Norvegijoje net dieną languose dega šviesos: lietuviai stebisi elektros švaistymu, tačiau priežastis visai kita

Įsivaizduokite, kad žiemą vaikštote po nedidelį Norvegijos miestelį. Lauke dar tik antra valanda dienos, tačiau namų languose jau šviečia lempos, parduotuvės ryškiai apšviestos, o kai kuriuose butuose šviesos dega nuo pat ryto. Lietuviui toks vaizdas gali pasirodyti keistas. Juk nuo vaikystės esame mokomi išjungti šviesą, kai jos nereikia, ir be reikalo neeikvoti elektros. Tačiau Norvegijoje toks įprotis turi labai paprastą paaiškinimą – žiemą žmonės ten gyvena sąlygomis, kurias Lietuvoje sunku net įsivaizduoti.

Atvykėlius iš kitų Europos valstybių dažnai nustebina ne tik ankstyva tamsa, bet ir tai, kaip norvegai su ja susitvarko. Užuot laukę vakaro, jie įjungia šviestuvus gerokai anksčiau, o kai kuriuose namuose nedidelės lempos paliekamos degti beveik visą dieną. Ir tai nebūtinai reiškia, kad šeimininkai pamiršo paspausti jungiklį.

Norvegams šviesa yra daugiau nei galimybė matyti, kas vyksta kambaryje. Ilgais žiemos mėnesiais ji tampa svarbia kasdienio gyvenimo, namų jaukumo ir net emocinės savijautos dalimi.

Kai ryte dar tamsu, o po pietų saulė jau leidžiasi

Lietuvoje dažnai skundžiamės trumpomis žiemos dienomis. Gruodį rytais į darbą važiuojame tamsoje, o vakarais namo grįžtame jau užsidegus gatvių žibintams. Tačiau Norvegijoje, ypač šiaurinėje jos dalyje, situacija dar sudėtingesnė.

Šalis driekiasi labai toli į šiaurę, todėl žiemą dienos gerokai sutrumpėja. Net sostinėje Osle gruodžio pabaigoje saulė virš horizonto išbūna maždaug šešias valandas. O tokiuose šiauriniuose miestuose kaip Trumsė prasideda poliarinė naktis – laikotarpis, kai saulė kelias savaites apskritai nepakyla virš horizonto.

Tai nereiškia, kad visą parą tvyro visiška juoduma. Vidurdienį gali būti prieblanda, tačiau įprastos saulėtos dienos žmonės taip ir nesulaukia.

Įsivaizduokite, ką tai reiškia šeimai, kuri ryte turi nuvežti vaikus į mokyklą, išvykti į darbą, apsipirkti ir grįžti namo. Didelė dienos dalis praeina dirbtinėje šviesoje. Todėl įjungtos lempos tampa ne prabanga, o paprasta kasdienybe.

Būtent dėl to Norvegijoje apšvietimas dažnai planuojamas kitaip nei šalyse, kuriose žiemą natūralios šviesos daugiau.

Kodėl norvegai vietoj vieno šviestuvo renkasi penkias mažas lempas?

Dar viena detalė, kurią galima pastebėti norvegiškuose namuose, – daugybė nedidelių šviesos šaltinių. Ant palangės stovi stalinė lempa, prie sofos šviečia toršeras, virtuvėje įjungtas švelnus apšvietimas, o ant komodos dega dar vienas mažas šviestuvas.

Lietuvoje vis dar įprasta įjungti vieną ryškų lubinį šviestuvą, kuris apšviečia visą kambarį. Tačiau skandinaviškuose interjeruose dažnai pasirenkamas kitoks principas – vietoj vienos stiprios šviesos naudojamos kelios silpnesnės.

Taip kambarys tampa jaukesnis, sumažėja aštrių šešėlių, o žmogus gali pasirinkti, kurioje vietoje jam reikia daugiau šviesos. Norint paskaityti, įjungiama lempa prie fotelio, o ilsintis užtenka švelnaus apšvietimo svetainės kampe.

Norvegai turi net atskirą žodį tokiam jaukumui apibūdinti – „koselig“. Jis reiškia malonią, šiltą ir ramią atmosferą, kai namuose gera būti net tuomet, kai už lango šalta, tamsu ir lyja.

