Šaldytuvo nesuku iki „maksimumo“: laikau +4 °C, šaldiklyje –18 °C – maistas išsilaiko, o kompresorius dirba mažiau

Vieną rytą iš šaldytuvo ištraukiau salotų pakuotę ir nustebau – dalis lapų buvo beveik sušalę. Prie galinės sienelės stovėjęs jogurtas taip pat buvo gerokai šaltesnis nei įprastai. Iš pradžių pagalvojau, kad kažkas negerai su pačiu šaldytuvu, bet paskui prisiminiau, jog prieš kelias dienas jo reguliatorių pasukau beveik iki didžiausio skaičiaus. Norėjau, kad maistas ilgiau išliktų šviežias, o išėjo priešingai.

Ilgą laiką man atrodė, kad kuo stipriau šaldo šaldytuvas, tuo geriau. Juk šaltis saugo maistą nuo gedimo, vadinasi, papildomi keli laipsniai nepakenks. Tačiau pasidomėjęs supratau, kad per žema temperatūra ne tik nereikalinga, bet ir kai kuriems produktams gali būti žalinga. Be to, šaldytuvui tenka sunaudoti daugiau elektros, jeigu jis be reikalo palaiko gerokai žemesnę temperatūrą, nei reikia maistui laikyti.

Dabar vadovaujuosi paprasta taisykle: šaldytuvo temperatūrą stengiuosi palaikyti ties +4 °C, o šaldiklio – ties –18 °C. Man tai pasiteisino, tačiau yra viena detalė, kurią labai lengva pražiūrėti. Ant šaldytuvo reguliatoriaus esantys skaičiai nebūtinai rodo tikrąją temperatūrą.

Anksčiau maniau, kad didžiausias skaičius reiškia geriausią šaldymą

Mano ankstesnis įprotis buvo paprastas. Jeigu vasarą šaldytuve atrodydavo per šilta arba parsinešdavau daugiau maisto iš parduotuvės, pasukdavau reguliatorių aukščiau. Jeigu skalė buvo nuo 1 iki 5, rinkdavausi ketvertą ar penketą. Atrodė, kad taip produktai bus saugesni.

Tačiau daugelio šaldytuvų mechaniniuose reguliatoriuose didesnis skaičius reiškia stipresnį šaldymą, o ne didesnę temperatūrą. Kitaip tariant, nustatęs penketą nebūtinai palaikysiu penkis laipsnius. Priešingai – šaldytuvas gali šaldyti gerokai stipriau.

Žinoma, kiekvienas modelis skirtingas, todėl geriausia patikrinti gamintojo instrukciją. Jeigu šaldytuvas turi elektroninį ekraną, kuriame rodoma pasirinkta temperatūra, viskas paprasčiau. Tačiau senesniuose modeliuose vien iš reguliatoriaus padėties tiksliai nustatyti temperatūros negalima.

Dėl to nusipirkau nedidelį šaldytuvo termometrą. Padėjau jį vidurinėje lentynoje, palaukiau, kol temperatūra nusistovės, ir patikrinau rodmenis. Paaiškėjo, kad mano šaldytuvas kai kuriose vietose šaldo stipriau, nei man reikia.

Tada reguliatorių šiek tiek sumažinau ir po kurio laiko vėl patikrinau temperatūrą. Taip radau nustatymą, kuris leidžia palaikyti tinkamą šaltį be nereikalingo peršaldymo.

Kodėl pasirinkau būtent +4 laipsnius?

Maisto saugos rekomendacijose šaldytuvo temperatūrą patariama palaikyti ne aukštesnę kaip +4 °C. Esant tokiai temperatūrai, daugelio mikroorganizmų dauginimasis sulėtėja, todėl tinkamai laikomi produktai ilgiau išlieka saugūs vartoti.

Tačiau tai nereiškia, kad keturi laipsniai sustabdo maisto gedimą. Bakterijos gali daugintis ir šaldytuve, tik paprastai gerokai lėčiau. Todėl vis tiek žiūriu į produktų tinkamumo vartoti terminus ir stengiuosi greitai gendančio maisto nelaikyti ilgiau, nei rekomenduojama.

Pastebėjau ir kitą dalyką. Kai šaldytuvas nustatytas pernelyg šaltai, kai kurios daržovės praranda savo įprastą tekstūrą. Ypač jeigu jos padėtos prie galinės sienelės, kur tam tikruose modeliuose temperatūra gali nukristi žemiau nulio. Apšalę salotų lapai ar agurkai vėliau suminkštėja ir tampa nebe tokie skanūs.

Todėl dabar maistą laikau ne bet kaip. Žalią mėsą ir žuvį dedu į sandarius indus apatinėje šaldytuvo dalyje, kad jų sultys nepatektų ant kitų produktų. Pieno gaminius laikau lentynose, kur temperatūra pakankamai pastovi, o daržoves – joms skirtuose stalčiuose.

