Elektromobiliai jau galėtų kainuoti beveik 10 tūkst. eurų pigiau: paaiškėjo, kodėl gamintojams tai nebuvo naudinga

Elektromobilių baterijos per pastaruosius metus smarkiai atpigo, jų gamyba tapo efektyvesnė, o technologijos gerokai pažengė į priekį. Atrodytų, visa tai turėtų reikšti viena – nauji elektromobiliai automobilių salonuose privalo kainuoti mažiau. Tačiau ilgą laiką vyko priešingas procesas. Nors pagrindiniai komponentai pigo, vidutinė elektrinio automobilio kaina Europoje augo, o vairuotojams tekdavo vis giliau kišti ranką į kišenę. Nauja organizacijos „Transport & Environment“ analizė atskleidė intriguojančią aplinkybę: elektromobiliai šiandien galėtų būti maždaug 23 procentais pigesni, jeigu automobilių gamintojai prieš kelerius metus būtų pasirinkę kitokią strategiją.

Skirtumas nėra simbolinis. Tyrimo autorių skaičiavimais, vidutinė naujo elektromobilio kaina vietoj maždaug 42 700 eurų galėtų siekti 33 100 eurų. Tai net 9 600 eurų mažiau – suma, už kurią galima įsigyti neblogą naudotą automobilį. Tačiau kodėl technologijoms pingant elektromobiliai netapo prieinamesni? Atsakymas slypi ne vien akumuliatorių kainose, bet ir automobilių pramonės sprendime pirkėjams pirmiausia siūlyti didesnius, prabangesnius ir brangesnius modelius.

Baterijų kainos krito, tačiau automobilių salonuose pirkėjai to beveik nepajuto

Dar prieš dešimtmetį viena svarbiausių elektromobilių problemų buvo brangūs akumuliatoriai. Būtent jie sudarė didelę bendros automobilio savikainos dalį ir neleido elektriniams modeliams kainomis konkuruoti su paprastais benzininiais automobiliais. Tačiau ilgainiui baterijų gamyba išaugo, pagerėjo technologijos, atsirado naujų tiekėjų ir efektyvesnių gamybos procesų. Dėl to akumuliatoriai bei daugelis kitų elektrinių automobilių komponentų pradėjo pigti.

„Transport & Environment“ skaičiavimais, vien technologinė pažanga ir sumažėjusios komponentų kainos turėjo sudaryti prielaidas vidutinei elektromobilio kainai sumažėti maždaug 10 500 eurų. Vis dėlto realybėje tarp 2020 metų ir vėlesnio laikotarpio vidutinė elektromobilio kaina Europoje išaugo apie 5 000 eurų, arba 13 procentų. Vadinasi, nors gamintojams atsirado galimybių kurti pigesnius automobilius, rinkoje vyravo visai kitokia tendencija.

Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį į vieną svarbią aplinkybę. Pastaraisiais metais automobilių gamintojai daugiausia investavo į didelius elektrinius visureigius, krosoverius ir aukštesnės klasės modelius, o nedidelių miesto elektromobilių pasiūla vystėsi gerokai lėčiau. Dideli automobiliai paprastai turi talpesnes baterijas, galingesnius variklius, daugiau komforto įrangos ir sudėtingesnes sistemas, todėl net atpigus atskiriems komponentams jų galutinė kaina išlieka aukšta.

Skaičiai parodo, kokio masto buvo šis pokytis. 2020 metais didesni ir brangesni modeliai sudarė apie 28 procentus naujų akumuliatorinių elektromobilių pardavimų. Iki 2024 metų jų dalis išaugo iki 64 procentų. Taigi per ketverius metus rinka pasikeitė iš esmės – vietoj palyginti nedidelių automobilių vis didesnę pardavimų dalį užėmė gerokai brangesnės transporto priemonės.

Būtent šis posūkis, anot analizės autorių, padidino vidutinę rinkoje siūlomų elektromobilių kainą maždaug 15 500 eurų. Kitaip tariant, pigesnės technologijos mažino sąnaudas, tačiau perėjimas prie didesnių automobilių šį pranašumą nustelbė.

Kodėl gamintojai rinkosi visureigius, o ne pigius miesto automobilius?

Automobilių pramonės pasirinkimą galima paaiškinti keliais veiksniais. Pirmiausia, krosoveriai ir visureigiai tapo itin populiarūs tarp pirkėjų. Žmonės vertina aukštesnę sėdėjimo padėtį, erdvesnį saloną, didesnę bagažinę ir universalumą, todėl gamintojai natūraliai siekė pasiūlyti elektrines tokių automobilių versijas. Be to, pasaulinė „Tesla Model Y“ sėkmė parodė, kad elektrinis krosoveris gali tapti ne nišiniu produktu, o vienu perkamiausių automobilių.

