Oda po dušo tempia ir šerpetoja: kaltas gali būti ne šaltas oras

Išlipus iš dušo oda kartais ima tempti taip, lyg būtų per maža: norisi kuo greičiau griebtis kūno losjono, o ant blauzdų ar rankų net atsiranda smulkių pleiskanėlių. Dažnai dėl to kaltinamas šaltas oras, tačiau problemą neretai palaiko pats prausimosi įprotis – per karštas vanduo, ilgas dušas ar odą stipriai nuriebalinanti priemonė.

Oda šerpetoja tada, kai praranda dalį apsauginio riebalinio sluoksnio ir drėgmės. Žiemą lauko šaltis bei sausas patalpų oras šią būklę sustiprina, bet jei nemalonus tempimas prasideda vos užsukus vandenį, verta pirmiausia peržiūrėti vonios rutiną.

Karštas dušas trumpam atpalaiduoja, bet odai ne visada patinka

Po šaltos dienos karštas dušas atrodo kaip vienas paprasčiausių malonumų. Tačiau labai šiltas vanduo greičiau nuplauna natūralius odos riebalus, kurie veikia tarsi plona apsauginė plėvelė. Be jos oda prasčiau sulaiko drėgmę, todėl po rankšluosčio jaučiamas tempimas.

Tą patį gali padaryti ir ilgas stovėjimas po vandens srove. Žmogus prausiasi ne vien dėl švaros – kelioms minutėms vonia tampa vieta atsikvėpti. Vis dėlto odai dažniausiai palankesnis trumpesnis, šiltas, bet ne karštas dušas.

Ne kiekviena prausimosi priemonė tinka sausai odai

Stipriai putojantis, intensyviai kvepiantis dušo gelis gali palikti švaros pojūtį, tačiau kartu per daug nuriebalinti odą. Ypač tai pastebi žmonės, kurie prausikliu kasdien kruopščiai trina visą kūną, nors daugeliui vietų pakanka vandens.

Jeigu po dušo oda niežti, parausta ar pradeda šerpetoti, verta rinktis švelnesnę, mažiau kvapnią priemonę ir ją naudoti ten, kur jos iš tikrųjų reikia. Šveitikliai, šiurkščios pirštinės ir dažnas kūno šveitimas taip pat gali pabloginti situaciją, ypač kai oda jau sudirgusi.

Oda po dušo tempia ir šerpetoja: kaltas gali būti ne šaltas orasNuotrauka: Pixabay / IqbalStock

Ką pakeisti, kad losjono nereikėtų tepti skubant

Dažniausiai nereikia iš karto pirkti daugybės naujų priemonių. Pirmiausia pakanka kelių ramių pakeitimų, kurie leidžia odai atkurti savo apsauginį sluoksnį.

• Rinkitės šiltą, o ne deginančiai karštą vandenį.
• Trumpinkite dušą, ypač jei prausiatės kasdien.
• Naudokite švelnų prausiklį ir netrinkite viso kūno iki girgždančios švaros.
• Nusausinkite odą švelniai prispausdami rankšluostį, o ne energingai trindami.
• Dar šiek tiek drėgną odą patepkite bekvapiu drėkinamuoju kremu ar kūno losjonu.

Kremas po dušo nėra tik kosmetinis žingsnis. Jis padeda sulaikyti vandenį odoje tuo metu, kai ji jo dar neprarado į sausą vonios ir kambario orą.

Kada vien vonios įpročių jau neužtenka

Jei oda nuolat stipriai niežti, skilinėja, kraujuoja, atsiranda ryškūs paraudę plotai ar bėrimas, problemos nereikėtų nurašyti vien sezonui. Taip gali pasireikšti odos sudirginimas, alerginė reakcija ar būklė, kuriai prireikia gydytojo ar dermatologo patarimo.

Ypač atidžiai reikėtų stebėti vaikų ir vyresnių žmonių odą – ji dažnai jautresnė sausumui, o kasymasis greitai pažeidžia jos paviršių. Tokiu atveju kuo paprastesnė priežiūra dažnai yra saugesnė nei nuolatinis naujų kvapių priemonių bandymas.

Jei po dušo oda tempia, pradėkite ne nuo dar vieno brangaus kremo, o nuo vandens temperatūros ir prausiklio. Trumpesnis, ne per karštas dušas bei drėkinimas iškart nusausinus odą dažnai grąžina komfortą greičiau, nei atrodo.