Vėjo rekordai ir elektros sutrikimai tą pačią savaitę: ar sistema pasiruošusi permainoms?

Kai už lango ūžia vėjas, vienuose namuose žmonės tikrina telefone elektros kainą ar stebi energijos gamybos suvestines, o kituose ieško žibintuvėlio, nes mirksi šviesos arba visai dingsta elektra. Tokia priešprieša ryškiai iškilo po spalio 9-osios: tą dieną pranešta apie vėjo elektrinių gamybos rekordą, bet stiprus vėjas kai kuriuose regionuose sukėlė ir tiekimo sutrikimų. Vieniems tai yra ženklas, kad Lietuva turi dar sparčiau auginti vietinę gamybą, kitiems – priminimas, jog rekordinė gamyba mažai guodžia, kai neveikia namų elektros tinklas.

Rekordas rodo, kad vėjas gali dirbti Lietuvos naudai

Vėjo elektrinių šalininkų argumentas paprastas: kai sąlygos palankios, vietinė gamyba parodo savo vertę ne teorijoje, o realiame sistemos darbe. Spalio 9-osios rekordas reiškia, kad vėjo parkai gali pagaminti labai daug elektros tada, kai vėjas stiprus. Tai mažina poreikį tą akimirką remtis kitais energijos šaltiniais ar importu.

Ši pusė sako, kad vien sutrikimų faktas neturėtų tapti priežastimi stabdyti vėjo energetikos plėtrą. Audra ir elektros gamyba yra du susiję, bet ne tapatūs dalykai. Turbinos, elektros perdavimo linijos, skirstomasis tinklas, transformatorinės ir vartotojo namų įvadas atlieka skirtingas funkcijas. Vėjas gali sukti turbinas, tačiau tas pats vėjas gali laužyti šakas, judinti laidus ar išryškinti silpnesnes tinklo vietas.

Todėl daugiau vėjo energijos šalininkai dažnai kalba ne apie pasirinkimą „elektrinės arba tinklas“, o apie bendrą kryptį. Jei vietinė gamyba auga, tinklas turi gebėti ją priimti, paskirstyti ir valdyti svyravimus. Kitaip tariant, rekordinė gamyba nėra finišas. Ji greičiau parodo, kad investicijos į tinklo stiprinimą tampa dar aktualesnės.

Gyventojui svarbiausia, ar įsijungs šviesa

Kita pusė į šią situaciją žiūri iš labai buitinės perspektyvos. Kai namuose dingsta elektra, mažai ką keičia žinia, kad kažkur tuo pat metu vėjo elektrinės dirba rekordiniu tempu. Sustojęs šaldytuvas, neveikiantis interneto maršrutizatorius, neįkraunamas telefonas ar tamsus kiemas nėra abstraktus energetikos sistemos iššūkis. Tai tiesiog nepatogumas, o kai kuriems žmonėms – ir rimtesnė problema.

Šios pozicijos šalininkai klausia, ar sistema neturėtų pirmiausia užtikrinti atsparumo kasdienėms rizikoms. Stiprus vėjas Lietuvoje nėra neįsivaizduojamas reiškinys, todėl gyventojai tikisi, kad tinklas bus prižiūrimas ir gedimai bus kuo retesni bei trumpesni. Jų akimis, naujos gamybos galios neturėtų nustelbti paprasto klausimo: ar elektra pasieks vartotoją tuomet, kai jos reikia.

Čia slypi ir platesnis nepasitikėjimas. Energetikos pranešimuose dažnai girdimi dideli sistemos žodžiai – gamyba, pajėgumai, balansavimas. Tačiau žmogus savo sistemos kokybę dažniausiai įvertina vienu jungikliu. Jei jis neveikia per audrą, pažadas apie energetinę pažangą gali atrodyti pernelyg nutolęs nuo realybės.

Vėjo rekordai ir elektros sutrikimai tą pačią savaitę: ar sistema pasiruošusi permainoms?Nuotrauka: Unsplash / Arno Senoner

Ką rodo praktika per stiprų vėją

Praktikoje patikimas elektros tiekimas priklauso ne vien nuo to, kiek energijos konkrečią valandą pagaminama. Reikia, kad gamyba būtų prijungta prie tinklo, kad tinklas atlaikytų oro sąlygas, o sutrikus vienai jo daliai būtų įmanoma kuo greičiau atkurti tiekimą. Taip pat svarbi tinklo priežiūra: trasų būklė, augmenija prie oro linijų, įrangos atnaujinimas ir gedimų aptikimas.

Vėjo energijai būdingas nepastovumas savaime nėra argumentas jos atsisakyti, tačiau jis kelia užduočių sistemai. Kai vėjo daug, reikia gebėti saugiai priimti didesnę gamybą. Kai jo mažai, reikia kitų sprendimų vartojimui padengti. O kai oras toks stiprus, kad pažeidžia infrastruktūrą, svarbiausia tampa tinklo fizinis atsparumas ir remonto organizavimas.

Spalio 9-osios situacija todėl gali būti suprantama dvejopai. Ji parodė ne vien vėjo energetikos galimybes, bet ir tai, kad energetikos grandinė baigiasi ne prie elektrinės. Ji tęsiasi iki kiekvieno būsto, parduotuvės, ūkinio pastato ar įmonės lizdo.

Ne vienas prioritetas, o skirtingos silpnos vietos

Daugiau gamybos pirmumas logiškas ten, kur tinklas jau gali priimti naują elektrą, o vietinės energijos trūkumas riboja galimybes. Patikimesnio tinklo pirmumas ypač aiškus ten, kur gyventojai dažniau susiduria su tiekimo pertrūkiais, kur infrastruktūra jautri audroms arba kur gedimas paliečia daug kasdienio gyvenimo veiklų. Vienur svarbiausia gali būti naujos jungtys ir sistemos valdymas, kitur – konkrečios linijos, įranga ar greitesnis reagavimas po audros. Šių poreikių supriešinti nebūtina, tačiau jų eiliškumas skirtingose vietose gali skirtis.

Ar per stiprų vėją jums svarbiau žinoti, kad Lietuva pagamina daugiau savo elektros, ar būti tikriems, kad namuose ji nedings?