Kaip vėdinti namus šildymo sezonu: klaida, dėl kurios drėgmė kaupiasi net šiltuose kambariuose

Rytais aprasoję langai, šlapios palangės ir tamsėjančios dėmės kambario kampuose dažnai tampa pirmuoju ženklu, kad namuose kaupiasi per daug drėgmės. Prasidėjus šildymo sezonui langus norisi laikyti uždarytus, tačiau vien šiluma nuo pelėsio neapsaugo. Svarbu, kad drėgnas oras būtų pašalinamas, o sienos ir langų angokraščiai nebūtų nuolat atšaldomi ilgai laikant pravirą langą.

Daugeliui pažįstama situacija: radiatoriai šilti, kambaryje temperatūra normali, bet miegamojo langas ryte vis tiek būna padengtas vandens lašeliais. Juos nuvalius, kitą dieną vaizdas kartojasi. Ilgainiui pajuoduoja lango tarpinės, atsiranda dėmių už spintos arba juntamas drėgmės kvapas.

Tai nebūtinai reiškia, kad reikia stipriau šildyti ar skubėti pirkti naujus langus. Pirmiausia verta patikrinti, kaip namuose vyksta oro apykaita ir kur atsiranda daugiausia drėgmės. Ji kaupiasi ne tik vonioje: vandens garus išskiria maisto gaminimas, džiūstantys skalbiniai ir patys gyventojai. Sandariame būste šiai drėgmei reikia kelio pasišalinti.

Kai šiltas, drėgnas oras pasiekia šaltą stiklą ar sieną, dalis drėgmės gali virsti vandens lašeliais. Todėl rizikingiausios vietos paprastai būna šaltesnės: langų angokraščiai, išorinių sienų kampai, sienos už didelių baldų. Norint išvengti pelėsio, reikia pasirūpinti ir oro apykaita, ir tuo, kad paviršiai nebūtų nuolat drėgni.

Vėdinkite trumpai ir intensyviai, o ne po truputį visą dieną

Jeigu namuose nėra pakankamą oro apykaitą užtikrinančios mechaninės vėdinimo sistemos, šaltuoju metu praktiškiausia langus trumpam atverti plačiai. Taip oras pasikeičia greičiau, o sienos, grindys ir baldai nespėja tiek atvėsti, kiek vėdinant ilgai.

Pradinis orientyras – vėdinti du ar tris kartus per dieną, šaltu oru maždaug po penkias minutes. Ryte miegamajame arba po dušo ir maisto gaminimo gali prireikti penkių–dešimties minučių. Vis dėlto laiką reikia derinti prie sąlygų: vėjuotą ir šaltą dieną oro apykaita bus spartesnė, o švelniu, ramiu rudens oru gali tekti langą laikyti atvertą ilgiau.

Jeigu būsto išplanavimas leidžia, trumpam atverkite langus priešingose jo pusėse ir tarp jų esančias duris. Susidaręs skersvėjis padeda greičiau pakeisti orą. Pasirūpinkite, kad durys netrankytųsi, o prie atvertų langų negalėtų prieiti maži vaikai ar gyvūnai.

Dažna klaida – langą palikti atverstą kelioms valandoms ir manyti, kad patalpa taip vėdinama taupiau. Šaltuoju sezonu toks vėdinimas gali ilgai šaldyti sieną aplink langą, o radiatorius tuo metu stengiasi kompensuoti šilumos nuostolius. Ant atvėsusių angokraščių drėgmė vėliau kondensuojasi lengviau.

Jei radiatorius turi termostatinę galvutę, prieš trumpą vėdinimą ją galima sumažinti, kad šaltas oro srautas neskatintų radiatoriaus stipriau šildyti. Uždarius langą būtina grąžinti įprastą nustatymą. Dėl kelių minučių vėdinimo viso daugiabučio šildymo sistemos reguliuoti nereikia.

Miegamąjį, vonią ir virtuvę vėdinkite skirtingai

Vieno vėdinimo vakare visam būstui gali neužtekti, nes drėgmė skirtingose patalpose atsiranda skirtingu metu. Miegamasis jos sukaupia per naktį, virtuvė – gaminant, vonia – prausiantis. Naudingiausia ją pašalinti kuo greičiau po šių veiklų.

Miegamajame langą plačiai atverkite atsikėlę. Jei ant stiklo ar palangės yra vandens, jį nuvalykite, kad paviršiai neliktų šlapi. Ypač atidžiai apžiūrėkite lango apačią ir tarpinę: ten drėgmė gali laikytis ilgiau, nei atrodo žiūrint į patį stiklą.

Po dušo įjunkite ištraukiamąjį ventiliatorių arba, jei yra langas, išvėdinkite vonią per jį. Vandens nubraukimas nuo dušo sienelių ir plytelių taip pat naudingas – mažiau vandens liks išgaruoti į orą. Ventiliatorių naudokite pagal jo veikimo režimą ir instrukciją; vien išjungti šviesą iškart išėjus iš vonios gali nepakakti, jei kartu sustoja ir drėgmės šalinimas.

Jei vonią vėdinate per langą, duris į kitus kambarius tuo metu laikykite uždarytas. Tačiau vonioje be lango, kur veikia ištraukiamoji ventiliacija, turi likti numatytas kelias orui patekti – pavyzdžiui, tarpas po durimis ar specialios grotelės. Jo uždengti nereikėtų.