Tačiau yra ir kita, verslui labai svarbi priežastis. Brangesni automobiliai gamintojams paprastai suteikia daugiau galimybių uždirbti. Didelio visureigio pirkėjas dažniau sutinka papildomai mokėti už galingesnį variklį, didesnę bateriją, prabangesnį saloną ar papildomą įrangą. Tuo metu nedidelio miesto automobilio pirkėjui net kelių tūkstančių eurų kainos skirtumas gali lemti galutinį sprendimą.

Gamintojams taip pat buvo paprasčiau didelę ir brangią bateriją įmontuoti į automobilį, kuris ir taip parduodamas už 45 ar 60 tūkstančių eurų. Nedideliam miesto elektromobiliui tokia akumuliatoriaus kaina būtų gerokai didesnė problema, nes jo pirkėjai tikisi mažesnės galutinės kainos. Todėl pradiniame elektromobilių rinkos augimo etape daugelis bendrovių prioritetą teikė modeliams, iš kurių buvo galima tikėtis didesnių pajamų.

Vis dėlto ši strategija turėjo pasekmių paprastiems vairuotojams. Žmogus, norintis nedidelio elektromobilio kasdienėms kelionėms į darbą, parduotuvę ar vaikų mokyklą, dažnai rasdavo gerokai mažesnį pasirinkimą nei tas, kuris ieškojo didelio elektrinio visureigio. O jeigu nedidelių modelių pasiūla ribota, visa elektromobilių rinka atrodo brangesnė, nei galėtų būti.

Todėl „Transport & Environment“ pateikiamas 23 procentų skirtumas nėra pažadas, kad konkretus šiandien parduodamas elektromobilis gali būti atpigintas beveik ketvirtadaliu. Tai modeliuojamas rezultatas, parodantis, kokia galėjo būti vidutinė Europos elektromobilių kaina, jeigu rinkoje būtų dominavę mažesni ir pigesni modeliai.

Elektromobilių kainos

Situacija pagaliau keičiasi: mažieji elektromobiliai pradėjo mušti kainas

Pastarieji metai rodo, kad automobilių gamintojai pamažu keičia kryptį. Remiantis „Transport & Environment“ duomenimis, 2025 metais vidutinė naujo elektromobilio kaina Europos Sąjungoje sumažėjo maždaug 1 800 eurų, arba 4 procentais. Tai buvo pirmasis vidutinės kainos kritimas nuo 2020 metų, o didelę įtaką jam padarė būtent pigesnių automobilių pasirodymas.

Ypač ryškus pokytis pastebėtas B segmente, kuriam priklauso nedideli, miestui ir kasdienėms kelionėms pritaikyti automobiliai. Šiame segmente vidutinė elektromobilių kaina sumažėjo apie 4 600 eurų, arba 13 procentų. Tai rodo, kad gamintojams pradėjus rimčiau konkuruoti mažesnių automobilių rinkoje, kainų mažėjimas tampa gerokai labiau pastebimas.

Dar 2024 metais elektromobiliai, kainavę mažiau nei 25 tūkstančius eurų, sudarė vos apie 3 procentus visų naujų elektrinių automobilių pardavimų Europoje. Po metų ši dalis padidėjo iki 6 procentų. Iš pirmo žvilgsnio pokytis atrodo nedidelis, tačiau jis parodo, kad prieinamesni modeliai pagaliau pradeda pasiekti platesnį pirkėjų ratą. Analizės autoriai skaičiuoja, kad vien pasikeitusi pasiūla ir didesnis nebrangių elektromobilių pasirinkimas vidutinę rinkos kainą sumažino maždaug 2 400 eurų.

Artimiausiais metais šis procesas turėtų tęstis. Prognozuojama, kad iki 2026 metų pabaigos Europos rinkoje bus galima rinktis iš 16 elektromobilių modelių, kurių pradinė kaina nesieks 25 tūkstančių eurų. Keturių modelių kainos turėtų prasidėti nuo maždaug 20 tūkstančių eurų. Į šią rinkos dalį vis aktyviau žengia „Dacia“, „Renault“, „Volkswagen“ ir kiti gamintojai, kurie pradeda suvokti, kad vien brangiais krosoveriais masinės elektromobilių rinkos neužkariaus.

Iki 2028 metų maždaug 20 tūkstančių eurų ar dar mažiau kainuojančių elektromobilių pasirinkimas, remiantis analize, galėtų išaugti iki dešimties modelių. Tokia konkurencija gali tapti svarbiu lūžio tašku, ypač šalyse, kuriose automobilių pirkėjai itin jautriai reaguoja į kainą.

