Elektros sąskaita kyla net nieko nejungiant: reikia patikrinti tris prietaisus

„Bet mes juk nieko papildomai nejungėme.“ Tokia mintis dažnai nuskamba atsidarius elektros sąskaitą, kuri atrodo didesnė nei praėjusį mėnesį. Televizorius vakare tas pats, skalbyklė sukama įprastai, namuose neatsirado nei naujas kompiuteris, nei šildytuvas, tačiau skaitiklis sukasi lyg gyvenimas už sienų vyktų daug intensyviau.

Dažniausiai kaltininkas nėra vienas trumpai įjungtas prietaisas. Daug daugiau kainuoja tie, kurie dirba tyliai ir ilgai: palaiko temperatūrą, šildo vandenį arba bando kompensuoti prastai veikiančią sistemą. Jie nereikalauja mūsų dėmesio, todėl apie juos prisimename tik tada, kai sąskaita nemaloniai primena apie save.

Prieš ieškant sudėtingų gedimų ar įtariant netikslų apskaitos prietaisą, verta ramiai apžiūrėti tris namų prietaisus. Būtent jie gali vartoti elektrą net tuomet, kai atrodo, kad namuose visi gyvena įprastu, taupiu ritmu.

Šaldytuvas, kuris nebepailsi net naktį

Šaldytuvas yra vienas iš nedaugelio prietaisų, kuriam negalime tiesiog pasakyti: „Pailsėk iki ryto.“ Jis veikia visą parą, saugo maistą ir įsijungia tiek kartų, kiek reikia nustatytai temperatūrai palaikyti. Todėl jo energijos sąnaudos dažnai praslysta pro akis – jis juk stovi virtuvėje seniai, o įpročiai, rodos, nepasikeitė.

Tačiau šaldytuvui gali tekti dirbti gerokai sunkiau nei anksčiau. Gal durelių tarpinė nebepriglunda, gal viduje per daug produktų ir oras nebecirkuliuoja, o gal prie galinės sienelės prisikaupė dulkių, kurios trukdo išsklaidyti šilumą. Kartais pakanka, kad durelės liktų vos vos praviros arba prietaisas stovėtų prie šilumos šaltinio, ir kompresorius ima junginėtis dažniau.

Žmogus tai gali pastebėti ne tik sąskaitoje. Šaldytuvas gali ilgiau ūžti, jo šonai gali būti neįprastai karšti, o produktai lentynose – per šalti ar, priešingai, nepakankamai vėsūs. Senjorui toks garsas kartais tampa tiesiog įprastu virtuvės fonu, šeimai su vaikais – dar vienu nepastebimu buitiniu triukšmu, tačiau nuolat dirbantis prietaisas galiausiai primena apie save eurais.

Vandens šildytuvas sunaudoja tada, kai jo net nematote

Elektrinis vandens šildytuvas dažnai slepiasi vonios kambaryje, sandėliuke ar katilinėje, todėl jo veikimą lengva pamiršti. Karštas vanduo iš čiaupo bėga kaip visada, ir atrodo, kad daugiau apie jį galvoti nėra ko. Vis dėlto boileris ne tik sušildo vandenį po dušo – jis nuolat stengiasi išlaikyti sukaupto vandens temperatūrą.

Jei prietaiso termostatas nustatytas aukštai, jei karštas vanduo naudojamas intensyviau arba šiluma iš talpos prarandama greičiau, šildymo elementas įsijungs dažniau. Didesnį vartojimą gali lemti ir vandens šildytuvo būklė, ypač kai jis naudojamas ne vienus metus. Žmogus dažnai mato tik rezultatą – šiltą dušą, tačiau nemato daugybės trumpų įsijungimų per visą parą.

