Po audros kaimyno medis užvirto ant automobilio: paprašęs atlyginti žalą vyras išgirdo atsakymą, kurio nesitikėjo

Rytą išėjęs į kiemą klaipėdietis Tomas iš pradžių net nesuprato, ką mato. Ten, kur dar vakare stovėjo jo automobilis, dabar gulėjo didžiulis medis. Stambios šakos buvo prispaudusios automobilio stogą, priekinis stiklas suskilęs, o kapotas smarkiai įlenktas. Medis augo kaimyno sklype, todėl vyras neabejojo, kad nuostolius turės atlyginti jo savininkas. Tačiau vos užsiminęs apie automobilio remontą, Tomas išgirdo kategorišką atsakymą: „Aš to medžio nenuverčiau. Eik ir reikalauk pinigų iš vėjo.“ Taip po rudeninės audros prasidėjo kaimynų ginčas, kuris privertė abu aiškintis, ką tokiais atvejais numato Lietuvos įstatymai.

Tomas nedideliame individualių namų kvartale netoli Klaipėdos gyvena jau beveik dešimtmetį. Su kaimynu didesnių konfliktų iki šiol neturėjo. Vyrai pasisveikindavo, kartais pasikalbėdavo apie namų priežiūrą ar darbus kieme. Tačiau vienas medis prie sklypų ribos Tomui jau kurį laiką kėlė nerimą. Jo kamienas buvo šiek tiek pasviręs, viena stambi šaka driekėsi virš automobilio stovėjimo vietos, o po stipresnio vėjo kieme nuolat prikrisdavo sausų šakų.

„Aš jam dar vasarą sakiau, kad reikėtų tą medį apžiūrėti. Nesakiau, kad būtinai pjautų, bet bent specialistą galėtų pasikviesti. Vis dėlto medis didelis, o automobilis stovi visai šalia. Kaimynas tik numojo ranka ir pasakė, kad jis ten auga jau trisdešimt metų ir niekam netrukdo“, – pasakoja Tomas.

Spalio pradžioje per pajūrį praūžus stipriam vėjui, vyras dar kartą prisiminė tą pokalbį. Tačiau tuo metu jau buvo per vėlu. Naktį medis neatlaikė vėjo, išvirto su dalimi šaknų ir visu svoriu užgriuvo automobilį. Laimei, tuo metu kieme žmonių nebuvo.

„Sako, kad čia gamtos stichija, todėl jis niekuo dėtas“

Pirmiausia Tomas nufotografavo automobilį ir nuvirtusį medį. Tada nuėjo pas kaimyną. Tikėjosi, kad šis bent jau pasiūlys kartu ieškoti sprendimo, tačiau pokalbis greitai pakrypo visai kita linkme.

„Jis man sako: ar nematei, koks vėjas buvo? Jeigu audra medį nuvertė, tai kuo aš kaltas? Aš jam priminiau, kad apie pavojų kalbėjome dar vasarą. Tada išgirdau, kad galėjau pats automobilį kitur statyti, jeigu taip bijojau“, – prisimena vyras.

Toks atsakymas Tomą supykdė. Automobilis stovėjo jo paties kieme, įprastoje vietoje, kurioje jį laikydavo kasdien. Vyras nesuprato, kodėl dabar turėtų prisiimti nuostolius vien dėl to, kad kaimynas nenorėjo pasirūpinti senu medžiu.

Dar nemalonesnė žinia laukė autoservise. Apžiūrėję automobilio nuotraukas meistrai perspėjo, kad vien priekinio stiklo ir kėbulo remontu viskas gali nesibaigti. Reikėtų patikrinti stogo konstrukciją, durelių geometriją ir kitus pažeidimus. Preliminariai Tomas skaičiavo, kad remontas gali kainuoti apie 3 tūkstančius eurų, tačiau tiksli suma turėjo paaiškėti tik po išsamios apžiūros.

