„Super El Ninjo“ gali pakeisti žiemos orus. Ruoškitės, nes tai palies ir mus

Kol Lietuvoje spalio viduryje dar tik laukiame pirmųjų rimtesnių šalnų, už tūkstančių kilometrų vyksta tai, kas meteorologams kelia vis daugiau klausimų. Milžiniškuose Ramiojo vandenyno plotuose vanduo neįprastai šiltas, o kai kuriuose regionuose jo temperatūra beveik keturiais laipsniais viršija įprastas reikšmes. Mokslininkai stebi stiprėjantį „El Ninjo“ reiškinį, kuris, remiantis naujausiais JAV meteorologų vertinimais, gali tapti vienu galingiausių per visą stebėjimų istoriją.

Dar labiau intriguoja tai, kad šis reiškinys gali išlikti stiprus visą artėjančią žiemą. JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) prognozėse minimas net 1982–1983 metų rekordas, o skirtingų Ramiojo vandenyno regionų temperatūros rodikliai jau dabar yra išskirtiniai. Tačiau ką visa tai reiškia Europai? Ar lietuviams ruoštis dar vienai šiltai ir lietingai žiemai, ar kaip tik galime sulaukti netikėtų šalčių, sniego ir didelių temperatūros svyravimų?

Nors galutinio atsakymo dar nėra, vienas dalykas aiškus – Ramiajame vandenyne vykstantys procesai gali paveikti atmosferos cirkuliaciją gerokai toliau, nei daugelis įsivaizduoja. Vis dėlto stiprus „El Ninjo“ nėra tiesioginis šiltos ar šaltos žiemos Lietuvoje pranašas.

Vanduo įkaito beveik keturiais laipsniais – mokslininkai stebi neeilinį reiškinį

Naujausiuose spalio mėnesio NOAA duomenyse pateikiami skaičiai rodo, kokio masto temperatūros pokyčiai vyksta tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Spalio 8 dienos vertinimu, pagrindinėje „Niño 3.4“ stebėjimo zonoje vandens paviršiaus temperatūra buvo 2,1 laipsnio aukštesnė už įprastą šiam laikotarpiui.

Dar didesnės anomalijos užfiksuotos rytinėje vandenyno dalyje. „Niño 3“ regione temperatūra normą viršijo maždaug 3 laipsniais, o „Niño 1+2“ regione – net 3,9 laipsnio. Atskirose rytinės pusiaujo Ramiojo vandenyno vietose vanduo buvo daugiau kaip keturiais laipsniais šiltesnis nei įprastai.

Iš pirmo žvilgsnio kelių laipsnių skirtumas gali pasirodyti nedidelis. Tačiau kalbame apie milžiniškus vandenyno plotus, kuriuose sukaupta šiluma veikia garavimą, debesų formavimąsi, oro slėgį ir vėjų judėjimą. Net palyginti nedideli vidutinės vandens temperatūros pokyčiai tokiame dideliame regione gali turėti reikšmingų pasekmių atmosferai.

Būtent todėl dabar tiek daug kalbama apie galimą „Super El Ninjo“. Taip neoficialiai vadinami išskirtinai stiprūs „El Ninjo“ epizodai, kai tropinio Ramiojo vandenyno temperatūros anomalijos pasiekia labai aukštas reikšmes.

Mokslininkai lygina dabartinę situaciją su ankstesniais stipriais epizodais, tarp jų – 1982–1983 metų reiškiniu. Minimas maždaug 2,4 laipsnio istorinis rodiklis, tačiau čia būtina atskirti skirtingus temperatūros indeksus ir jų skaičiavimo laikotarpius. Vien didesnė anomalija rytinėje vandenyno dalyje dar nereiškia, kad pagrindinis „El Ninjo“ stiprumo rekordas jau sumuštas.

Vis dėlto dabartinė situacija vertinama kaip išskirtinė. Klausimas jau ne vien apie tai, kiek stipriai įšils vanduo, bet ir kokias pasekmes šis reiškinys gali turėti pasaulio orams ateinančiais mėnesiais.

