8 vairavimo įpročiai, kurių reikėtų vengti: jie sukelia nemalonių situacijų kelyje

Šiuolaikiniai automobiliai tampa vis saugesni. Juose įrengiami elektroniniai pagalbininkai, avarinio stabdymo, eismo juostos palaikymo sistemos ir daugybė kitų technologijų. Tačiau yra viena problema, kurios negali išspręsti net brangiausias automobilis. Tai – paties vairuotojo įpročiai.

Daugelis mano, kad vairuoti pavojinga tik viršijant greitį, pavartojus alkoholio ar rašant žinutes telefonu. Tačiau yra ir daug mažiau akivaizdžių veiksmų, kuriuos net patyrę vairuotojai atlieka kasdien ir kurie gali sukelti nemalonių situacijų kelyje.

Apžvelkime įpročius, kurių geriausia kuo greičiau atsikratyti.

Karštų gėrimų gėrimas vairuojant

Iš pirmo žvilgsnio puodelis kavos kelionėje gali atrodyti nekenksmingas. Tačiau pakanka staigiai stabdyti, kad gėrimas išsilietų tiesiai ant rankų ar kojų. Net naudojant puodelį su dangteliu visiškai pašalinti rizikos nepavyks. Karšta kava gali sukelti staigią refleksinę reakciją: vairuotojas gali netikėtai paleisti vairą arba jį trūktelėti. O per vieną tokią sekundę automobilis, važiuojantis 90 km/val. greičiu, nuvažiuoja 25 metrus.

Jei labai norisi kavos, saugiau ją išgerti trumpam sustojus.

Vairo laikymas viena ranka iš apačios

Daugelis mėgsta vairuoti atsipalaidavę, viena ranka laikydami vairą iš apačios. Taisyklės to nedraudžia, tačiau prireikus staigiai manevruoti taip valdyti automobilį gerokai sunkiau.

Kai kelyje netikėtai atsiranda kliūtis, gyvūnas ar pėsčiasis, gali nepakakti laiko tinkamai suimti vairą. Todėl instruktoriai pataria laikyti abi rankas vairo šonuose: įsivaizduojant vairą kaip laikrodžio ciferblatą, ties devinta ir trečia valandomis arba šiek tiek žemiau – ties aštunta ir ketvirta. Taip lengviau atlikti avarinį manevrą ir neprarasti automobilio kontrolės.

Jei per ilgą kelionę pavargsta rankos, galima trumpam pakeisti jų padėtį, perkeliant jas viena ar dviem įsivaizduojamo ciferblato padalomis aukščiau arba žemiau, o vėliau grąžinti į ankstesnę padėtį.

Kalbėjimas telefonu net ir naudojant laisvų rankų įrangą

Naudoti laisvų rankų įrangą vairuojant saugiau nei laikyti telefoną rankoje. Pavojingiausia rinkti numerį arba skaityti žinutę. Todėl taisyklės draudžia vairuojant laikyti telefoną rankoje, tačiau leidžia naudotis laisvų rankų įranga.

Vis dėlto tai nereiškia, kad pokalbis visiškai neveikia dėmesio. Kalbantis smegenys susitelkia ne tik į eismo situaciją, bet ir į patį pokalbį. Dėl to vairuotojas vėliau pastebi pasikeitusią situaciją, lėčiau reaguoja į pavojų ir dažniau klysta.

Eksperimentų metu nustatyta, kad reakcija sulėtėjo maždaug ketvirčiu sekundės – tiek laikant telefoną rankoje, tiek naudojant laisvų rankų įrangą. Važiuojant 90 km/val. greičiu tai reiškia maždaug šešis papildomai nuvažiuotus metrus.

Kalbėtis su keleiviu saugiau: jis mato kelią ir, eismo situacijai tapus sudėtingesnei, kalba mažiau. Pašnekovas kitame telefono ryšio gale to nemato. Todėl geriau paskambinti prieš kelionę arba sustojus, o rimtą pokalbį atidėti, kol pasieksite kelionės tikslą.

Pernelyg garsus muzikos klausymasis

Mėgstama muzika padeda maloniau praleisti laiką, tačiau per didelis garsas gali nemaloniai nustebinti: vairuotojas nebegirdės kitų automobilių garso signalų, specialiųjų tarnybų sirenų ar neįprastų savo automobilio skleidžiamų garsų. Muzikos garsumą geriau pasirinkti tokį, kad būtų girdimas ir variklio garsas.

