JAV naftos atsargos sumažėjo iki žemiausio lygio per 44 metus – ką tai reiškia mums?

Jungtinių Valstijų strateginiame naftos rezerve liko apie 283,8 mln. barelių – mažiausiai nuo 1982 metų. Šis skaičius gali skambėti kaip artėjančio degalų trūkumo ženklas, tačiau svarbu suprasti, apie kokias atsargas kalbama: tai valstybės sukauptas avarinis rezervas, skirtas didelėms tiekimo krizėms, o ne visa JAV turima ar išgaunama nafta.

Lietuvos vairuotojams ši žinia nereiškia, kad degalinėse netrukus pritrūks benzino ar dyzelino. Tačiau ji primena, kaip greitai geopolitiniai sukrėtimai gali paveikti pasaulinę naftos rinką, o per ją – ir degalų kainas Europoje. Tiesioginis poveikis priklausys ne vien nuo JAV rezervo, bet ir nuo to, ar nafta bei jos produktai pasaulyje bus tiekiami be didesnių trikdžių.

Ką iš tikrųjų reiškia žemiausias lygis per 44 metus?

JAV Energetikos informacijos administracijos duomenimis, savaitę, pasibaigusią rugsėjo 25 dieną, strateginiame rezerve buvo 283,8 mln. barelių naftos. Prieš metus jame buvo apie 406,7 mln. barelių. Tai didelis sumažėjimas, tačiau strateginis rezervas nėra tas pats, kas komercinės atsargos, kurias naftos bendrovės ir perdirbimo įmonės naudoja kasdienei veiklai. Tą pačią savaitę komercinėse JAV atsargose buvo apie 423,4 mln. barelių – maždaug 1 proc. daugiau nei pastarųjų penkerių metų vidurkis.

Kitaip tariant, mažas valstybės rezervas savaime nereiškia, kad šalyje jau trūksta naftos. Jis labiau rodo, kad JAV turi mažesnį atsarginį „pagalvės“ sluoksnį, kurį galėtų panaudoti staiga nutrūkus tiekimui ar kilus kitai rimtai krizei. Strateginės atsargos ir skirtos tokioms situacijoms: kai rinkai reikia papildomos pasiūlos, kol įprasti tiekimo keliai atsigauna.

Šis rezervas pastaraisiais mėnesiais mažėjo ir dėl tarptautinių veiksmų. Kovo mėnesį Tarptautinės energetikos agentūros narės sutarė panaudoti atsargas, reaguodamos į didelį naftos tiekimo sutrikimą Artimuosiuose Rytuose. Agentūra tuomet nurodė, kad sutrikimas buvo didžiausias pasaulinės naftos rinkos istorijoje, o strateginių atsargų išleidimas turėjo padėti rinkai išgyventi laikotarpį, kol atsinaujins įprastas tiekimas.

Kodėl JAV rezervas svarbus ir Lietuvai?

Nafta parduodama pasaulinėje rinkoje, todėl didelis pasiūlos sutrikimas viename regione gali paveikti kainas ir toli nuo jo. Jei sumažėja tiekimas arba rinkos dalyviai baiminasi, kad jo gali trūkti, naftos kainos gali kilti. Tai vėliau gali atsiliepti degalų kainoms ir Lietuvoje, tačiau pokytis nebūtinai pasimato tą pačią dieną.

Kiek galutiniame rezultate mokame degalinėje, lemia ne vien žaliavinės naftos kaina. Reikšmės turi ir naftos perdirbimo sąnaudos, degalų pasiūla Europoje, euro ir JAV dolerio kursas, transportavimas, prekybininkų maržos bei mokesčiai. Todėl JAV rezervo sumažėjimas nėra tiesioginis paaiškinimas, kodėl konkrečioje Lietuvos degalinėje pabrango ar atpigo degalai.

Vis dėlto Lietuvos vairuotojai ir taip stebi, kad kainų pokyčiai per pastaruosius metus buvo reikšmingi. Rugsėjo 28 dienos Europos Komisijos savaitiniame biuletenyje skelbta, kad vidutinė benzino „Euro 95“ kaina Lietuvoje siekė 1,954 euro už litrą, o dyzelino – 2,253 euro. Per metus, pagal tuos pačius duomenis, benzinas buvo pabrangęs maždaug 39 proc., o dyzelinas – 52 proc. Šie skaičiai neįrodo, kad kainas sukėlė vien JAV atsargų mažėjimas: tai tik parodo, kokį foną jaučia pirkėjai, kai naftos ir degalų rinkos tampa jautrios naujienoms apie tiekimą.

Mažesnis rezervas – mažiau laisvės reaguoti į krizę

Kai avarinės atsargos didelės, valdžia gali jas panaudoti kaip laikiną pagalbą rinkai. Tačiau rezervas nėra begalinis, o išleistą naftą reikia papildyti. Jei atsargos jau sumažėjusios, kyla klausimas, kiek dar galima jų panaudoti ir kaip greitai pavyktų sukaupti iš naujo. Tai ypač svarbu, jeigu vienu metu sutriktų keli tiekimo keliai arba krizė užsitęstų.

Taigi Lietuvos gyventojams pagrindinė žinia nėra „degalų tuoj nebus“. Didesnė rizika – kad naujas tarptautinis konfliktas, transportavimo trikdžiai ar ribota pasiūla galėtų sukelti papildomą kainų šuolį. Kol kas vien JAV strateginio rezervo lygis tokio šuolio negarantuoja. Kainas reikėtų vertinti kartu su pasauline gavyba, paklausa, naftos tiekimu į Europą ir rinkų reakcija į naujas krizes.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!