Paslaptingas objektas Baltijos jūroje sukėlė nacionalinę operaciją; jo kilmė glumina ekspertus

Helsinkio salyne aptiktas paslaptingas objektas nuo praėjusio savaitgalio neduoda ramybės jūrų ir karo istorijos ekspertams bei entuziastams. Radinys sukėlė plataus masto Suomijos karinio jūrų laivyno operaciją, tačiau jo kilmė kol kas nenustatyta. Specialistai svarsto kelias versijas: tai galėtų būti senos torpedos dalis, nuo povandeninio laivo nuolaužų atsiskyręs bakas arba įprastas laivo aušinimo sistemos elementas.

Radinys primena torpedos suslėgto oro baką

Suomijos jūrų biologas ir tyrėjas naras Juha Flinkmanas išstudijavo senų torpedų brėžinius ir padarė išvadą, kad jo aptiktas objektas labiausiai primena torpedos viduje esančią dalį. Vis dėlto buvo išsakyta ir kitų spėjimų, praneša Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“.

Flinkmanas teigia radinį palyginęs su senais torpedų brėžiniais. Pasak jo, objekto matmenys ir forma – kiek mažesnis nei 40 centimetrų skersmuo bei pailgas korpusas – atitinka torpedos suslėgto oro baką.

„Tai geriausias mano spėjimas šiuo metu“, – sako tyrėjas. Ši versija taip pat galėtų paaiškinti, kodėl sunki metalinė dalis plūduriuoja jūroje. Sandarus bakas gali išsilaikyti vandens paviršiuje net tada, kai jame nebėra slėgio.

Tačiau Flinkmanas pabrėžia, kad tai tik jo ir dar kelių šią sritį išmanančių kolegų iškelta versija, o ne patikimai patvirtinta informacija. Jeigu paaiškėtų, kad bako skersmuo didesnis nei pareigūnų minėti 40 centimetrų, jis negalėtų būti torpedos dalis – tiesiog netilptų į jos korpusą.

Netoliese dešimtmečius buvo bandomos torpedos

Per abu pasaulinius karus Baltijos jūroje buvo paleista daugybė torpedų. Radinio vieta Helsinkio salyne kelia klausimą, ar aptiktas bakas negalėjo priklausyti Suomijos karinio jūrų laivyno bandymams naudotai torpedai.

Isosaario saloje veikusioje torpedų bandymų stotyje torpedos buvo paleidžiamos nuo 1930 iki 1956 metų. Po bandymo jos turėdavo iškilti į vandens paviršių, tačiau tam skirtas mechanizmas veikdavo ne visada. Dėl šios priežasties nemažai torpedų buvo prarasta ir liko jūros dugne.

Jūros vandenyje korozija palaipsniui ardo geležį. Laikui bėgant atskiros konstrukcijų dalys gali atsiskirti nuo tvirtinimo vietų, todėl sandarus bakas galėjo išsilaisvinti iš suirusio torpedos korpuso ir iškilti į paviršių.

Antroji versija – bakas iš povandeninio laivo

Pasak Flinkmano, kita tikėtina versija susijusi su povandeninių laivų kapinėmis netoli Helsinkio, į pietus nuo Harmajos švyturio salos. Cilindro formos objektas galėtų būti suslėgto oro bakas, atsiskyręs nuo povandeninio laivo nuolaužų.

Laivų nuolaužų vietas žyminčios svetainės „Hylyt.net“ duomenimis, gana nedidelėje teritorijoje pažymėtos septynių Pirmojo pasaulinio karo laikų britų povandeninių laivų nuolaužų vietos. Netoli Harmajos nuskandinti britų C ir E klasių povandeniniai laivai 1918 metų pavasarį buvo Helsinkio uoste, kai prie miesto pradėjo artėti Vokietijos laivynas.

Britai norėjo užkirsti kelią tam, kad povandeniniai laivai patektų į priešo rankas, todėl nusprendė juos susprogdinti patys. Vėliau nuolaužos buvo iškeltos iš jūros ir atiduotos į metalo laužą. Ardant laivus atskiros jų sistemos galėjo subyrėti, o dalys – nugrimzti į dugną.

Šeštadienį pūtę pietvakarių ir pietų vėjai teoriškai galėjo nunešti iš Harmajos apylinkių į paviršių iškilusią dalį Suomenlinos link.

Be to, per Antrąjį pasaulinį karą Suomijos įlankoje nuskendo kelios dešimtys sovietinių povandeninių laivų. Aptiktas suslėgto oro bakas galėjo atsiskirti ir nuo vieno iš jų.

Paprasčiausia versija – išsiplėtimo bakas

Jeigu paaiškėtų, kad objektas trumpesnis už įprastą torpedos suslėgto oro baką, jo kilmės paaiškinimas galėtų būti kur kas paprastesnis. Tai gali būti įprastas išsiplėtimo bakas, naudojamas įvairių laivų variklių aušinimo sistemose.

Galutinį atsakymą apie radinio kilmę greičiausiai pateiks Suomijos karinio jūrų laivyno štabas. Tikimasi, kad savo išvadas jis gali paskelbti artimiausiu metu.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!