Taupome elektrą: kokie buitiniai prietaisai „suvalgo“ daugiausia energijos šaltuoju metu

Atvėsus orams elektros sąskaitą augina ne vien ilgiau degančios lempos. Kur kas daugiau energijos gali sunaudoti kelioms valandoms įjungtas elektrinis šildytuvas, kasdien vandenį ruošiantis boileris ar dažniau naudojama skalbinių džiovyklė. Tačiau norint sutaupyti neužtenka žinoti prietaiso galią – svarbu įvertinti, kiek laiko ir kokiu režimu jis veikia.

Rudenį namuose praleidžiame daugiau laiko, dažniau gaminame, o lauke nebeišdžiūstantys skalbiniai keliauja į džiovyklę. Kol centrinis šildymas dar neįjungtas arba jo nepakanka, iš spintos ištraukiamas elektrinis radiatorius. Kiekvienas toks pokytis atrodo nedidelis, tačiau mėnesio pabaigoje jų suma jau matoma sąskaitoje.

Vienodo daugiausia elektros naudojančių prietaisų sąrašo visiems namams nėra. Bute, kuriame šiluma ir karštas vanduo tiekiami centralizuotai, didesnę sąnaudų dalį gali sudaryti virtuvės technika ir skalbinių priežiūra. Namuose su elektriniu boileriu ar elektriniu patalpų šildymu pirmiausia verta vertinti būtent šiuos įrenginius.

Todėl taupymą geriausia pradėti nuo paprasto klausimo: kuris prietaisas namuose ne tik galingas, bet ir veikia ilgai?

Elektrinis šildytuvas: kelios valandos kasdien virsta apčiuopiama suma

Elektrinis šildytuvas yra vienas pirmųjų prietaisų, kuriuos verta patikrinti išaugus rudens sąskaitai. Jo naudojimo įpročiai gali turėti didesnę įtaką nei daugybės smulkių elektros prietaisų išjungimas.

Skaičiavimas nesudėtingas. Jeigu 2 kilovatų galios šildytuvas visu pajėgumu veikia keturias valandas per dieną, per 30 dienų jis sunaudoja 240 kilovatvalandžių elektros. Pasirinkus pavyzdinę 0,25 euro už kilovatvalandę kainą, tokio šildymo energija kainuotų 60 eurų. Tai nėra konkretaus tiekėjo tarifas – savo išlaidas reikėtų skaičiuoti pagal sutartyje nurodytą kainą.

Termostatu valdomas šildytuvas paprastai periodiškai išsijungia, todėl tikrosios sąnaudos priklausys nuo patalpos temperatūros, šilumos nuostolių ir pasirinkto nustatymo. Vis dėlto šis pavyzdys parodo, kodėl kasdienis papildomas šildymas greitai tampa reikšminga išlaidų eilute.

Palyginimui, tokios pačios 2 kilovatų galios virdulys, veikiantis penkias minutes, sunaudotų maždaug 0,17 kilovatvalandės. Pagal tą pačią pavyzdinę kainą tai būtų apie keturis centus. Abu prietaisai galingi, bet jų naudojimo trukmė labai skiriasi.

Taupant verta nustatyti norimą temperatūrą ir šildyti tada, kai patalpa naudojama. Prieš paliekant šildytuvą veikti visą vakarą pravartu patikrinti, ar neuždengti pagrindiniai radiatoriai, ar pro langus ir duris nejuntamas skersvėjis.

Taip pat nereikėtų tikėtis, kad vien pakeitus įprastą elektrinį konvektorių alyviniu radiatoriumi sąnaudos smarkiai sumažės. Tokie prietaisai elektrą tiesiogiai paverčia šiluma, o skirtumą dažniau lemia temperatūros valdymas ir naudojimo įpročiai. Šilumos siurblys veikia kitu principu, todėl jo elektros sąnaudų negalima vertinti taip pat kaip paprasto elektrinio šildytuvo.

Boileris: elektros skaitiklį suka ir karšto vandens įpročiai

Kiek elektros iš tiesų sunaudoja boileris: paprastas skaičiavimas padės sumažinti sąskaitąNuotrauka: Pexels / Đỗ Huy Hoàng

Jeigu vanduo namuose šildomas elektriniu boileriu, jis gali būti vienas svarbiausių elektros vartotojų ištisus metus. Šaltuoju metu įprotis ilgiau stovėti po karštu dušu šias sąnaudas dar padidina.

