Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo 47 proc.: vartotojai turi įvertinti saulės ir vėjo gamybos poveikį

Pagal LRT pranešimą

Rugsėjo 28–spalio 4 dienomis vidutinė didmeninė savaitės elektros kaina Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 47 proc. ir pasiekė 74 eurus už megavatvalandę (MWh). Kainos kritimą lėmė smarkiai išaugusi saulės elektrinių gamyba Lietuvoje bei pigesnė elektra Šiaurės šalių regione, prie kurios prisidėjo didesnė vėjo energijos generacija.

Vartotojams šie duomenys rodo, kad elektros kainą rinkoje tiesiogiai veikė atsinaujinančios energijos gamybos apimtys ir importo sąlygos. Tai buvo didmeninės savaitės kainos pokytis „Nord Pool“ ir „Epex Spot“ elektros biržų Lietuvos kainų zonoje, todėl kasdienėje sąskaitoje svarbu atskirti rinkos rodiklį nuo individualių atsiskaitymo sąlygų.

Kas nulėmė kainos kritimą

„Litgrid“ nurodo, kad praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros kainos gerokai mažėjo. Viena pagrindinių priežasčių buvo atpigusi elektra Šiaurės šalių regione. Nors pietų Švedijoje kainos buvo aukštos, kitose Šiaurės šalių zonose pigesnė elektra mažino bendrą regiono kainų lygį.

Lietuvoje reikšmingai padidėjo saulės elektrinių gamyba. Per savaitę ji išaugo 73 proc. ir pasiekė 64 gigavatvalandes (GWh). Saulės elektrinės pagamino 35 proc. visos šalyje pagamintos elektros. Kitaip tariant, daugiau nei trečdalį vietos gamybos sudarė saulės energija, o tokia apimtis kartu su pigesniu importu prisidėjo prie 47 proc. mažesnės vidutinės kainos.

Vėjo elektrinių gamyba Lietuvoje per tą pačią savaitę, priešingai, mažėjo 38 proc. ir siekė 74 GWh. Vis dėlto vėjas išliko didžiausiu vietos gamybos šaltiniu: vėjo elektrinės pagamino 41 proc. visos šalyje pagamintos elektros. Kainų pokyčiui įtakos turėjo ne tik vietos gamyba, bet ir didesnė vėjo energijos generacija Šiaurės šalyse, nes ji prisidėjo prie pigesnės elektros regione.

Ką daryti

• Atskirti didmeninę kainą nuo savo mokėjimo sąlygų. 74 eurų už MWh rodiklis apibūdina rugsėjo 28–spalio 4 dienų vidutinę kainą Lietuvos kainų zonoje biržose. Vertinant savo išlaidas elektrai, šį rodiklį reikėtų laikyti rinkos situacijos ženklu, o ne automatine konkrečios sąskaitos suma.
• Stebėti saulės gamybos apimtis. Praėjusią savaitę saulės elektrinių gamyba pakilo 73 proc. iki 64 GWh ir sudarė 35 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros. Tokia gamybos kaita parodo, kad saulės elektrinių indėlis gali sutapti su mažesne rinkos kaina.
• Vertinti ne vien Lietuvos vėjo rodiklius. Lietuvos vėjo elektrinės per savaitę pagamino 74 GWh, arba 38 proc. mažiau nei prieš savaitę, tačiau pigesnę elektrą regione veikė ir augusi vėjo generacija Šiaurės šalyse. Todėl vien vietos vėjo gamybos skaičius nepaaiškina visos kainos situacijos.
• Atkreipti dėmesį į importo kryptis. Elektros importas padidėjo 12 proc. iki 111 GWh. Iš jo 66 proc. sudarė importas iš Švedijos, 30 proc. – iš Latvijos, 4 proc. – iš Lenkijos. Pigesnis importas iš Šiaurės šalių buvo viena iš priežasčių, dėl kurių vidutinė kaina Lietuvoje mažėjo.

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo 47 proc.: vartotojai turi įvertinti saulės ir vėjo gamybos poveikįNuotrauka: Pexels / Quang Nguyen Vinh

Gamyba, poreikis ir importas per savaitę

Elektros poreikis Lietuvoje per savaitę sumažėjo 2 proc. iki 254 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 72 proc. šio poreikio ir pagamino 182 GWh. Bendra vietos gamyba buvo 11 proc. mažesnė nei prieš savaitę, tačiau jos struktūra pasikeitė: saulės energijos buvo daugiau, o vėjo energijos – mažiau.

Be 74 GWh, kuriuos pagamino vėjo elektrinės, ir 64 GWh saulės gamybos, hidroelektrinės pagamino 15 GWh, šiluminės jėgainės – 16 GWh, o kitos elektrinės – 13 GWh. Pagal visos vietos gamybos dalį hidroelektrinės sudarė 8 proc., šiluminės jėgainės – 9 proc., kitos elektrinės – 7 proc.

Likusią poreikio dalį papildė importas. Jo apimtis augo iki 111 GWh, o didžiausia dalis buvo įvežta iš Švedijos. Tuo metu elektros eksportas sumažėjo 32 proc. iki 36 GWh. Iš eksportuotos elektros 73 proc. buvo nukreipta į Lenkiją, 18 proc. – į Latviją, o 9 proc. – į Švediją.

Jungčių naudojimas parodė importo svarbą

Elektros srautai vyko per jungtis su Lenkija ir Švedija. „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas Lenkijos kryptimi siekė 81 proc., o Lietuvos kryptimi – 14 proc. „NordBalt“ jungties pralaidumas Švedijos kryptimi buvo išnaudotas 3 proc., Lietuvos kryptimi – 63 proc.

Šie duomenys atspindi savaitę, kai Lietuvoje didėjo importas, ypač iš Švedijos, o kartu regiono kainoms poveikį darė pigesnė elektra Šiaurės šalių zonose. Latvijoje vidutinė savaitės kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje – 74 eurai už MWh. Estijoje ji siekė 69 eurus už MWh.

Praėjusios savaitės situacija parodė, kad Lietuvos elektros rinkos kainą veikė keli tarpusavyje susiję veiksniai: saulės elektrinių gamybos šuolis, vėjo energijos pasiūla Šiaurės šalyse, importo apimtis ir elektros srautai per tarptautines jungtis. Todėl 47 proc. kainos kritimas buvo susijęs ne su vienu šaltiniu, o su vietos atsinaujinančios gamybos ir regioninės rinkos sąveika.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!