„Man tas automobilis reikalingas kiekvieną dieną. Važiuoju į darbą, vežu vaikus, apsiperku. Dabar mašina stovi sudaužyta, o kaimynas sako, kad nieko nemokės. Tai ką man daryti? Iš savo kišenės mokėti už svetimą medį?“ – piktinasi Tomas.

Vyras turėjo tik privalomąjį automobilio civilinės atsakomybės draudimą, todėl negalėjo tikėtis, kad jo paties draudimas automatiškai atlygins audros padarytą žalą. Tokią riziką paprastai gali dengti KASKO, jeigu ji įtraukta į sutarties sąlygas.

Ar kaimynas privalo mokėti? Įstatyme yra viena labai svarbi sąlyga

Lietuvoje galiojantis Civilinio kodekso 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo privalo elgtis taip, jog savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitiems. Tačiau tai nereiškia, kad už kiekvieną nuvirtusį medį automatiškai atsako sklypo, kuriame jis augo, savininkas.

Svarbiausia nustatyti, ar medžio savininkas žinojo arba turėjo žinoti apie jo keliamą pavojų ir ar ėmėsi pagrįstų priemonių tam pavojui pašalinti. Jeigu medis buvo akivaizdžiai pažeistas, išpuvęs, pavojingai pasviręs, o savininkas ilgą laiką ignoravo įspėjimus, atsakomybės klausimas gali būti vertinamas visai kitaip nei tuomet, kai audra netikėtai išvertė išoriškai sveiką medį.

Būtent tai ir tapo pagrindiniu Tomo argumentu. Jis prisiminė ne tik vasarą vykusį pokalbį, bet ir žinutę, kurią kaimynui buvo išsiuntęs anksčiau. Joje prašė atkreipti dėmesį į virš automobilio stovėjimo vietos pakibusias šakas. Šis susirašinėjimas dabar gali tapti vienu svarbiausių įrodymų.

Lietuvos teismų praktika rodo, kad panašios bylos gali baigtis labai skirtingai. Pavyzdžiui, 2026 metų rugsėjį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priteisė daugiau kaip 14 tūkstančių eurų žalos atlyginimą iš Vilniaus miesto savivaldybės. Ginčas kilo dėl 2023 metais Prezidentūros parke augusio medžio, kuris užvirto ant dviejų automobilių. Teismas nustatė, kad savivaldybė netinkamai vykdė medžio priežiūros pareigas, o stiprus vėjas savaime nepanaikino jos atsakomybės.

Tačiau 2025 metų lapkritį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kitoje byloje priėjo priešingą išvadą. Buvo nuspręsta, kad Valstybinė miškų urėdija neprivalo atlyginti nuvirtusio medžio padarytos žalos, nes nebuvo objektyvių požymių, leidusių iš anksto suprasti, kad medis pavojingas.

Šios bylos nėra tiesiogiai tapačios kaimynų ginčui dėl privataus sklypo, tačiau jos parodo esminį principą: vien fakto, kad medis augo svetimoje žemėje, nepakanka. Reikia vertinti jo būklę, priežiūrą, įspėjimus ir tikrąją nuvirtimo priežastį.

Vieną klaidą po audros daro daugelis – skuba viską sutvarkyti

Sužinojęs, kad dėl nuostolių gali tekti ginčytis, Tomas pirmiausia norėjo kuo greičiau pašalinti medį ir nuvežti automobilį remontuoti. Tačiau pažįstamas patarė neskubėti, kol nebus surinkti įrodymai.

Tai iš tiesų svarbus patarimas. Jeigu ant jūsų automobilio užgriuvo kaimyno medis, pirmiausia reikėtų saugiai užfiksuoti situaciją. Fotografuokite ne tik automobilio pažeidimus, bet ir visą nuvirtusį medį, kamieną, lūžio vietą, šaknis bei aplinką. Jeigu matyti puvinys, ertmės ar kiti pažeidimai, juos taip pat verta užfiksuoti. Tačiau vien vizualūs požymiai dar ne visada leidžia patikimai nustatyti medžio būklę – tam gali prireikti specialisto.