Boileris energiją naudoja ne tik naujam vandeniui pašildyti, bet ir sukaupto vandens temperatūrai palaikyti. Todėl vien tai, kad prietaisu tuo metu niekas nesinaudoja, nereiškia, jog jis nevartoja elektros.

Praktiškiausia pradėti nuo karšto vandens kiekio. Trumpesnis dušas, užsuktas čiaupas muiluojantis ar plaunant indus ir sutaisytas varvantis maišytuvas mažina tiek vandens, tiek jam pašildyti reikalingos energijos sąnaudas. Jeigu namuose naudojamas didelis boileris, nors karšto vandens reikia nedaug, verta pasidomėti jo darbo režimais ir gamintojo numatytomis taupymo funkcijomis.

Tačiau temperatūros nereikėtų savavališkai sumažinti iki vos šilto vandens lygio ar išjungti gamintojo numatytų higienos programų. Boilerio nustatymus reikia derinti pagal konkretaus įrenginio instrukciją, o kilus neaiškumų – su jį prižiūrinčiu specialistu.

Jeigu karšto vandens pakanka vis trumpesniam laikui arba prietaisas pradeda veikti neįprastai, verta patikrinti jo būklę. Vien taupymo režimas techninės problemos neišspręs.

Skalbinių džiovyklė: svarbus ir modelis, ir tai, ką į ją dedate

Džiovyklėje drabužiai susiglamžo: vienas nebrangus priedas pagreitina džiūvimą ir palengvina lyginimąNuotrauka: Pixabay / Frantisek_Krejci

Rudenį džiovyklė naudojama dažniau, nes skalbiniai balkone ar lauke džiūsta lėtai. Šio prietaiso sąnaudos gali labai skirtis: šilumos siurblį turinčios džiovyklės paprastai sunaudoja mažiau elektros nei modeliai, kuriuose oras šildomas elektriniu kaitinimo elementu.

Lyginant prietaisus naudinga žiūrėti į energijos etiketėje nurodytas kilovatvalandes. Pagal naująją džiovyklių ženklinimo tvarką sąnaudos pateikiamos 100 standartizuotų džiovinimo ciklų, todėl konkrečius modelius lengviau palyginti tarpusavyje. Kitų programų ir kasdienio naudojimo rezultatai gali skirtis.

Tarkime, vieno modelio etiketėje nurodyta 100 kilovatvalandžių šimtui ciklų, o kito – 200. Pagal standartinio bandymo duomenis dvidešimčiai ciklų reikėtų atitinkamai apie 20 ir 40 kilovatvalandžių. Taikant pavyzdinę 0,25 euro kainą, skirtumas būtų penki eurai. Dažnai naudojant džiovyklę jis kaupiasi, tačiau vien mažesnių sąnaudų nepakanka nuspręsti, ar apsimoka iš karto keisti turimą prietaisą.

Kasdien padeda keli paprasti įpročiai. Prieš džiovinant skalbinius verta tinkamai išgręžti, pasirenkant audiniui tinkamą skalbyklės režimą. Džiovyklės nereikėtų perkrauti, filtrus būtina valyti pagal instrukciją, o programą rinktis pagal tai, ar drabužiai bus lyginami, ar iškart dedami į spintą. Papildomai džiovinti jau sausus skalbinius nėra prasmės.

Atsisakius džiovyklės, reikia pagalvoti ir apie drėgmę namuose. Nuolat kambaryje džiovinami skalbiniai išskiria daug drėgmės, kurią teks pašalinti vėdinant. Jeigu pradeda rasoti langai, o kampuose atsiranda pelėsis, toks taupymas sukuria kitą problemą.

Skalbyklė ir indaplovė: trumpesnė programa nebūtinai pigesnė

Indaplovė sunaudoja daug vandens

Skalbyklės ir indaplovės dalį elektros sunaudoja vandeniui pašildyti. Todėl sąnaudas lemia ne vien programos trukmė – svarbios pasirinkta temperatūra, įkrova ir pats plovimo režimas.

Ilgai trunkanti ekonominė programa gali sunaudoti mažiau energijos nei gerokai trumpesnė intensyvi programa. Tai viena priežasčių, kodėl neverta spręsti apie taupumą vien pagal ekrane rodomą likusį laiką.

Skalbiant kasdienius, nestipriai suteptus drabužius verta rinktis žemesnę temperatūrą, jeigu tai leidžia audinio priežiūros ženklai ir naudojama priemonė. Patalynei, rankšluosčiams ar skalbiniams, kuriems reikia konkrečių higienos sąlygų, programa turi būti parenkama pagal jų paskirtį.

