Kodėl vieni eglutę puošia gruodžio pradžioje, o kiti laukia Kūčių: ką renkasi šeimos

Gruodžio pradžioje viename daugiabučio lange jau mirksi lemputės, ant palangės stovi popierinė žvaigždė, o pro duris trumpam praslysta eglės kvapas. Kitame bute – ramybė: dėžė su žaisliukais guli sandėliuke, nes šeima įsitikinusi, kad eglutė turi būti puošiama tik prieš pat Kūčias. Abu variantai Lietuvoje tokie įprasti, kad kartais net tampa mažu šeimyniniu ginču.

Vieniems gruodžio 1-oji yra beveik oficialus signalas traukti girliandas. Kitiems anksti papuošta eglutė atrodo lyg per anksti pradėtas filmas – gražu, bet iki svarbiausios scenos dar pernelyg toli. Ir nors iš šono gali pasirodyti, kad kalbama tik apie šakas, žaisliukus ir lemputes, iš tiesų šeimos renkasi visai skirtingą laukimo būdą.

Vieni nori kuo ilgiau pasidžiaugti šviesa tamsiuoju metų laiku, kiti saugo ypatingą akimirką, kai namai Kalėdoms pasikeičia beveik per vieną vakarą. Todėl teisingo laiko nėra – yra tik skirtingi namų ritmai, prisiminimai ir kantrybė ieškant girliandos, kuri, kaip visada, susipainiojusi į vieną tvirtą mazgą.

Kai eglutė tampa vaistu nuo gruodžio tamsos

Šeimos, kurios eglutę puošia pirmomis gruodžio dienomis, dažniausiai nelaukia vien dėl to, kad nori „spėti anksčiau už kitus“. Joms tai būdas susikurti šventinę nuotaiką tuo metu, kai rytai prasideda tamsoje, o po darbo namo grįžtama jau sutemus. Įžiebtos lemputės virtuvėje ar svetainėje padaro vakarą jaukesnį net tada, kai dar reikia ruošti vakarienę, tikrinti vaikų pamokas ir atsakyti į paskutinius darbinius laiškus.

Ankstyvas puošimas ypač patogus šeimoms su vaikais. Mažiesiems laukimas dažnai yra ne mažiau svarbus už pačią Kalėdų rytą išpakuojamą dovaną, todėl advento laikotarpis su eglute namuose tampa ilgu, apčiuopiamu skaičiavimu iki švenčių. Galima kas vakarą įjungti lemputes, pakabinti po vieną naują žaisliuką, po eglute padėti advento kalendorių ar tiesiog penkias minutes pasėdėti su arbata, kol vaikai ginčijasi, kuri šaka „tuščia“.

Praktiškumas irgi turi savo svorį. Gruodžio pabaiga daugeliui būna pilna darbų, apsipirkimo, kelionių pas artimuosius ir maisto ruošimo, tad eglutės puošimą norisi atlikti be skubos. Kai tai padaroma anksčiau, šventės nebeatrodo kaip dar vienas projektas, kuriam reikia rasti laisvą vakarą. Tiesa, gyva eglutė reikalauja daugiau planavimo: kuo anksčiau ji atsiranda namuose, tuo svarbiau pasirūpinti vandeniu ir nepalikti jos prie radiatoriaus.

Kodėl vieni eglutę puošia gruodžio pradžioje, o kiti laukia Kūčių: ką renkasi šeimosNuotrauka: Unsplash / Vidar Nordli-Mathisen

Laukimas iki Kūčių kai kam yra svarbiausia tradicijos dalis

Kitos šeimos eglutės neskuba ne todėl, kad nemėgtų Kalėdų. Priešingai – joms šventė turi prasidėti aiškiu, ypatingu momentu. Kol namuose nėra eglutės, gruodis lieka advento metas: ramesnis, santūresnis, skirtas laukimui, o ne nuolatiniam blizgesiui.

Puošti eglutę Kūčių išvakarėse ar net pačią Kūčių dieną daugeliui reiškia pakartoti vaikystėje matytą tvarką. Vieni prisimena, kaip tėvai parsinešdavo gyvą eglutę tik prieš šventes, kiti – kaip žaisliukai būdavo išvyniojami iš popieriaus, o paskutinis žaislas kabinamas tada, kai virtuvėje jau kvepėdavo kūčiukais. Tokios tradicijos laikosi ne iš pareigos, bet todėl, kad ji sugrąžina tą retą jausmą: ši diena tikrai kitokia nei visos.

Laukimas iki Kūčių patinka ir tiems, kurie nemėgsta, kai šventinis dekoras namuose užsibūna per ilgai. Jei eglutė atsiranda gruodžio pradžioje, po kelių savaičių ji gali tapti tiesiog kambario baldu, kurio švieselių jau beveik nebepastebi. O vėliau papuoštas medis išlaiko naujumo įspūdį per pačias svarbiausias dienas. Senjorams ar vienišiau gyvenantiems žmonėms toks pasirinkimas kartais padeda nepervargti: mažiau pasiruošimo iš anksto, mažiau rūpesčio ir daugiau prasmės vienai ramiai tradicijai.

Ginčas dėl datos dažnai slepia visai kitą klausimą

Šeimoje nesutarimas dėl eglutės retai būna vien apie kalendorių. Vienas žmogus gali ilgėtis vaikystės namų, kuriuose puošdavo tik Kūčių rytą, o kitam ankstyvos lemputės reiškia saugumą ir jaukumą po įtemptos dienos. Kai abu sako „taip reikia“, iš tiesų dažnai gina ne taisyklę, o savo prisiminimą apie gražias šventes.

Ypač tai pasijunta šeimose, kur susitinka dvi skirtingos tradicijos. Vienas nori natūralios eglutės ir gyvo kvapo, kitas renkasi dirbtinę, kad ją būtų galima pastatyti vos prasidėjus gruodžiui. Vienam svarbiausia puošti visiems kartu, kitam – kad namai būtų gražūs iki atvykstant svečiams. Toks skirtumas nėra ženklas, kad kažkas švenčia neteisingai; tai proga susitarti dėl savo šeimos ritualo, o ne aklai kartoti svetimą.

Kompromisų čia daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Gruodžio pradžioje galima pakabinti lauko lemputes, ant stalo padėti eglišakių ar uždegti advento vainiko žvakes, o pagrindinę eglutę palikti vėlesniam laikui. Kitos šeimos anksti pastato dirbtinę eglutę, tačiau svarbiausius, sentimentalius žaisliukus kabina tik prieš Kūčias. Taip nereikia rinktis tarp „per anksti“ ir „per vėlai“ – namai šventiškėja pamažu, bet ypatinga akimirka vis tiek lieka.

Galiausiai eglutės data neturėtų tapti dar vienu gruodžio darbu, kurį būtina atlikti idealiai. Jei jos lemputės padeda ramiau išgyventi tamsų vakarą, verta jas įjungti ir mėnesio pradžioje. Jei didžiausias džiaugsmas ateina tik tada, kai eglutė sužiba prieš Kūčias, verta tą laukimą išsaugoti. Šventę namuose kuria ne tai, kurią dieną ištraukiama dėžė su žaisliukais, o tai, ar prie jos susirenka žmonės, kuriems norisi būti kartu.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!