Jeigu medis kelia tiesioginį pavojų žmonėms, užtvėrė kelią ar kliudo elektros laidus, pirmiausia būtina pasirūpinti saugumu ir kreiptis į atitinkamas tarnybas. Nereikėtų savarankiškai bandyti nupjauti ant automobilio užvirtusio didelio medžio, nes įtemptos šakos ir kamienas gali netikėtai pajudėti.

Taip pat verta išsaugoti ankstesnes žinutes, elektroninius laiškus ar nuotraukas, jeigu kaimynas jau buvo įspėtas apie pavojingą medį. Jeigu įvykį matė kiti žmonės, naudinga užsirašyti jų kontaktus. Nuostoliams pagrįsti reikės autoserviso sąmatos, o kilus rimtesniam ginčui gali prireikti ir nepriklausomo vertinimo.

Jeigu turite KASKO draudimą, apie įvykį reikėtų kuo greičiau informuoti draudiką ir laikytis sutartyje nustatytos tvarkos. Jeigu KASKO nėra, galima kreiptis į galimai atsakingą asmenį raštu, pateikti įvykio aplinkybes, nuotraukas ir pagrįstą prašymą atlyginti žalą. Taip pat verta pasiteirauti, ar kaimynas turi būsto draudimą su civilinės atsakomybės apsauga, nes tam tikrais atvejais nuostolius gali nagrinėti jo draudimo bendrovė.

„Labiausiai pikta, kad apie tą medį kalbėjome dar vasarą“

Tomas kol kas nusprendė nesivelti į dar vieną emocingą pokalbį su kaimynu. Vietoj to jis surinko nuotraukas, išsaugojo susirašinėjimą ir užsakė išsamesnį automobilio sugadinimų vertinimą. Vyras tikisi, kad pateikus dokumentus pavyks susitarti be teismo.

„Aš nenoriu su kaimynu pyktis visą likusį gyvenimą. Juk ir toliau gyvensime vienas šalia kito. Bet kodėl dabar turėčiau vienas mokėti už tai, apie ką perspėjau iš anksto? Jeigu medis būtų buvęs sveikas ir tiesiog neatlaikęs audros, dar suprasčiau. Tačiau jis jau seniai atrodė pavojingai“, – sako vyras.

Kaimynas savo ruožtu laikosi nuomonės, kad dėl visko kaltas neįprastai stiprus vėjas. Ar šis argumentas bus pagrįstas, priklausys nuo konkrečių aplinkybių. Vien audros paminėjimas savaime neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau ir kiekvienas stipraus vėjo nuverstas medis nereiškia savininko aplaidumo.

Ši istorija primena dar vieną dalyką, apie kurį verta pagalvoti nelaukiant kitos audros. Jeigu jūsų sklype auga senas, akivaizdžiai pažeistas ar pavojingai pasviręs medis, geriau iš anksto pasirūpinti jo būklės įvertinimu. Tiesa, saugotiniems medžiams kirsti ar intensyviai genėti gali reikėti savivaldybės leidimo, todėl savavališkai pjauti kiekvieno didesnio medžio nereikėtų.

Tomo ir kaimyno ginče svarbiausias klausimas galiausiai bus ne tai, kieno sklype medis augo, o ar nelaimės buvo galima pagrįstai išvengti. Jeigu paaiškėtų, kad savininkas ilgai ignoravo akivaizdų pavojų, jam gali tekti atlyginti tūkstančius eurų siekiančius nuostolius. Tačiau jeigu medis buvo sveikas, o jo griūties nebuvo galima numatyti, situacija gali būti vertinama visai kitaip.

Ir galbūt geriausia pamoka čia paprasta: jeigu kaimynas įspėja apie pavojingą medį, neverta iš karto numoti ranka. Kartais vienas laiku atliktas medžio būklės patikrinimas gali apsaugoti ne tik automobilį, bet ir ilgus metus puoselėtus kaimyniškus santykius.