Rudenį nuotaika keičiasi kartu su orais: kas padeda įveikti melancholiją?

Ryte sunku išlipti iš lovos, po pietų ima trūkti energijos, o vakare norisi atšaukti visus planus ir likti namuose. Atvėsus orams ir trumpėjant dienoms tokia savijauta pažįstama daugeliui. Vis dėlto rudens melancholiją lemia ne vien lietus ar pilkas dangus – svarbu ir tai, kiek judame, kaip miegame bei ar kasdienybėje lieka malonių veiklų.

Po šviesių vasaros vakarų rudens ritmas gali atrodyti slogus. Į darbą tenka ruoštis dar neprašvitus, grįžus namo jau temsta, o pasivaikščiojimą vis dažniau atidedame dėl vėjo ar lietaus. Nors dienos darbų nesumažėja, jėgų jiems kartais lieka mažiau.

Prastesnę nuotaiką tuomet lengva paaiškinti orais. Tačiau prieš nusprendžiant, kad belieka sulaukti pavasario, verta atidžiau pažvelgti į savo dienotvarkę. Rudenį dažnai prarandame dalį įpročių, kurie vasarą padėdavo gerai jaustis beveik be papildomų pastangų: daugiau vaikščiojome, ilgiau būdavome lauke, dažniau susitikdavome su žmonėmis.

Nuotaiką veikia ne tik tai, kas matyti už lango

Permainingi orai žmones veikia skirtingai. Vienam lietinga diena sumažina norą ką nors veikti, kitam suteikia progą ramiai pabūti namuose. Tyrimai rodo, kad vidutinis kasdienių orų poveikis nuotaikai yra nedidelis, tačiau individualūs skirtumai gali būti reikšmingi. Todėl nėra pagrindo manyti, kad kiekviena apniukusi diena būtinai turi pabloginti savijautą.

Kartais oras nuotaiką paveikia per mūsų pasirinkimus. Dėl lietaus atsisakome pasivaikščiojimo, dėl šalčio atšaukiame susitikimą, o vakaras praeina naršant telefone. Kelios tokios dienos dar nebūtinai ką nors pakeis, tačiau ilgainiui kasdienybėje gali likti vis mažiau judėjimo, bendravimo ir veiklų, kurių laukiame.

Sezoniniams nuotaikos pokyčiams svarbi ir dienos šviesa. Ji padeda reguliuoti organizmo paros ritmą, susijusį su miegu ir budrumu. Trumpėjant dienoms kai kuriems žmonėms sunkiau prisitaikyti prie pasikeitusio šviesos režimo: atsiranda daugiau mieguistumo, sumažėja energijos, gali keistis nuotaika. Vis dėlto šių pokyčių nereikėtų automatiškai laikyti depresija.

Šviesos ieškokite dieną, o pasivaikščiojimo neatidėkite vakarui

Vienas naudingiausių rudens įpročių – kasdien rasti progą išeiti į lauką šviesiu paros metu. Jei po darbo jau tamsu, tam galima skirti dalį pietų pertraukos, trumpą pasivaikščiojimą ryte ar kelią iki parduotuvės.

Nebūtina laukti saulėto savaitgalio ir planuoti kelių valandų išvykos. Lengviau pradėti nuo nedidelio pokyčio, kuris telpa į įprastą dienotvarkę: per pietus apeiti kvartalą, dalį kelio nueiti pėsčiomis ar susitikti su draugu pasivaikščioti. Tikslas – susikurti įprotį, kurio nereikėtų kaskart atidėti iki geresnių orų.

Dirbant namuose verta pasirūpinti šviesia darbo vieta ir dieną atitraukti užuolaidas. Tačiau sėdėjimas prie lango neturėtų pakeisti išėjimo į lauką, jei tam yra galimybė.

Judėjimui taip pat nereikia sudėtingo plano. Jei sporto salė nevilioja, tinka vaikščiojimas, plaukimas, šokiai ar mankšta namuose. Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti mažinti įtampą, palaikyti nuotaiką ir geriau miegoti. Pradėkite nuo tokio krūvio, kurį galite išlaikyti ir mažiau energijos turinčią dieną.

Vakarai ant sofos ne visada suteikia poilsio

Atvėsus orams norisi daugiau ramybės, tačiau verta atskirti poilsį nuo įpročio visą laisvą laiką praleisti prie ekrano. Jeigu po kelių valandų naršymo jaučiatės labiau pavargę, pamėginkite dalį vakaro skirti kitokiai veiklai.

Tai gali būti maisto gaminimas, knyga, pokalbis su artimu žmogumi ar užsiėmimas, kuriam vasarą nelikdavo laiko. Nebūtina suplanuoti kiekvieno vakaro, tačiau kalendoriuje pravartu turėti bent kelis dalykus, kurių laukiate.

Jei dideliam susibūrimui jėgų trūksta, galima rinktis trumpą susitikimą arba paskambinti draugui. Bendravimo nereikia paversti pareiga, bet visiškai atsiriboti vien dėl prastos nuotaikos taip pat neverta. Artimam žmogui galima tiesiai pasakyti, kad pastaruoju metu sunkiau ir norėtųsi kompanijos.

Nuovargį verta pradėti aiškintis nuo miego

Tamsūs rytai sustiprina norą ilgiau pagulėti, tačiau dienos nuovargį gali lemti ir vėlyvi vakarai. Jei miegoti einate vis vėliau, o keltis reikia tuo pačiu metu, energijos stokos nereikėtų aiškinti vien rudeniu.

Pabandykite panašiu metu eiti miegoti ir keltis, vakare palikite laiko nusiraminti. Jei sunku užmigti, atkreipkite dėmesį į vėlyvą kavą, alkoholį ir telefono naudojimą lovoje. Kartais vakaras užsitęsia ne todėl, kad nesinori miego, o todėl, kad vis atsiranda dar viena žinutė ar vaizdo įrašas.

Pakankamas miegas svarbus nuotaikai, dėmesiui ir gebėjimui susidoroti su kasdieniais rūpesčiais. Jei nemiga, dažni prabudimai ar stiprus mieguistumas kartojasi ir trukdo dieną, verta pasitarti su gydytoju.

Kada liūdesio nebereikėtų nurašyti rudeniui?

Trumpalaikis slogutis nėra tas pats, kas sezoninė depresija. Pastarajai būdingi pasikartojantys depresijos epizodai, susiję su metų laiku ir galintys gerokai apsunkinti kasdienį gyvenimą.

Jei prislėgta nuotaika arba susidomėjimo anksčiau maloniomis veiklomis stoka laikosi didžiąją dienos dalį beveik kasdien bent dvi savaites, keičiasi miegas, apetitas, sunku dirbti ar pasirūpinti savimi, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą. Ryškiai blogėjant savijautai laukti dviejų savaičių nereikia.

Sezoninei depresijai gydyti gali būti taikoma psichoterapija, vaistai ar šviesos terapija, tačiau gydymas parenkamas individualiai. Paprastas šviestuvas neatstoja šviesos terapijai skirto įrenginio, o jos naudojimą verta aptarti su specialistu.

Jeigu jaučiate lengvą rudens slogutį, pradėkite nuo vieno įgyvendinamo pokyčio: išeikite pasivaikščioti dieną, susitarkite dėl susitikimo ar skirkite daugiau laiko miegui. Stebėkite, kaip jaučiatės. Jei savijauta negerėja arba kasdienės užduotys darosi vis sunkesnės, pagalbos verta ieškoti nelaukiant, kol pasikeis sezonas.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!