauklę pilamas aliejus, tada paleidžiamas karštas vanduo ir įlašinama indų ploviklio. Atrodo, kad riebalai nusiplauna ir dingsta. Tačiau jie dingsta tik iš akių.
Vamzdžiuose aliejus greitai atvėsta. Tada jis pradeda kibti prie sienelių, ypač ten, kur vanduo teka lėčiau: sifone, alkūnėse, senesnėse vamzdžių jungtyse. Prie šio sluoksnio limpa kavos tirščiai, ryžiai, miltai, padažų likučiai ir kitos smulkios dalelės. Taip per kelias savaites ar mėnesius susidaro ne vien nemalonus kvapas, bet ir užsikimšimas.
Karštas vanduo gali tik nustumti riebalus giliau. Jis jų nepanaikina. O kai kamštis susidaro toliau vamzdyne, problema tampa dar nemalonesnė ir brangesnė.
Kur pilti aliejų po kepimo
Svarbiausia – neskubėti. Baigus kepti, leiskite aliejui atvėsti keptuvėje. Jo negalima pilti karšto nei į plastikinį indą, nei į šiukšlių maišą, nes galite pradeginti pakuotę, sugadinti paviršius ar apsitaškyti.
Kai aliejus atvėsta, supilkite jį į nereikalingą sandarų indą: seną stiklainį, plastikinį butelį, pieno ar padažo pakuotę. Tada indą užsukite arba sandariai uždarykite ir meskite į buitines atliekas.
Jeigu aliejaus keptuvėje liko visai mažai, jo nebūtina pilstyti. Galima palaukti, kol atvės, ir sugerti popieriniu rankšluosčiu. Tą rankšluostį meskite į šiukšliadėžę, o keptuvę tik tada plaukite kriauklėje.
Ko nedaryti net „tik šį kartą“
Aliejaus nereikėtų pilti į klozetą. Tai ta pati kanalizacijos sistema, tik kitas kelias į problemą. Riebalai vis tiek atvės, lips prie vamzdžių ir gali prisidėti prie užsikimšimų.
Taip pat nereikėtų pilti aliejaus į kompostą. Nedidelės riebalų liekanos iš maisto nėra tragedija, bet atskirai pilamas kepimo aliejus kompostui netinka: jis sulipdo masę, gali skleisti kvapą ir privilioti kenkėjus.
Dar viena klaida – aliejų pilti lauke ant žemės. Tai ne „natūralus“ sprendimas. Riebalai gali užteršti paviršių, palikti slidžias dėmes, skleisti kvapą ir pritraukti gyvūnus.
Jei aliejaus susikaupia daugiau, verta rinkti atskirai
Jei namuose dažnai kepate arba naudojate gruzdintuvę, aliejaus susidaro daugiau nei keli šaukštai. Tokiu atveju patogiausia turėti vieną atskirą indą panaudotam aliejui. Kai jis prisipildo, galima pasidomėti, ar jūsų mieste veikia panaudoto aliejaus surinkimo vietos.
Kai kur panaudotas maistinis aliejus priimamas atliekų surinkimo aikštelėse ar specialiuose punktuose. Tai geresnis variantas, jei kiekiai dideli. Tačiau jei kalbame apie nedidelį kiekį po vakarienės, sandarus indas ir buitinės atliekos yra paprasčiausias sprendimas.
Taisyklė, kurią verta prisiminti visam laikui
Po kepimo likęs aliejus turi vieną kelią: atvėsinti, surinkti, išmesti sandariai. Ne į kriauklę, ne į klozetą, ne į kompostą ir ne ant žemės.
Tai mažas virtuvės įprotis, bet jis labai greitai atsiperka. Kriauklė nebūna riebaluota, vamzdžiai neužauga sluoksniais, namuose mažiau blogo kvapo, o santechnikui skambinti tenka gerokai rečiau. Kartais tvarkinga virtuvė prasideda ne nuo brangios priemonės, o nuo to, kur padedame tai, kas lieka keptuvėje.
