Ką įsidėti į piniginę, kad joje visada būtų pinigų: gudrybės, kurios tikrai veikia

Piniginė daugeliui yra tik vieta kortelėms, kelioms kupiūroms ir čekiams. Bet jei atidžiau pažiūrėtume, ji dažnai parodo ir mūsų santykį su pinigais. Vieno žmogaus piniginėje viskas sudėta tvarkingai: kupiūros ištiesintos, kortelės savo vietose, nėra senų čekių ir nereikalingų popierių. Kitoje – suglamžyti pinigai, pasibaigusių nuolaidų lapeliai, vizitinės kortelės, kurių niekada neprireikė, ir monetos, pabirusios ten, kur papuola.

Todėl senas klausimas „ką įsidėti į piniginę, kad joje visada būtų pinigų“ nėra vien tik apie prietarus. Taip, liaudies tikėjimuose minimi lauro lapai, monetos, cinamonas ar „nekeičiamas“ banknotas. Bet šios gudrybės iš tikrųjų veikia ne todėl, kad pinigai stebuklingai pradeda kristi iš dangaus. Jos veikia tada, kai tampa priminimu: pinigus reikia gerbti, skaičiuoti, saugoti ir neišleisti impulsyviai.

Lauro lapas piniginėje: ne magija, o priminimas apie tikslą

Lauro lapas nuo seno laikomas sėkmės, pergalės ir klestėjimo simboliu. Dėl to daugelis žmonių įsideda sausą lauro lapą į atskirą piniginės skyrelį arba tarp kupiūrų. Svarbiausia, kad lapas būtų sausas, švarus, nesutrupėjęs ir nepaliktų nešvarumų. Kai jis pradeda byrėti, jį geriau pakeisti nauju.

Jei žiūrime praktiškai, lauro lapas piniginėje naudingas kaip mažas asmeninis ženklas. Kaskart atsidarius piniginę jis primena, kad pinigai neturėtų būti leidžiami bet kaip. Tai gali sustabdyti nuo nereikalingo pirkimo, ypač kai ranka jau tiesiasi prie smulkmenos, kurios iš tikrųjų nereikia. Tokiu būdu talismanas tampa ne burtais, o savotišku stabdžiu impulsyviems sprendimams.

Tiesa, nereikėtų persistengti. Piniginė nėra prieskonių stalčius, todėl pakanka vieno lapo. Jei jį laikysite kartu su čekiais, monetomis ir trupiniais, naudos nebus jokios. Gausos simbolis turėtų būti švarioje, tvarkingoje vietoje, kitaip visa idėja praranda prasmę.

„Nekeičiamas“ banknotas padeda neištuštinti piniginės iki nulio

Viena praktiškiausių liaudies taisyklių – piniginė neturi būti visiškai tuščia. Seniau buvo sakoma, kad tuščia piniginė „pripranta“ prie tuštumos. Šiuolaikiškai tai galima paaiškinti paprasčiau: kai žmogus išleidžia viską iki paskutinio euro, jam sunkiau jausti finansinę kontrolę. Net maža suma piniginėje psichologiškai veikia kaip rezervas.

Todėl galima pasirinkti vieną banknotą, kurio neišleidžiate. Tai gali būti 5, 10 ar 20 eurų kupiūra – suma priklauso nuo jūsų galimybių. Svarbu ne nominalas, o taisyklė: šis banknotas nėra skirtas kavai, užkandžiui ar spontaniškam pirkiniui. Jis lieka piniginėje kaip priminimas, kad dalis pinigų visada turi būti atidėta, o ne išleidžiama vos atsiradus progai.

Dar geriau, jei šią gudrybę susiesite su realiu įpročiu. Pavyzdžiui, kiekvieną kartą gavus atlyginimą pirmiausia atsidėti tam tikrą sumą, o tik tada planuoti išlaidas. Tokiu atveju „nekeičiamas“ banknotas piniginėje tampa ne prietaru, o mažu finansinės drausmės simboliu.

Moneta, cinamonas ir grūdai: kodėl žmonės juos vis dar laiko piniginėje?

Moneta piniginėje dažnai laikoma sėkmės ženklu, ypač jei ji buvo rasta, gauta dovanų arba susijusi su maloniu prisiminimu. Kai kurie žmonės tokią monetą laiko atskirai ir jos niekada neišleidžia. Tai nėra blogas įprotis, jei moneta netrukdo, nebraižo kortelių ir nepaverčia piniginės sunkiu metalo maišeliu.

Cinamonas ir grūdai liaudies tikėjimuose siejami su gausa, derliumi ir pinigų judėjimu. Tačiau čia reikia elgtis atsargiai. Jei į piniginę dėsite cinamono lazdelę ar kelis grūdelius, jie turi būti visiškai sausi ir laikomi mažame maišelyje ar atskirame skyrelyje. Tiesiai prie banknotų jų geriau nedėti, nes trupiniai, kvapas ar drėgmė gali tik pridaryti netvarkos.

Praktiškai tokie simboliai veikia kaip ritualas. O ritualai žmonėms svarbūs todėl, kad jie padeda susikaupti. Vienam tai bus lauro lapas, kitam moneta, trečiam – paprastas lapelis su užrašytu finansiniu tikslu: „atidėti 100 eurų“, „nepirkti nereikalingų daiktų“, „susimokėti skolą“. Pastarasis variantas, beje, gali būti net veiksmingesnis už bet kokį talismaną.

Svarbiausia – ne ką įsidėsite, o ką iš piniginės išimsite

Jeigu piniginėje pilna senų čekių, nereikalingų kortelių, suglamžytų popierių ir monetų, kurių niekada neskaičiuojate, joks lauro lapas nepadės. Pirmiausia verta ją iškraustyti. Išmeskite čekius, kurių nebereikia, atskirkite retai naudojamas korteles, ištiesinkite kupiūras, monetas laikykite vienoje vietoje. Tvarkinga piniginė leidžia greičiau suprasti, kiek iš tikrųjų turite pinigų.

Dar viena gera taisyklė – nelaikyti piniginės bet kur. Liaudyje sakoma, kad jos nereikėtų dėti ant grindų, nes taip „išeina pinigai“. Net jei tuo netikite, prasmės čia yra: piniginė neturėtų būti mėtoma, paliekama automobilyje, striukės kišenėje ar vietoje, kur ją lengva pamesti. Tai daiktas, kuriame yra jūsų dokumentai, kortelės ir pinigai, todėl su juo verta elgtis atsakingai.

Jeigu norite į piniginę įsidėti gausos simbolį, rinkitės vieną: lauro lapą, monetą, nekeičiamą banknotą ar mažą cinamono lazdelę. Bet kartu susikurkite ir tikrą taisyklę, kuri padės pinigams užsilikti: neišeiti iš parduotuvės su spontaniškais pirkiniais, kartą per savaitę peržiūrėti išlaidas, o gavus pajamas pirmiausia bent mažą dalį atsidėti. Būtent tai ir yra gudrybė, kuri tikrai veikia – ne pati bulė piniginėje, o naujas požiūris į pinigus.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!