Indaplovę naudinga įjungti surinkus tinkamą indų kiekį, tačiau nereikėtų jos prikrauti taip, kad vanduo nepasiektų paviršių. Jeigu po plovimo dalį indų tenka plauti dar kartą, tariamas taupymas dingsta. Prieš dedant indus paprastai pakanka pašalinti maisto likučius; ilgas skalavimas karštu vandeniu papildomai didina sąnaudas.

Šaldytuvas ir apšvietimas: mažesnė galia, ilgas darbo laikas

Šaldytuvas nėra itin galingas prietaisas, tačiau dirba visus metus. Vertinant jo sąnaudas nereikėtų lentelėje nurodytos galios tiesiog dauginti iš 24 valandų: kompresorius įsijungia ir išsijungia, todėl toks skaičiavimas būtų klaidinantis.

Prieš svarstant naujo šaldytuvo pirkimą verta patikrinti esamą. Ar sandariai užsidaro durelės? Ar neužstatytos ventiliacijos vietos? Ar temperatūra nenustatyta žemesnė, nei reikia pagal gamintojo rekomendacijas? Ar į prietaisą nededami dar karšti puodai?

Jeigu šaldiklį pagal instrukciją reikia atitirpinti, nereikėtų laukti, kol susikaups storas ledo sluoksnis. Taip pat neverta šaldytuvo perkelti į nešildomą balkoną vien tikintis sutaupyti: prietaisas turi veikti jo klimato klasei tinkamoje aplinkoje.

Naujo modelio naudą galima įvertinti paprastai. Jeigu senasis prietaisas per metus sunaudoja 450 kilovatvalandžių, o naujasis – 200, skirtumas siekia 250 kilovatvalandžių. Pagal pavyzdinę kainą tai būtų 62,50 euro per metus. Šią sumą reikėtų palyginti su pirkimo kaina, įvertinant ir turimo prietaiso būklę.

Apšvietimo reikšmė priklauso nuo lempučių. Jeigu namuose dar naudojamos kaitrinės ar halogeninės lemputės, jų pakeitimas gali duoti apčiuopiamą rezultatą. Aštuonios 60 vatų lemputės, kasdien degančios po penkias valandas, per 30 dienų sunaudotų 72 kilovatvalandes. Tokį pat laiką veikiančios aštuonios 8 vatų LED lemputės – 9,6 kilovatvalandės. Renkantis pakaitalą reikia palyginti ir šviesos srautą, kad patalpa neliktų prasčiau apšviesta.

Jeigu visur jau įrengtas LED apšvietimas, didžiausio sutaupymo greičiausiai reikės ieškoti kitur.

Kaip išsiaiškinti, kas didina būtent jūsų sąskaitą

Pirmiausia palyginkite kelių mėnesių suvartojimą kilovatvalandėmis. Vien didesnė suma eurais dar neįrodo, kad namuose sunaudojote daugiau elektros – galėjo pasikeisti tarifas arba atsiskaitymo sąlygos.

Tuomet peržiūrėkite, kas pasikeitė jūsų įpročiuose: ar atsirado papildomas šildytuvas, ar džiovyklė dabar įjungiama beveik kasdien, ar ilgiau naudojamas karštas vanduo. Būtent tokius pokyčius verta tikrinti pirmiausia. Lietuvos energetikos agentūra taip pat rekomenduoja taupymą pradėti nuo savo energijos vartojimo įvertinimo.

Kištukinis elektros sąnaudų matuoklis gali padėti patikrinti atskirą prietaisą, jeigu jo leistina apkrova tam tinkama. Skalbyklę ar džiovyklę reikėtų matuoti visą ciklą, o šaldytuvą – bent visą parą, dar geriau kelias įprasto naudojimo dienas.

Budėjimo režimą turinčius prietaisus irgi verta įvertinti, tačiau jų reikšmės nereikia išpūsti. Nuolat 5 vatus vartojantis įrenginys per 30 dienų sunaudotų 3,6 kilovatvalandės – pagal pavyzdinę kainą tai būtų 90 centų. Sutaupyti galima, bet kasdien naudojamas elektrinis šildytuvas dažnai turi gerokai didesnę įtaką.

Pradžiai pakanka pasirinkti du aiškius pakeitimus: sutrumpinti papildomo šildymo laiką ir rečiau įjungti pustuštę džiovyklę arba sumažinti bereikalingai naudojamo karšto vandens kiekį. Po kelių savaičių palyginkite suvartojimą, atsižvelgdami į orus ir namuose praleistą laiką. Taip matysite, kurie įpročiai iš tiesų mažina sąskaitą.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!