Pasaulinėse naftos rinkose trečiadienį toliau fiksuojamas kainų kritimas. Investuotojai vis ramiau vertina situaciją Artimuosiuose Rytuose, o baimės dėl galimų tiekimo sutrikimų per Hormūzo sąsiaurį pamažu blėsta.
Dėl šios priežasties „Brent“ rūšies nafta beveik sugrįžo į kainų lygį, buvusį iki naujausios karinės įtampos bangos regione.
Kiek dabar kainuoja naftos barelis?
Trečiadienio rytą „Brent“ naftos ateities sandoriai pigo 1,20 JAV dolerio, arba 1,56 proc., iki 75,88 JAV dolerio už barelį.
Tuo metu JAV rinkos etalonu laikoma WTI rūšies nafta atpigo 1,14 JAV dolerio, arba 1,6 proc., iki 72,07 JAV dolerio už barelį.
Vėliau kainų kritimas tęsėsi. „Trading Economics“ duomenimis, 16:14 val. Kijevo laiku „Brent“ nafta kainavo jau 73,98 JAV dolerio už barelį. Tai buvo žemiausias šios rūšies naftos lygis nuo vasario 27 dienos. WTI kaina tuo metu siekė 70,52 JAV dolerio.
Kodėl nafta pinga?
Pagrindinė kainų mažėjimo priežastis — mažėjanti rizika dėl energijos tiekimo per Hormūzo sąsiaurį. Rinkos dalyviai tikisi, kad tanklaivių judėjimas šiame strategiškai svarbiame maršrute išliks stabilus.
Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos transportavimo kelių. Todėl bet kokia karinė ar politinė įtampa šiame regione paprastai iškart paveikia naftos kainas. Kai baimė dėl galimų trikdžių sumažėja, kainos taip pat ima kristi.
Dar vienas svarbus veiksnys — fizinės naftos siuntos daugelyje rinkų parduodamos su nuolaidomis. Tai rodo, kad pasiūla didėja, o pirkėjai turi daugiau pasirinkimo.
Rinkoje daugėja naftos iš Artimųjų Rytų
Naftos kainas spaudžia ir augantys tiekimo srautai iš Artimųjų Rytų. Prekybos kryptys keičiasi, o rinkoje atsiranda daugiau žaliavos, todėl pardavėjai priversti konkuruoti kainomis.
Prie šios tendencijos prisideda ir Iranas. Po taikos derybų pradžios Teheranui buvo suteiktas 60 dienų sankcijų sušvelninimas, leidžiantis laikinai didinti naftos pardavimus.
Analitikų vertinimu, Iranas gali gana greitai padidinti eksportą, nes dalis naftos jau kraunama į tanklaivius. Tai reiškia, kad papildomi kiekiai rinką gali pasiekti ne po kelių mėnesių, o per kelias savaites.
Dėl Irano susitarimų dar lieka neaiškumų
Nors naftos rinka kol kas reaguoja ramiau, situacija išlieka trapi. Vis dar neaišku, kiek ilgai galios dabartinis susitarimas dėl sankcijų sušvelninimo ir ar jis nebus nutrauktas dėl politinių nesutarimų.
Birželio 23 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas esą sutiko su neribotos trukmės branduolinėmis inspekcijomis. Tačiau Teheranas tokius teiginius paneigė ir tvirtino, kad tokių nuolaidų nedarė.
Tokie prieštaringi pareiškimai rinkoms primena, kad geopolitinė rizika niekur nedingo. Vis dėlto šiuo metu investuotojai labiau reaguoja į realų naftos pasiūlos augimą nei į galimus politinius scenarijus.
Ką prognozuoja analitikai?
Analitikai tikisi, kad 2026 metais „Brent“ rūšies nafta vidutiniškai kainuos apie 77,09 JAV dolerio už barelį.
2027 metais prognozuojamas dar didesnis kainų mažėjimas — iki maždaug 64 JAV dolerių už barelį. Tokias prognozes lemia lūkesčiai, kad pasaulinė naftos pasiūla išliks didelė, o geopolitinės rizikos premija kainose gali mažėti.
Kas svarbiausia vartotojams?
Naftos kainų kritimas teoriškai gali mažinti spaudimą degalų kainoms, tačiau poveikis vartotojams dažniausiai pasimato ne iš karto. Degalų kainas lemia ne tik žaliavinė nafta, bet ir mokesčiai, perdirbimo maržos, logistika bei valiutų kursai.
Vis dėlto dabartinė tendencija rodo, kad pasaulinė energetikos rinka bent trumpam atsikvėpė. Jeigu tiekimas per Hormūzo sąsiaurį išliks stabilus, o papildomi kiekiai iš Artimųjų Rytų toliau pasieks rinką, naftos kainos gali išlikti spaudžiamos žemyn.
