Sklypų ribų žymėti nebeprivaloma: prieš statydami tvorą nepadarykite brangios klaidos
Riboženklio sklypo kampe nėra, sena tvora stovi jau kelis dešimtmečius, o kaimynas tikina, kad riba visada ėjo būtent čia. Ar to pakanka pradėti darbus? Nuo liepos pasikeitusi tvarka leidžia atsisakyti fizinių sklypo ribų ženklų, tačiau ji nesuteikia teisės ribą nusistatyti iš akies. Šį skirtumą verta prisiminti dar prieš užsakant tvoros stulpus ar sodinant gyvatvorę.
Nuo 2026 m. liepos 1 dienos Lietuvoje žemės sklypų ribų ženklinimas riboženkliais nebėra privalomas. Sprendimą gali priimti pats sklypo savininkas, o valstybinės ar savivaldybės žemės atveju – jos patikėtinis. Atsisakymas įforminamas ribų paženklinimo–parodymo akte, kurį matininkas surašo atlikdamas kadastrinius matavimus.
Pokytis aktualus ir gyvenamųjų sklypų savininkams, ir ūkininkams, kuriems fiziniai ženklai gali trukdyti dirbti žemę. Vis dėlto žinia „riboženklių nebereikia“ lengvai suprantama pernelyg plačiai. Matininko darbas ir oficialūs sklypo duomenys dėl to netapo mažiau svarbūs.
Ženklo gali nebūti, bet jūsų žemė nesibaigia ten, kur nusprendžia kaimynas
Riboženklis padeda sklypo ribą pamatyti vietoje. Tačiau jo nebuvimas, sugadinimas ar perkėlimas savaime nepakeičia įregistruotos ribos. Kitaip tariant, ištraukus ženklą sklypas nei padidėja, nei sumažėja.
Tai svarbu situacijose, kai žmonės remiasi tuo, ką mato kieme: sena tvora, nušienauta juosta, grioveliu ar medžių eile. Tokie orientyrai gali padėti suprasti, kur buvo naudojama žemė, tačiau vien jų neužtenka oficialiai ribai nustatyti. Net ir daugelį metų stovinti tvora nėra savaiminis įrodymas, kad ji įrengta tiksliai ties sklypo riba.
Kilus ginčui vertinami oficialūs kadastro duomenys, sklypo planai ir kiti ribas pagrindžiantys dokumentai. Todėl kaimyno žodžiai „čia visada buvo mano“ dar neatsako į klausimą, kur iš tikrųjų baigiasi vienas sklypas ir prasideda kitas.
Tvora jau užsakyta, o riba dar neaiški? Darbus verta pristabdyti
Kol kieme tik pjaunama žolė, neaiški riba gali atrodyti menkniekis. Tačiau pradėjus gręžti duobes stulpams ar lieti pamatą paaiškėjęs neatitikimas tampa kur kas nemalonesnis. Tuomet tenka kalbėtis ne tik apie centimetrus, bet ir apie jau nupirktas medžiagas bei atliktus darbus.
Prieš įrengiant tvorą, pradedant statybas ar sodinant želdinius, kurių vietai svarbi sklypo riba, verta ją tiksliai pasitikslinti. Jei ženklų nėra arba abejojate jų padėtimi, kreipkitės į matininką, kad ribą parodytų vietoje. Ši rekomendacija išlieka aktuali ir tada, kai nuolatinių riboženklių nuspręsta neįrengti.
Ypač atidžiai situaciją reikėtų įvertinti, kai sklypas ribojasi su valstybine žeme arba kadastro žemėlapyje ribos pažymėtos kaip taisytinos. Geriau neaiškumą išspręsti tuščiame sklypo pakraštyje, negu prie jo grįžti jau pastačius naują tvorą.
Dėl dingusio riboženklio įprastas skundas inspekcijai nebepadės
Nuo liepos pasikeitė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetencija. Ji nebetikrina, ar savininkai ėmėsi priemonių sunaikintiems arba sugadintiems riboženkliams atkurti, ir nebenagrinėja skundų dėl jų sunaikinimo ar perkėlimo.
Tačiau tai nereiškia, kad svetimą riboženklį galima tyčia sugadinti be pasekmių. VTPSI nurodo, kad dėl galimo tyčinio svetimo turto sunaikinimo, sugadinimo ar savavaldžiavimo galima kreiptis į policiją. Turtinės žalos atlyginimo ginčai gali būti sprendžiami teisme civiline tvarka. Konkretus vertinimas priklauso nuo aplinkybių – vien ženklo nebuvimas dar neparodo, kas ir kodėl jį pašalino.
Pastebėjus pokytį verta užfiksuoti vietą, išsaugoti turimus dokumentus ir ankstesnes nuotraukas. O jeigu pagrindinis klausimas yra ne dingęs ženklas, bet pati sklypo riba, pirmiausia reikia ją išsiaiškinti.
Ne kiekvienas ženklas žemėje yra sklypo riboženklis
Dar viena svarbi detalė: sklypo riboženklis ir valstybinis geodezinis ženklas nėra tas pats. Geodeziniai ženklai žymi valstybinio geodezinio tinklo taškus, juos administruoja Nacionalinė žemės tarnyba. Pasikeitusi sklypų ženklinimo tvarka nėra leidimas šiuos įrenginius šalinti.
Todėl aptikus neaiškų ženklą savo teritorijoje nereikėtų spręsti vien pagal jo išvaizdą ar tai, kad jis trukdo darbams. Pirmiausia išsiaiškinkite, kas tai yra.
Sklypo savininkas dabar turi daugiau pasirinkimo dėl fizinių riboženklių, tačiau prieš darbus vis tiek turi žinoti, kur yra jo žemės riba. Jeigu jos negalite užtikrintai parodyti, pokalbis su matininku turėtų įvykti anksčiau nei pokalbis su tvoros montuotoju.
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Jeigu,pas mane stovi tvora plius geodeziniai stulpeliai atitinkantys ribą,tai kodėl aš turiu jų atsisakyti, ar panaikinti,kas per nesąmonės vyksta.
Komunistų kontora,daro ka nori ,kas turi pinigu tveriasi kaimynu zemes ir valdžia ta leidzia