Dar viena taisyklė, kurios laikausi: nepalieku greitai gendančio maisto ilgai stovėti kambario temperatūroje. Net gerai veikiantis šaldytuvas nepadės, jeigu produktai prieš tai kelias valandas buvo laikomi šiltai.

Šaldytuve nuolat kaupiasi vanduo: prieš nerimaudami patikrinkite mažą angą galinėje sienelėjeNuotrauka: Pexels / Kevin Malik

Šaldiklyje –18 °C: šalčiau ne visada reiškia geriau

Anksčiau maniau, kad šaldiklyje geriausia palaikyti kuo žemesnę temperatūrą. Jeigu galima nustatyti –24 °C, kodėl gi ne? Tačiau kasdieniam užšaldytų produktų laikymui paprastai pakanka –18 °C.

Tokioje temperatūroje tinkamai užšaldytas maistas gali būti saugiai laikomas ilgą laiką, jeigu temperatūra išlieka pastovi. Tiesa, jo kokybė nėra amžina. Net ir šaldiklyje ilgainiui gali keistis skonis, tekstūra, atsirasti išsausėjusių vietų.

Todėl dabar ant užšaldomų produktų pakuočių užrašau datą. Anksčiau dažnai pasitaikydavo, kad šaldiklio apačioje rasdavau mėsos ar uogų maišelį ir niekaip neprisimindavau, kada jį ten įdėjau. Dabar tokios problemos beveik nebeturiu.

Jeigu reikia greitai užšaldyti didesnį šviežio maisto kiekį, kai kuriuose šaldikliuose galima trumpam įjungti greitojo užšaldymo funkciją. Tačiau pasibaigus šiam procesui įprastai grįžtu prie –18 °C nustatymo.

Be reikalo palaikyti gerokai žemesnę temperatūrą nėra prasmės. Tam gali reikėti daugiau energijos, nors jau užšaldytiems produktams toks papildomas šaltis kasdien nebūtinas.

Didžiausią skirtumą pajutau pakeitęs dar kelis įpročius

Vien temperatūros reguliatoriaus pakeitimu neapsiribojau. Pradėjau stebėti ir tai, kaip naudoju šaldytuvą, nes net tinkamas nustatymas nepadės taupyti, jeigu prietaisas nuolat turi kompensuoti į vidų patenkančią šilumą.

Pirmiausia nustojau ilgai stovėti prie atidarytų durelių. Anksčiau atsidarydavau šaldytuvą ir tik tada pradėdavau galvoti, ką valgysiu. Dabar stengiuosi apsispręsti iš anksto. Atrodo smulkmena, bet kiekvieną kartą atidarius dureles dalis šalto oro pasišalina, o į vidų patenka šiltesnis kambario oras.

Taip pat patikrinau durelių tarpines. Jeigu jos susidėvėjusios, deformuotos ar prastai priglunda, šaldytuvas gali prarasti daugiau šalčio. Tuomet kompresoriui tenka dažniau įsijungti arba ilgiau dirbti, kad būtų palaikoma nustatyta temperatūra.

Dar stengiuosi neperkrauti lentynų. Kai produktai sugrūsti taip, kad tarp jų beveik nelieka tarpų, kai kuriuose šaldytuvuose gali sutrikti oro cirkuliacija. Dėl to vienose vietose maistas būna šaltesnis, o kitose – šiltesnis.

Nepamirštu ir šaldytuvo galinės dalies. Jeigu gamintojas numato laisvą tarpą ventiliacijai, jo neužstatau. Prietaisui sunkiau efektyviai veikti, kai šiluma nuo kondensatoriaus negali tinkamai pasišalinti. Dėl tos pačios priežasties šaldytuvo geriau nestatyti visai šalia radiatoriaus ar orkaitės, jeigu yra galimybė pasirinkti kitą vietą.

O dėl elektros sąnaudų supratau vieną svarbų dalyką. Kompresorius nebūtinai dirbs mažiau vien todėl, kad reguliatorių pasuksiu vienu skaičiumi atgal. Tačiau jeigu anksčiau šaldytuvas buvo nustatytas pernelyg šaltai, pakėlus temperatūrą iki saugaus lygio jam paprastai reikia pašalinti mažiau šilumos, todėl elektros suvartojimas gali sumažėti. Tikslus sutaupymas priklauso nuo prietaiso ir naudojimo sąlygų.

Dabar šaldytuvo nebereguliuoju iš akies. Kartkartėmis patikrinu termometrą, ypač pasikeitus sezonui ar pastebėjęs, kad produktai šąla arba laikosi nepakankamai šalti. Man svarbu ne kuo stipriau šaldyti, o palaikyti tinkamą temperatūrą.

Ir jeigu anksčiau didžiausias skaičius ant reguliatoriaus atrodė kaip papildomas saugumas, šiandien į jį žiūriu visai kitaip. Šaldytuvui nereikia dirbti stipriau, nei būtina, kad maistas būtų laikomas saugiai. Kartais geriausias taupymo būdas – ne pirkti naują prietaisą, o pagaliau teisingai nustatyti tą, kurį jau turime namuose.