Virtuvėje atkreipkite dėmesį į gartraukio tipą. Orą į lauką išvedantis įrenginys gali pašalinti ir gaminant susidarančius vandens garus. Recirkuliacinis gartraukis, kuris orą filtruoja ir grąžina į patalpą, drėgmės iš būsto neišveda. Tokiu atveju po ilgesnio virimo gali reikėti papildomai atverti langą. Puodų dangčiai padeda sumažinti garų kiekį, tačiau nepakeičia vėdinimo.

Šildymo sezonas jau prasideda: penki patikrinimai padės išvengti šaltų kambarių ir didesnių sąskaitųNuotrauka: Pexels / BOOM 💥 Photography

Drėgmę matuokite – vien langai nepasako visko

Higrometras, rodantis santykinę oro drėgmę, padeda suprasti, ar pasirinktas vėdinimo režimas veikia. Jo naudą pajusite ne kartą pasižiūrėję į ekraną, o kelias dienas stebėdami rodmenis ryte, vakare ir po drėgmę išskiriančių veiklų.

Gyvenamosiose patalpose dažnai orientuojamasi į maždaug 40–60 proc. santykinę drėgmę. Vis dėlto šaltesniame, prasčiau apšiltintame būste net viršutinė šio intervalo dalis gali būti per didelė šaltiems paviršiams. Todėl 60 proc. nėra riba, žemiau kurios pelėsis negali atsirasti.

Pavyzdžiui, jei kambaryje drėgmė nuolat laikosi apie 65–70 proc., o langai rytais šlapi, verta dažniau šalinti drėgmę ir patikrinti ventiliaciją. Jeigu po vėdinimo rodmuo sumažėja, tačiau netrukus vėl pakyla, išsiaiškinkite, ar tuo metu džiovinami skalbiniai, gaminama, prausiamasi, ar nėra drėkstančių konstrukcijų.

Higrometro nelaikykite prie pat radiatoriaus, atviro lango ar ant šlapios palangės. Vieta turėtų atitikti prietaiso instrukciją ir padėti vertinti įprastas kambario sąlygas. Rodmenis po vėdinimo palyginkite tada, kai patalpos temperatūra vėl nusistovi: šaltas oro srautas gali laikinai pakeisti tai, ką rodo prietaisas.

Lietus lauke savaime nereiškia, kad vėdinti neverta. Šaltas lauko oras, net turintis didelę santykinę drėgmę, gali turėti mažiau vandens garų nei šiltas patalpų oras. Patekęs į vidų ir sušilęs jis gali padėti mažinti drėgmę. Tačiau šiltą, drėgną rudens dieną poveikis gali būti silpnesnis, todėl geriau vadovautis matavimais, o ne vien orų prognoze.

Skalbiniai ir šalti kambariai gali palaikyti problemą

Jei skalbinius džiovinate namuose, pagalvokite, kur pasišalina iš jų išgaravęs vanduo. Džiovyklę pastatyti svetainėje patogu, tačiau uždarius langus ir neveikiant tinkamai ventiliacijai visa ši drėgmė lieka būste.

Jeigu yra galimybė, naudokite tam skirtą džiovinimo patalpą arba tinkamai įrengtą skalbinių džiovyklę. Kai tenka džiovinti kambaryje, stebėkite higrometrą ir pasirūpinkite papildoma oro apykaita. Skalbiniais uždengtas radiatorius dar ir trukdo šilumai sklisti po patalpą.

Kita problema – stipriai atšaldytas, retai naudojamas kambarys. Atvėrus jo duris iš šiltesnių patalpų patekęs oras atneša ir drėgmės, kuri gali nusėsti ant šaltų sienų. Todėl vien „pašildyti“ tokį kambarį paliekant duris atviras nėra patikimas sprendimas. Jį reikia tinkamai šildyti ir vėdinti atskirai, o temperatūrą palaikyti pagal būsto ir sistemos poreikius.

Prie išorinių sienų stovinčias dideles spintas ar sofas verta atitraukti tiek, kad už jų galėtų judėti oras. Jei anksčiau ten jau buvo pelėsio, šias vietas periodiškai apžiūrėkite – problema gali kurį laiką likti nepastebėta.

Jei pelėsis grįžta, vien langų varstymo neužteks

Tinkamas vėdinimas padeda mažinti pelėsio riziką, bet nepataiso nesandaraus stogo, vamzdyno nuotėkio ar nuolat drėkstančios sienos. Gyventojui nereikėtų prisiimti kaltės vien dėl to, kad ant paviršiaus atsirado dėmių.

Jeigu pelėsis kartojasi toje pačioje vietoje, nors drėgmę stebite, patalpas šildote ir vėdinate, užfiksuokite problemą nuotraukomis. Naudinga pasižymėti kambario temperatūrą, drėgmę ir tai, kada dėmės ryškėja – pavyzdžiui, po lietaus ar šalčių. Ši informacija padės namo administratoriui, savininkui ar specialistui nustatyti priežastį.

Pelėsio nereikėtų tiesiog uždažyti. Kol paviršius drėksta, dėmės gali atsinaujinti, o pažeidimas likti paslėptas po apdaila. Didesniam, pasikartojančiam ar sunkiai pasiekiamam pažeidimui reikalingas profesionalus įvertinimas.

Kasdienį vėdinimo režimą pradėkite nuo savo namų poreikių: ryte išvėdinkite miegamąjį, po dušo ir gaminimo pašalinkite drėgmę ten, kur ji susidarė, o vakare įvertinkite higrometro rodmenis. Jei būste įrengta viso namo mechaninė vėdinimo sistema, jos darbą ir priežiūrą derinkite pagal gamintojo nurodymus. Tikslas – nuolatinė pakankama oro apykaita, sausi paviršiai ir kuo mažesnis nereikalingas patalpų atšaldymas.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!