Štai kodėl languose dažnai galima išvysti šviečiančias lempas. Jos skirtos ne tik kambariui apšviesti, bet ir jaukiai aplinkai sukurti. O žiemos švenčių laikotarpiu prie jų prisideda šviečiančios žvaigždės, girliandos ir žvakės.

Tiesa, tai nėra taisyklė, kurios laikosi kiekvienas norvegas. Vieni žmonės šviesas naudoja daugiau, kiti taupo, o daug kas priklauso nuo būsto, gyvenimo būdo ir asmeninių įpročių.

Bet ar jie nebijo didelių elektros sąskaitų?

Tai tikriausiai pirmasis klausimas, kuris kyla daugeliui lietuvių. Jeigu namuose nuolat dega kelios lempos, kiek elektros sunaudojama per mėnesį?

Norvegijoje elektros vartojimo tradicijoms įtakos turėjo ir šalies energetikos sistema. Didžioji dalis elektros čia pagaminama hidroelektrinėse, o istoriškai gausūs vandens energijos ištekliai sudarė sąlygas plačiai naudoti elektrą buityje.

Vis dėlto nereikėtų manyti, kad šiandien elektra Norvegijoje visuomet pigi. Kainos gali gerokai svyruoti priklausomai nuo regiono, metų laiko ir situacijos elektros rinkoje. Todėl gyventojai taip pat domisi taupymu.

Tačiau mažos galios LED lemputės iš tiesų nėra tokios brangios, kaip gali atrodyti.

Pavyzdžiui, viena 5 vatų LED lemputė, deganti po 12 valandų kasdien, per mėnesį sunaudoja apie 1,8 kWh elektros. Jeigu vienos kilovatvalandės kaina būtų 25 centai, toks apšvietimas per mėnesį kainuotų vos 45 centus.

Net penkios tokios lemputės, degančios po 12 valandų kasdien, per mėnesį sunaudotų elektros už maždaug 2,25 euro.

Žinoma, tai tik orientacinis pavyzdys, o ne konkreti norvegų elektros sąskaita. Tačiau jis puikiai parodo, kodėl šiuolaikiniai nedideli šviestuvai gali būti naudojami ilgai, nesukeliant didelių papildomų išlaidų.

Visai kas kita būtų senos kaitrinės lemputės, kurios tam pačiam šviesos kiekiui išgauti sunaudoja gerokai daugiau energijos.

Lietuviams verta išbandyti vieną norvegų įprotį

Nors Lietuvoje poliarinės nakties neturime, rudens ir žiemos mėnesiais daugelis žmonių taip pat jaučia šviesos trūkumą. Rytais sunkiau keltis, po darbo norisi kuo greičiau grįžti namo, o pilkos ir lietingos dienos kartais tiesiog išvargina.

Todėl dalį norvegų įpročių galime pritaikyti ir savo namuose. Tam nereikia brangaus remonto ar naujų baldų. Kartais užtenka pakeisti apšvietimą.

Pavyzdžiui, vietoj vieno labai ryškaus svetainės šviestuvo galima pastatyti nedidelę lempą prie sofos ir dar vieną ant komodos. Poilsio zonose dažnai malonesnė šilta, maždaug 2700–3000 kelvinų spalvinės temperatūros šviesa. Ji padeda sukurti ramesnę atmosferą vakarais.

Tačiau yra vienas svarbus skirtumas. Jaukus namų apšvietimas nėra tas pats, kas dienos šviesa. Paprastos dekoratyvinės lempos negali visiškai pakeisti natūralaus apšvietimo, kuris svarbus žmogaus biologiniam ritmui.

Todėl net ir tamsiuoju metų laiku verta bent trumpam išeiti į lauką šviesiu paros metu. O vakare, artėjant miegui, geriau vengti pernelyg ryškaus apšvietimo.

Norvegiškas įprotis primena labai paprastą dalyką: namų jaukumą kartais lemia ne jų dydis ar brangūs baldai, o tai, kaip juose jaučiamės.

Tad jeigu Norvegijoje vidury dienos pamatysite šviečiančius namų langus, neskubėkite galvoti apie elektros švaistymą. Šalyje, kur žiemą saulės gali nematyti ištisas savaites, šviesa turi visai kitokią reikšmę. Ji padeda ne tik matyti aplinką, bet ir sukurti tą šilumos bei jaukumo jausmą, kurio tamsiais žiemos vakarais taip norisi kiekvienam.