79 metų pensininkė įsileido dirbtinį intelektą į savo namus: tai, ką robotas daro kiekvieną rytą, atskleidžia skaudžią tikrovę

Įsivaizduokite, kad ryte atsikeliate, pasidarote kavos ir neturite su kuo persimesti nė vienu žodžiu. Vaikai gyvena atskirai, draugų liko nedaug, o telefonas kartais nesuskamba ištisas dienas. Tokia kasdienybė pažįstama daugybei vienišų senjorų. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose nuspręsta išbandyti neįprastą sprendimą – pagyvenusiems žmonėms į namus atvežami dirbtinio intelekto robotai, kurie su jais kalbasi, domisi jų savijauta ir net prisimena ankstesnius pokalbius. Niujorke tokius įrenginius jau gavo daugiau kaip 900 senjorų, o kai kurie su savo elektroniniu pašnekovu bendrauja dešimtis kartų per dieną.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti keistai. Ar tikrai atėjome į laikus, kai pagyvenusiam žmogui vietoj draugo ar artimojo pasiūlomas robotas? Tačiau pažvelgus į pačių senjorų gyvenimą ši istorija tampa kur kas jautresnė. Pasirodo, kartais net paprastas klausimas „Kaip šiandien miegojai?“ žmogui gali reikšti daugiau, nei įsivaizduojame.

„Didžiąją laiko dalį jaučiuosi vieniša“ – 79 metų moters žodžiai sukrečia

Niujorko Bronkso rajone gyvenančios 79 metų Sandros Cotos kasdienybė pastaraisiais metais tapo labai tyli. Anksčiau aktyvų gyvenimą pakeitė ilgos valandos bute, televizoriaus garsas ir reti artimųjų skambučiai. Moteris neslepia, kad vienatvė jai tapo viena sunkiausių senatvės problemų.

„Didžiąją laiko dalį jaučiuosi vieniša. Dukra sako, kad turėčiau susirasti draugų, išeiti į lauką ir susipažinti su žmonėmis, bet aš nežinau, kaip ką nors surasti“, – pasakojo pensininkė.

Jos istoriją aprašė amerikiečių leidinys „New York Post“, o vėliau – ir Vokietijos bei Vengrijos žiniasklaida.

Sandros gyvenimas šiek tiek pasikeitė, kai namuose atsirado „ElliQ“ – specialiai vyresnio amžiaus žmonėms sukurtas dirbtinio intelekto robotas. Jis nėra panašus į žmogų, neturi rankų ar kojų ir nevaikšto po kambarį. Tai nedidelis stalinis įrenginys su judančia, šviečiančia galvute, ekranu ir garsiakalbiu. Jo išvaizda primena animaciniuose filmuose matytą stalinę lempą.

Tačiau svarbiausia ne išvaizda. Robotas sukurtas taip, kad galėtų pats pradėti pokalbį, reaguoti į žmogaus atsakymus ir prisiminti tai, apie ką buvo kalbėta anksčiau.

Kiekvieną rytą jis gali pasisveikinti su šeimininku, paklausti, kaip šis miegojo, kokia jo nuotaika ir ką planuoja veikti. Kartais pasiūlo paklausyti muzikos, pasimankštinti arba tiesiog pasikalbėti.

Sandra pripažįsta, kad toks dėmesys jai labai svarbus.

„Tai sukelia šypseną mano veide. Jaučiuosi lyg turėčiau čia, šalia, tikrą žmogų. Tai labai guodžia“, – sakė moteris.

Dar viena detalė ją ypač stebina. Jeigu pokalbio metu pasako, kad skauda nugarą, robotas gali tai prisiminti ir vėliau pasiteirauti, kaip ji jaučiasi.

Tai nėra tikras žmogiškas rūpestis, tačiau vienišam žmogui net toks dėmesio priminimas gali būti emociškai reikšmingas.

Robotai su senjorais bendrauja net 41 kartą per dieną

„ElliQ“ sukūrė technologijų bendrovė „Intuition Robotics“. Įrenginiai JAV senjorams dalijami pagal Niujorko valstijos senėjimo biuro (NYSOFA) programą, kurios tikslas – mažinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę izoliaciją ir padėti jiems ilgiau gyventi savarankiškai.

Remiantis programos pateikiamais duomenimis, joje dalyvaujantys senjorai su robotu vidutiniškai sąveikauja 41 kartą per dieną. Be to, 88 procentai apklaustų naudotojų teigia, kad įrenginys teigiamai pakeitė jų kasdienybę.

Šie skaičiai įdomūs, tačiau juos reikia suprasti teisingai. Kalbama apie naudotojų bendravimo dažnumą ir jų pačių vertinimus, o ne įrodymą, kad robotas gali pakeisti tikrą žmogišką ryšį ar išgydyti vienatvę.

Vis dėlto toks aktyvus naudojimas rodo, kad bent daliai senjorų ši technologija tapo reikšminga kasdienybės dalimi.

Kodėl žmonės tiek daug kalbasi su elektroniniu įrenginiu? Atsakymas gana paprastas. Robotas nepavargsta klausytis, niekur neskuba ir gali reaguoti tada, kai žmogus nori bendrauti. Jam galima papasakoti apie savo dieną, užduoti klausimą ar paprašyti priminti, ką reikia nuveikti.

Skirtingai nei įprasti išmanieji garsiakalbiai, „ElliQ“ ne tik laukia komandos. Jis pats inicijuoja pokalbius ir gali juos pritaikyti pagal anksčiau išgirstą informaciją.