Žinoma, 20 tūkstančių eurų kainuojantis elektromobilis nebūtinai atitiks visų vairuotojų poreikius. Pigiausios versijos dažnai turi mažesnės talpos baterijas, kuklesnę įrangą ir trumpesnį nuvažiuojamą atstumą. Tačiau žmogui, kuris kasdien nuvažiuoja kelias dešimtis kilometrų ir gali įkrauti automobilį namuose, tokie modeliai gali būti gerokai racionalesnis pasirinkimas nei didelis, sunkus ir brangus elektrinis visureigis.

Elektromobilių pardavimai Europoje šovė į viršų – ar tai jau lūžio momentas?

Besikeičianti automobilių pasiūla sutampa su sparčiu elektromobilių pardavimų augimu. Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius vien elektra varomi automobiliai sudarė 21,7 procento naujų automobilių registracijų Europos Sąjungoje. Tai beveik tokia pati dalis kaip benzininių automobilių, kurių registracijos taip pat siekė maždaug 21,7 procento.

Absoliučiais skaičiais elektromobiliai jau šiek tiek aplenkė benzininius modelius. Nuo sausio iki rugpjūčio ES buvo įregistruota apie 1,641 mln. naujų elektrinių automobilių ir maždaug 1,635 mln. benzininių. Palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, elektromobilių registracijų skaičius išaugo net 44,9 procento. Tai reikšmingas pokytis rinkoje, kurioje daugelį metų dominavo vidaus degimo varikliai.

Vis dėlto pardavimų augimą skatina ne vien mažėjančios kainos. Kai kuriose Europos valstybėse elektromobilių pirkėjams teikiama finansinė parama. Pavyzdžiui, Vokietijoje numatytos subsidijos, kurios, priklausomai nuo pirkėjo pajamų ir kitų sąlygų, gali siekti nuo 3 iki 6 tūkstančių eurų. Prancūzijoje taikomos socialinės elektromobilių nuomos programos, leidžiančios nustatytus kriterijus atitinkantiems gyventojams automobiliu naudotis už mažesnę nei 200 eurų mėnesinę įmoką.

Tokios priemonės padeda sumažinti pradinę finansinę naštą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje elektromobilių rinkos augimas priklausys nuo to, ar gamintojai sugebės pasiūlyti konkurencingas kainas ir be didelių valstybės subsidijų. Jeigu elektrinis automobilis kainuos panašiai kaip benzininis, o jo eksploatacija bus pigesnė, daliai pirkėjų pasirinkimas taps gerokai paprastesnis.

Lietuvos vairuotojams kainos klausimas taip pat išlieka itin svarbus. Nors elektromobilis gali pasiūlyti mažesnes energijos ir kai kurias priežiūros sąnaudas, didesnė pradinė pirkimo kaina neretai nusveria šiuos privalumus. Be to, galutinė ekonominė nauda priklauso nuo to, kur automobilis įkraunamas, kiek kilometrų per metus nuvažiuojama, kokios elektros kainos mokamos ir kaip keičiasi transporto priemonės vertė.

Būtent todėl pigesnių elektromobilių atsiradimas gali būti reikšmingesnis už dar vieno itin galingo elektrinio visureigio pristatymą. Daugeliui vairuotojų nereikia 500 arklio galių, milžiniškos baterijos ar šimtus kilometrų siekiančio nuvažiuojamo atstumo vien tam, kad kasdien nuvažiuotų į darbą ir grįžtų namo. Jiems reikia patikimo, praktiško ir įperkamo automobilio.

„Transport & Environment“ analizė atskleidžia vieną svarbų dalyką: aukštos elektromobilių kainos nebuvo vien neišvengiama technologinės pažangos kaina. Jas reikšmingai veikė ir pačių gamintojų pasirinkimas, kokius automobilius siūlyti pirkėjams. Metų metus rinką užpildė dideli ir brangūs modeliai, o mažesniems automobiliams teko laukti savo eilės.

Dabar ši pusiausvyra pradeda keistis. Baterijos toliau pinga, konkurencija didėja, o automobilių salonuose atsiranda vis daugiau modelių, kurių kaina nebeatrodo nepasiekiama. Tačiau ar vairuotojai iš tiesų pajus visą technologijų atpigimo naudą, priklausys nuo to, ar gamintojai toliau kurs mažesnius ir prieinamesnius automobilius, ar vėl mėgins pirkėjus suvilioti dideliais, brangiais visureigiais.

Galiausiai būtent tai ir bus tikrasis elektromobilių rinkos išbandymas: ne kiek kilometrų nuvažiuos brangiausias modelis, o ar vidutines pajamas gaunantis žmogus galės įsigyti naują elektromobilį nesumokėdamas už jį gerokai daugiau nei už panašų benzininį automobilį.