Artėjanti žiema gali tapti svarbiausiu išbandymu – poveikis nesibaigs per kelias savaites

Artėjanti žiema bus išskirtinė

Pagal pateikiamus NOAA prognozių vertinimus, tikimybė, kad „El Ninjo“ išliks 2026 metų spalio–gruodžio laikotarpiu, yra labai didelė, artima 100 procentų. Taip pat aptariama didelė tikimybė, kad stiprus reiškinys tęsis ir 2027 metų pradžioje.

Tai reikštų, kad artėjanti žiema Šiaurės pusrutulyje sutaptų su vienu aktyviausių „El Ninjo“ laikotarpių. Tokie reiškiniai gali pakeisti kritulių pasiskirstymą, temperatūrą ir audrų aktyvumą skirtingose planetos dalyse.

Kai kuriose pasaulio vietose „El Ninjo“ didina intensyvių liūčių tikimybę, kitur gali prisidėti prie sausesnių laikotarpių. Jo poveikis ypač aiškiai pastebimas tropiniuose regionuose ir dalyje Amerikos, tačiau atmosferos cirkuliacijos pokyčiai gali pasiekti ir gerokai tolimesnes vietoves.

Dar viena svarbi detalė – vandenyno ir atmosferos reakcija ne visada vyksta vienu metu. Net jeigu „El Ninjo“ artimiausiais mėnesiais pasiektų stiprumo viršūnę ir vėliau pradėtų silpnėti, jo poveikis orams galėtų tęstis ilgiau.

Todėl meteorologai vertina ne tik tai, kas vyksta Ramiajame vandenyne dabar, bet ir kaip šie procesai galėtų paveikti atmosferą gruodį, sausį bei vasarį. Būtent žiemos mėnesiais „El Ninjo“ poveikis kai kurių pasaulio regionų orams dažnai būna ryškiausias.

Tačiau Europoje situacija gerokai sudėtingesnė. Mūsų žemyno orus stipriai veikia Atlanto vandenynas, oro slėgio sistemų išsidėstymas, vakarų vėjai ir šalto oro judėjimas iš Arkties. Todėl net ir labai stiprus „El Ninjo“ negali vienas nulemti, kokia bus žiema Lietuvoje.

Kas laukia Lietuvos: švelni žiema su lietumi ar netikėti šalčiai?

Lietuviams svarbiausia ne tai, kiek laipsnių įšilo vanduo Ramiajame vandenyne, o kokius orus matysime už savo langų gruodį, sausį ir vasarį. Ar Kalėdas vėl pasitiksime su balomis kieme? Ar sausį teks valyti sniegą nuo automobilių? O gal po švelnaus gruodžio staiga užgrius stipresnis šaltis?

„El Ninjo“ gali netiesiogiai paveikti atmosferos cirkuliaciją virš Šiaurės Atlanto, tačiau ryšys su Europos žiemomis nėra paprastas. Istoriniai stiprių „El Ninjo“ epizodų pavyzdžiai rodo, kad skirtingais metais Europoje vyravo nevienodos oro sąlygos.

Lietuvoje švelnesnę žiemą dažniausiai lemia aktyvesnis šiltesnių ir drėgnesnių oro masių judėjimas nuo Atlanto. Tokiu atveju temperatūra dažniau svyruoja apie nulį arba laikosi teigiama, iškrinta daugiau lietaus ir šlapdribos, o sniego danga susidaro trumpam.

Tačiau situacija gali pasikeisti, jeigu virš Šiaurės Europos susiformuoja aukšto slėgio sritis, pakeičianti įprastą vakarų vėjų judėjimą. Tuomet į Baltijos regioną gali prasiveržti šaltas oras iš šiaurės ar rytų. Tokiais laikotarpiais Lietuvoje galimi ir gerokai stipresni šalčiai, net jeigu visos žiemos vidutinė temperatūra vėliau pasirodytų aukštesnė už įprastą.