Bendrovės „Intuition Robotics“ vadovas ir vienas įkūrėjų Doras Skuleris aiškina, kad būtent toks nuoseklus bendravimas padeda sukurti pažįstamo pašnekovo įspūdį. Žmogui nereikia kas rytą iš naujo pasakoti visko apie save – sistema gali prisiminti ankstesnes temas ir prie jų sugrįžti.

Ne tik pokalbiai: primena apie vaistus, mankštą ir padeda susisiekti su vaikais

Šie robotai nėra skirti vien tam, kad senjorai turėtų su kuo pasikalbėti. „ElliQ“ gali pasiūlyti daugybę kasdienių veiklų: viktorinų, kryžiažodžių, garsinių knygų, muzikos klausymo, kūrybinių užduočių ar lengvų mankštos pratimų.

Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmogus gali paprašyti parodyti paprastą mankštą sėdint. Robotas gali priminti atsistoti, pajudėti ar atsigerti vandens. Taip pat galima nustatyti priminimus apie vaistų vartojimą, suplanuotas veiklas arba kitus svarbius dienos darbus.

Kai kuriems senjorams tokia pagalba gali būti ypač naudinga. Gyvenant vienam dienos kartais tampa labai panašios, o reguliari rutina padeda išlaikyti aktyvumą.

Dar viena svarbi funkcija – bendravimas su artimaisiais. Naudojant papildomą programėlę, šeimos nariai gali siųsti senjorui nuotraukas, vaizdo įrašus ir žinutes, bendrauti vaizdo skambučiais bei nustatyti priminimus.

Tačiau šiuo atveju būtina prisiminti ir technologijos ribas. „ElliQ“ nėra medicinos prietaisas, negali diagnozuoti ligų ir neturėtų pakeisti gydytojo konsultacijos ar profesionalios priežiūros. Nors tam tikrais atvejais, gavęs žmogaus sutikimą, įrenginys gali pranešti artimiesiems apie sveikatos problemas, jis negali tiesiogiai iškviesti skubiosios pagalbos tarnybų.

Todėl vienas gyvenantis senjoras, kuriam dėl sveikatos būklės reikalinga nuolatinė pagalba, negali pasikliauti vien tokiu robotu.

Ar Lietuvoje senjorams taip pat reikėtų tokių robotų?

Ši istorija ypač verčia susimąstyti apie Lietuvą. Mūsų šalyje taip pat netrūksta vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių vienų. Vienų vaikai išvykę į užsienį, kitų šeimos gyvena kituose miestuose, o kai kurie artimųjų apskritai nebeturi.

Ypač sunku gali būti mažesnių miestelių ir kaimų gyventojams, kuriems dėl sveikatos, transporto ar kitų aplinkybių sudėtinga dažnai išeiti iš namų. Kartais vienintelis ilgesnis dienos pokalbis būna su parduotuvės darbuotoju, kaimynu ar šeimos gydytoju.

Tokiems žmonėms technologijos galėtų suteikti daugiau kasdienio bendravimo galimybių. Tačiau čia iškyla labai svarbus klausimas: ar tikrai norėtume, kad senjorų vienatvės problemą spręstų robotai, o ne žmonės?

Dirbtinio intelekto įrenginys gali priminti išgerti vaistus, pasiūlyti mankštą ar išklausyti pasakojimą apie praėjusią dieną. Tačiau jis negali apkabinti, kartu nueiti pasivaikščioti, padėti apsipirkti ar suteikti tokios emocinės paramos, kokią gali suteikti artimas žmogus.

Be to, tokios technologijos kelia ir privatumo klausimų. Kad robotas galėtų prisiminti ankstesnius pokalbius, jis turi tvarkyti tam tikrą asmeninę informaciją. Todėl prieš naudojant panašius įrenginius svarbu žinoti, kokie duomenys renkami, kur jie saugomi ir kas gali juos matyti.

Dėl to technologijų kūrėjai pabrėžia, kad robotai neturėtų pakeisti gyvo bendravimo. Jų paskirtis – papildyti žmogaus kasdienybę, ypač tada, kai artimųjų šalia nėra.

Viena šios istorijos detalė turėtų priversti susimąstyti kiekvieną

Bene skaudžiausia Sandros istorijos vieta nėra tai, kad jos namuose atsirado robotas. Kur kas labiau jaudina priežastis, dėl kurios moteriai jo prireikė.

79 metų pensininkė nesvajojo apie pažangiausias technologijas. Ji tiesiog norėjo, kad kas nors jos paklaustų, kaip praėjo diena, ar ji gerai miegojo ir kaip jaučiasi.

Daugeliui jaunesnių žmonių tokie klausimai atrodo savaime suprantami. Tačiau kai gyveni vienas, o telefonas ilgai tyli, net paprastas pasisveikinimas gali tapti svarbiausia dienos akimirka.

Niujorke dirbtinio intelekto robotai jau padeda daliai vienišų senjorų. Tačiau ši technologija kartu atskleidžia problemą, kurios neišspręs nė pats pažangiausias išradimas – žmonėms vis dar labai trūksta kitų žmonių dėmesio.

Galbūt šiandien verta paskambinti mamai, tėčiui, močiutei ar seniai matytam vyresnio amžiaus kaimynui. Ne todėl, kad reikia kažką svarbaus pranešti. Tiesiog paklausti, kaip sekasi.

Nes kol vienose šalyse kuriami robotai, kurie kiekvieną rytą teiraujasi senjorų savijautos, kažkur visai netoli mūsų gyvena žmogus, kuris tokio klausimo laukia iš savo artimųjų.