Čia susiduria dvi suprantamos pusės. Šeimai svarbu, kad ryte keliems žmonėms nepritrūktų karšto vandens, o taupymas netaptų šaltu dušu paskutiniam besiruošiančiajam. Kita vertus, palikti labai aukštą temperatūrą vien iš įpročio nėra tas pats, kas pasirūpinti komfortu: kuo didesnį skirtumą tarp vandens ir aplinkos temperatūros reikia palaikyti, tuo daugiau darbo tenka prietaisui.

Elektros sąskaita kyla net nieko nejungiant: reikia patikrinti tris prietaisusNuotrauka: Pixabay / Engin_Akyurt

Grindų ar vonios šildymas gali veikti nepastebimai

Trečiasis prietaisas, kurį verta patikrinti, yra elektrinis grindų šildymas, vonios kambario šildymo kilimėlis ar kitas vietinis elektrinis šildytuvas. Jis ypač klastingas tuo, kad veikia tyliai. Nėra ventiliatoriaus garso, nėra ryškios lemputės, o šiltos plytelės po kojomis atrodo toks mažas kasdienis malonumas, kad retas susieja jį su didesne mėnesio suma.

Problema atsiranda, kai šildymas paliekamas veikti visą laiką arba jo valdymas neatitinka tikrojo šeimos ritmo. Vonios kambarys gali būti šildomas dieną, kai visi darbe ir mokykloje, arba naktį, kai šilumos niekas nejaučia. Jei termostatas nustatytas pernelyg aukštai ar veikia ne taip, kaip tikėtasi, šildymas gali įsijungti dažniau, nei savininkas įsivaizduoja.

Nuomininkams tai ypač nepatogi situacija: šildymo sistema jau buvo būste, o sąskaita ateina jų vardu. Būsto savininkui savo ruožtu ne visada aišku, kaip gyventojai naudojasi nustatymais. Todėl geriausia ne spėlioti ir nekaltinti vieniems kitų, o pasižiūrėti, kokia temperatūra parinkta, kada šildymas veikia ir ar jis tikrai reikalingas visomis valandomis.

Ne spėlioti, o kelias dienas stebėti

Pradėti verta nuo paprastų dalykų: patikrinti šaldytuvo durelių sandarumą ir švarą aplink jo galinę dalį, pasižiūrėti vandens šildytuvo temperatūros nustatymus, o grindų šildymui įvertinti laikmatį bei termostatą. Nereikia iš karto visko išjungti ir gyventi nepatogiai. Daug naudingiau suprasti, kada prietaisas iš tiesų reikalingas, o kada jis šildo, vėsina ar palaiko temperatūrą vien todėl, kad taip buvo nustatyta prieš metus.

Jei namuose yra galimybė stebėti suvartojimą programėlėje ar pagal skaitiklio rodmenis, kelių dienų palyginimas gali daug pasakyti. Vieną dieną galima sąmoningai pakeisti vieno prietaiso režimą, kitą – grąžinti į įprastą, ir pažiūrėti, ar skirtumas matomas. Tai nėra laboratorinis tyrimas, bet jis padeda atsisakyti spėlionių ir suprasti, kur dingsta elektra.

Jeigu prietaisas elgiasi neįprastai – kaista, garsiai ir nuolat veikia, neužlaiko temperatūros ar kelia abejonių dėl saugumo, geriau nebandyti jo ardyti patiems. Tokiu atveju protingiausia kreiptis į kvalifikuotą meistrą. Kartais sutvarkyta tarpinė, pakeistas termostatas ar aiškiau sudėliotas veikimo grafikas duoda daugiau naudos nei dar vienas bandymas taupyti išjungiant šviesą kambaryje.

Elektros sąskaita retai išauga vien dėl vieno neapgalvoto vakaro. Dažniau ją augina tylūs namų įpročiai ir prietaisai, kuriems leidome dirbti nepastebėtiems. Kai supranti, kas namuose veikia visą parą, taupymas tampa ne atsisakymu gyventi patogiai, o paprastu sprendimu neleisti elektrai dirbti be reikalo.