Tai ir yra didžiausias sezoninių prognozių paradoksas. Net šiltesnė už daugiametį vidurkį žiema gali turėti labai šaltų savaičių. Jeigu didžiąją gruodžio dalį lis, o sausį dviem savaitėms įsitvirtins šaltas oras, žmonės tikrai prisimins ne vidutinę sezono temperatūrą, o šaltus rytus, apledėjusius kelius ir didesnes šildymo sąskaitas.

Lietuvos pajūryje Baltijos jūra dažniau sušvelnina žiemos šalčius, todėl Klaipėdoje ar Palangoje gali lyti net tada, kai rytiniuose šalies rajonuose sninga. Tačiau ir pajūris nėra apsaugotas nuo stipresnių šalčio bangų, jeigu vyrauja tam palanki atmosferos cirkuliacija.

Todėl kol kas negalima patikimai pasakyti, ar 2026–2027 metų žiema Lietuvoje bus išskirtinai šilta, ar sulauksime ilgesnių sniegingų laikotarpių. „El Ninjo“ yra svarbi klimato sistemos dalis, bet ne vienintelis veiksnys, nuo kurio priklauso mūsų orai.

Kodėl šis „El Ninjo“ kelia tiek klausimų ir kas bus toliau?

Mokslininkus domina ne tik galimas istorinis rekordas, bet ir platesnis klausimas – kaip tokie stiprūs klimato reiškiniai keičiasi pasauliui šylant.

Indianos universiteto klimatologas Christopheris Callahanas atkreipia dėmesį, kad atskirti natūralius „El Ninjo“ svyravimus nuo ilgalaikio planetos atšilimo poveikio nėra paprasta. Abu procesai vyksta vienu metu, todėl tyrėjams tenka vertinti, kiek dabartinių temperatūros anomalijų susijusios su natūraliu ciklu, o kiek jas gali sustiprinti klimato kaita.

Kai kurie tyrimai leidžia manyti, kad šylantis klimatas gali paveikti stiprių „El Ninjo“ reiškinių intensyvumą ir jų sukeliamus kritulių pokyčius. Tačiau mokslininkai dar neturi vieningo atsakymo, kaip keisis visų tokių reiškinių dažnumas ir stiprumas ateityje.

Dabartinis epizodas gali suteikti papildomų duomenų, kurie padės geriau suprasti šiuos procesus. Ypač svarbu tai, ar vandenyno temperatūros anomalijos artimiausiais mėnesiais dar didės, ar reiškinys jau artėja prie savo viršūnės.

O Lietuvos gyventojams kol kas verta išlaikyti sveiką atsargumą vertinant skambias žiemos prognozes. Rekordiškai šiltas vanduo Ramiajame vandenyne nereiškia, kad Lietuvoje nebus sniego. Lygiai taip pat jis nėra įrodymas, kad mūsų laukia rekordiniai šalčiai.

Patikimesnis žiemos vaizdas pradės ryškėti artėjant gruodžiui, kai bus galima vertinti naujesnius atmosferos cirkuliacijos modelius, temperatūros tendencijas ir galimus šalto oro prasiveržimus į Europą.

Vis dėlto viena aplinkybė iš tiesų verta dėmesio. Jeigu dabartinis „El Ninjo“ pasieks prognozuojamą stiprumą, 2026–2027 metų žiema klimatologams gali tapti vienu įdomiausių pastarojo laikotarpio stebėjimų sezonų.

Ar tai bus dar viena švelni lietuviška žiema, ar sulauksime netikėto šalčio ir sniego sugrįžimo, kol kas neaišku. Tačiau įvykiai Ramiajame vandenyne primena, kad net už tūkstančių kilometrų vykstantys pokyčiai gali turėti reikšmės orams, kuriuos kasdien jaučiame čia, Lietuvoje.