Staigus persirikiavimas pagal navigacijos nurodymus

Šiandien daugelis nebevažiuoja be navigacijos net ir pažįstamais maršrutais. Tai patogu, ypač kai reikia išvengti spūsčių. Tačiau navigacijos sistema taip pat gali suklysti: kartais ji per vėlai praneša apie posūkį arba pateikia neaiškius maršruto nurodymus. Kai kurie vairuotojai staigiai persirikiuoja, kerta ištisinę liniją arba užvažiuoja ant saugumo salelės vien todėl, kad bijo praleisti reikiamą išvažiavimą.

Jei posūkį jau pravažiavote, geriau ramiai važiuoti toliau ir apsisukti leidžiamoje vietoje. Kelios papildomos minutės niekada nevertos rizikos patekti į avariją. Be to, patogiau maršrutą suplanuoti prieš pradedant važiuoti, o kelionės metu klausytis garsinių nurodymų, užuot žiūrėjus į žemėlapį.

Posūkio signalo įjungimas paskutinę akimirką

Kartais posūkio signalas įjungiamas tik sukant vairą arba apskritai pamirštamas, nes „ir taip aišku, kur važiuoju“. Tačiau jo paskirtis – iš anksto įspėti šalia ir iš paskos važiuojančius eismo dalyvius. Jei signalas įjungiamas tik pradėjus manevrą, iš anksto jis nieko neįspėja. Tekste nurodomos taisyklės numato, kad posūkio signalas įjungiamas iš anksto: mieste – likus ne mažiau kaip 50–100 metrų, už miesto – 150–200 metrų iki manevro, o jį užbaigus iš karto išjungiamas.

Pats posūkio signalas pirmumo nesuteikia: gretima eismo juosta važiuojančią transporto priemonę vis tiek reikia praleisti.

Staigus pajudėjimas užsidegus žaliam šviesoforo signalui

Žalias šviesoforo signalas neretai suvokiamas kaip komanda akimirksniu nuspausti akceleratoriaus pedalą. Tačiau patyrę vairuotojai žino paprastą taisyklę: prieš pajudant reikia pažvelgti į kairę ir į dešinę. Taisyklėse nurodoma, kad užsidegus žaliam signalui pirmiausia reikia praleisti važiuoti per sankryžą baigiančias transporto priemones ir dar nespėjusius pereiti važiuojamosios dalies pėsčiuosius.

Sankryžose dažnai tenka susidurti su automobiliais, sustojančiais prie STOP ženklo. Jei staigiai pajudėsite tuo pačiu metu, pasekmės gali būti rimtos. Geriau sugaišti vieną sekundę, nei vėliau spręsti dėl avarijos kilusias problemas.

Nepritvirtintų sunkių daiktų vežimas

Domkratas, įrankių rinkinys, gesintuvas, sporto inventorius, kanistrai ar sunkūs krepšiai dažnai tiesiog guli salone arba ant galinės palangės. Įprastai važiuojant tai atrodo saugu. Tačiau per susidūrimą bet kuris toks daiktas gali virsti tikru sviediniu.

Vokietijos automobilių klubo ADAC atlikti bandymai parodė, kad per priekinį susidūrimą važiuojant 50 km/val. greičiu nepritvirtinto daikto smūgio jėga gali būti 30–50 kartų didesnė už jo svorio jėgą. Taigi 3 kg sveriantis krepšys gali trenktis taip, tarsi svertų 150 kg.

Todėl sedane visus sunkius daiktus geriau gabenti bagažinėje. Hečbeke ir universale bagažinė nėra atskirta nuo salono: sunkius daiktus reikia dėti žemai, kuo arčiau galinės sėdynės atlošo ir ne aukščiau jo. Atskirai padėtus sunkius daiktus būtina tvirtinimo diržais pririšti prie grindyse esančių tvirtinimo kilpų – elastinės gumos tam netinka.

Jei gale niekas nesėdi, užsekite galinių sėdynių saugos diržus: staigiai stabdant jie padės atlošui atlaikyti krovinio spaudimą.

Pagal tekste nurodomas taisykles gesintuvas ir pirmosios pagalbos vaistinėlė turi būti pritvirtinti gamintojo jiems numatytose vietose. Jei tokių vietų nėra, juos reikia laikyti ten, kur būtų lengva pasiekti.

Daugelis avarijų įvyksta ne dėl sudėtingų kelio sąlygų, o dėl paties vairuotojo kaltės: neatidumo, skubėjimo ar netinkamo situacijos įvertinimo. Elektroninės pagalbos sistemos neištaisys visų tokių klaidų, o kartais pakanka pakeisti vos vieną įprotį, kad rizika patekti į nemalonią situaciją gerokai sumažėtų.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!