Banko kortelė gali sustoti pačiu blogiausiu metu: kodėl piniginėje verta turėti bent keliasdešimt eurų grynaisiais

5 min. skaitymo 0 komentarų
Swedbank kortelė
Swedbank kortelė

Daug žmonių šiandien išeina iš namų beveik be piniginės. Telefonas kišenėje, kortelė programėlėje, bekontaktis atsiskaitymas veikia parduotuvėje, kavinėje, degalinėje ir net viešajame transporte. Atrodo, grynieji tapo sena atsarga, kuri tik užima vietą.

Tačiau užtenka vienos situacijos, kad šis patogumas subyrėtų. Kortelė staiga atmetama prie kasos. Telefonas išsikrauna. Bankas dėl saugumo užblokuoja mokėjimo kortelę. Kelionėje terminalas neveikia, o artimiausias bankomatas – už kelių kilometrų. Tada paaiškėja, kad keli banknotai piniginėje nėra senamadiškas įprotis, o paprasta apsauga nuo labai nemalonios dienos.

Grynieji pinigai neturi pakeisti kortelių ar mobiliųjų mokėjimų. Jų paskirtis kita – būti atsarginiu planu, kai įprastas atsiskaitymo būdas laikinai neveikia.

Kodėl kortelė gali būti užblokuota be įspėjimo

Bankai kortelių neblokuoja šiaip sau. Dažniausiai tai nutinka tada, kai sistema pastebi neįprastą ar įtartiną veiklą. Pavyzdžiui, atsiskaitymą neįprastoje vietoje, bandymą pirkti iš rizikingo pardavėjo, galimą kortelės duomenų nutekėjimą ar veiksmus, kurie panašūs į sukčiavimą.

Klientui tai gali atrodyti kaip nemalonus netikėtumas, bet banko logika paprasta: geriau laikinai sustabdyti kortelę, nei leisti sukčiams ištuštinti sąskaitą.

Problema ta, kad net jei pinigai sąskaitoje yra, užblokuota kortele jų iš karto nepasieksite. Naujos kortelės pagaminimas gali užtrukti kelias darbo dienas, o kelionėje ar savaitgalį tai tampa dar didesniu rūpesčiu.

Būtent todėl verta turėti nedidelį grynųjų rezervą. Ne tam, kad mokėtumėte visur tik grynaisiais, o tam, kad neliktumėte visiškai be galimybės nusipirkti maisto, sumokėti už transportą ar grįžti namo.

Kiek grynųjų verta turėti

Čia nereikia kraštutinumų. Nėra prasmės kasdien nešiotis didelės sumos. Dideli grynieji piniginėje didina kitą riziką – pamesti arba tapti vagystės auka.

Praktiškas variantas – turėti tiek, kad pakaktų vienai netikėtai situacijai: maistui, taksi, viešajam transportui, vaistams, degalams ar kitam būtinam pirkiniui. Vienam žmogui užteks 20–30 eurų, kitam ramiau turėti 50 eurų. Kelionėse suma turėtų būti didesnė, ypač jei vykstama į šalį, kur ne visur priimamos kortelės.

Svarbiausia – nelaikyti visų pinigų vienoje vietoje. Jei keliaujate, dalį grynųjų galima turėti piniginėje, dalį – atskirame saugiame skyriuje. Taip praradus piniginę neliksite be visko.

Swedbank bankomatas
Swedbank bankomatas

Kelionėje viena kortelė – per mažai

Kasdien Lietuvoje viena kortelė dažnai atrodo pakankamai. Tačiau užsienyje tai gali tapti silpniausia kelionės vieta. Jei kortelė užblokuojama, pametama ar sugadinama, žmogus gali likti svetimoje šalyje be patogaus priėjimo prie savo pinigų.

Todėl kelionėje protinga turėti bent du nepriklausomus mokėjimo būdus. Pavyzdžiui, pagrindinę debeto kortelę ir papildomą kortelę, susietą su kita sąskaita. Dar vienas variantas – kreditinė kortelė, kuri dažnai praverčia rezervuojant viešbučius, automobilius ar nenumatytoms išlaidoms.

Grynieji šiuo atveju yra trečias saugumo sluoksnis. Jie gali padėti sumokėti už taksi, maistą, bilietą ar smulkias paslaugas, kol aiškinatės situaciją su banku.

Parduotuvėje kortelės geriau neatiduoti iš rankų

Keliaujant verta prisiminti dar vieną paprastą taisyklę: atsiskaitydami kortele stenkitės jos neatiduoti pardavėjui į rankas. Terminalas turėtų būti pasiekiamas pirkėjui, kad pats galėtumėte priglausti kortelę, įdėti ją į skaitytuvą ar įvesti PIN kodą.

Jeigu kortelė išnešama kažkur už prekystalio ar į kitą patalpą, rizika didėja. Sukčiai gali nurašyti kortelės duomenis, nufotografuoti ją arba panaudoti specialius įrenginius.

Tas pats galioja ir bankomatams. Jei įrenginys atrodo įtartinas, kortelės lizdas juda, klaviatūra neįprasta, o aplink nėra saugu, geriau ieškoti kito bankomato.

Grynųjų atsarga nėra žingsnis atgal

Kai kurie žmonės grynuosius laiko atgyvena. Tačiau iš tikrųjų tai ne nostalgija, o paprastas atsargumas. Mokėjimai telefonu ir kortele labai patogūs, kol viskas veikia. Bet kai sistema sustoja, nedidelė grynųjų suma gali išgelbėti nuo streso.

Tai ypač aktualu per keliones, savaitgaliais, švenčių dienomis, išvykose su vaikais ar tada, kai važiuojate į mažesnius miestelius, turgus, muges, gamtos vietas. Ten technologijos ne visada veikia taip sklandžiai kaip dideliame prekybos centre.

Geriausia taisyklė paprasta: kortelė ir telefonas – kasdieniam patogumui, grynieji – nenumatytai situacijai. Jie neturi būti dideli, bet turi būti po ranka.

Vieną dieną tų kelių banknotų gali visai neprireikti. Bet jei kortelė bus užblokuota prie kasos, telefonas išsikraus stotyje ar kelionėje nepavyks atsiskaityti terminalu, būtent jie leis ramiai sumokėti ir tęsti dieną be panikos.

Dienos prenumerata

Nepraleiskite svarbiausių naujienų

Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0 / 2000

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius