Jūsų šaldiklis gali būti per šaltas: vienas nustatymas tyliai didina elektros sąskaitą

Šaldiklis yra vienas iš tų prietaisų, apie kurį dažniausiai prisimename tik tada, kai reikia išsiimti mėsą, uogas ar ledus. Jis stovi kampe, dirba dieną ir naktį, o mes retai pagalvojame, kokia temperatūra jame iš tikrųjų nustatyta. Dažnai po pirkimo rankenėlė ar ekranas taip ir lieka toje pačioje padėtyje metų metus.

Tačiau būtent čia gali slėptis nereikalingos išlaidos. Daugeliui šaldytų produktų pakanka maždaug –18 °C temperatūros. Jei šaldiklis nustatytas ties –20, –22 ar dar žemiau, maistas nuo to nebūtinai bus „saugesnis“, bet kompresorius dirbs intensyviau. O kadangi šaldiklis veikia visą parą, net mažas skirtumas per metus gali susidėti į pastebimą elektros suvartojimą.

Svarbiausia – ne aklai sukti temperatūrą aukštyn, o patikrinti, kas vyksta jūsų šaldiklyje. Pigus šaldiklio termometras kartais pasako daugiau nei gamyklinis nustatymas. Viename prietaise pasirinktas „3“ ar „4“ režimas gali reikšti vieną temperatūrą, kitame – visai kitą. Todėl pirmas žingsnis labai paprastas: įdėkite termometrą, palaukite kelias valandas ir pažiūrėkite, ar šaldiklis iš tiesų nėra šaltesnis nei reikia.

Kodėl –18 °C dažniausiai pakanka?

Šaldymo tikslas – išlaikyti produktus saugiai užšaldytus ir sulėtinti kokybės praradimą. Tam įprastai pakanka maždaug –18 °C. JAV energetikos departamentas pataria šaldiklį laikyti tarp –21 °C ir –18 °C, o temperatūros žemiau šios ribos nurodomos kaip nereikalingai didinančios energijos sąnaudas be papildomos naudos maisto laikymui.

Tai nereiškia, kad keli laipsniai žemiau yra katastrofa. Problema atsiranda tada, kai šaldiklis nuolat dirba gerokai šalčiau nei reikia. Pavyzdžiui, jei viduje laikosi –23 °C ar –25 °C, o jūs ten nelaikote ypatingų produktų ar specialiai greitai nešaldote didelio kiekio maisto, toks šaltis dažniausiai tiesiog kainuoja pinigus.

Dar viena klaida – manyti, kad nustatymas ekrane visada tikslus. Senesni šaldikliai gali rodyti viena, o viduje laikyti visai kitą temperatūrą. Jei prietaisas neturi ekrano, o tik ratuką su skaičiais, be termometro apskritai sunku suprasti, kokia temperatūra realiai palaikoma.

Geriausia taisyklė paprasta: jei šaldiklis stabiliai laikosi apie –18 °C, maistas kietai užšalęs, nėra atitirpimo požymių, o durelės sandarios – žemesnės temperatūros dažniausiai nereikia.

Ledas viduje yra tylus elektros vagis

Net jei temperatūra nustatyta teisingai, sąskaitą gali didinti ledas. Kuo storesnis ledo sluoksnis ant sienelių ar aplink stalčius, tuo sunkiau šaldikliui palaikyti reikiamą temperatūrą. Prietaisas dirba ilgiau, kompresorius įsijungia dažniau, o vietos produktams lieka mažiau.

Vokietijos vartotojų konsultavimo centro duomenimis, vos 1 cm ledo sluoksnis gali padidinti elektros suvartojimą 10–15 procentų. Panašų skaičių nurodo ir BUND Hessen, pabrėždama, kad storesnis ledas ne tik didina sąnaudas, bet ir apsunkina stalčių ištraukimą bei sumažina naudingą šaldiklio erdvę.

Todėl šaldiklį verta atitirpinti nelaukiant, kol viduje susiformuos tikras ledynas. Jei matote, kad sluoksnis artėja prie kelių milimetrų ar stalčiai pradeda strigti, geriau susitvarkyti anksčiau. Tai pigiau ir paprasčiau nei leisti prietaisui mėnesius dirbti sunkesnėmis sąlygomis.

Atitirpinant svarbu neskubėti pavojingais būdais. Išjunkite prietaisą, išimkite produktus, sudėkite juos į šaltkrepšį ar apvyniokite rankšluosčiais, patieskite šluosčių vandeniui sugerti ir leiskite ledui tirpti natūraliai. Nenaudokite peilio ar kitų aštrių įrankių ledui krapštyti – taip galima pažeisti sieneles ar šaldymo sistemą, o tada taupymas baigsis brangiu remontu.

Per šaltas šaldiklis

Durelės, pakuotės ir vieta namuose taip pat svarbios

Didelė dalis ledo atsiranda dėl drėgmės. Kiekvieną kartą atidarius dureles į vidų patenka šiltesnis ir drėgnesnis oras. Ši drėgmė šaldiklyje virsta šerkšnu ir ledu. Todėl verta turėti paprastą įprotį: prieš atidarant šaldiklį jau žinoti, ko ieškote, o ne laikyti dureles praviras ir naršyti po stalčius.

Maistą taip pat reikia laikyti sandariai supakuotą. Vokietijos aplinkos agentūra pabrėžia, kad drėgmė iš šaldytų produktų šaldiklyje virsta ledu, o tai didina energijos suvartojimą. Todėl uogos, mėsa, daržovės ar paruošti patiekalai turėtų būti maišeliuose, dėžutėse ar sandariose pakuotėse, o ne atviri ar prastai užrišti.

Svarbi ir šaldiklio vieta. Jei jis stovi šalia orkaitės, radiatoriaus, indaplovės ar tiesioginiuose saulės spinduliuose, prietaisui tenka dirbti sunkiau. ENERGY STAR rekomendacijose taip pat pabrėžiama palikti pakankamai vietos oro cirkuliacijai už šaldiklio ir tikrinti, ar durelių tarpinės sandarios.

Paprastas tarpinės testas: įkiškite popieriaus lapą tarp durelių ir korpuso, uždarykite dureles ir pabandykite ištraukti. Jei lapas išsitraukia labai lengvai, tarpinė gali būti nusidėvėjusi arba nebesandari. Tokiu atveju šaltis bėga lauk, šiluma patenka vidun, o prietaisas dirba daugiau nei turėtų.

Ką padaryti šiandien, kad šaldiklis vartotų mažiau?

Pirmiausia patikrinkite realią temperatūrą. Įdėkite termometrą į šaldiklį, palikite kelioms valandoms arba per naktį ir pažiūrėkite rezultatą. Jei temperatūra gerokai žemesnė nei –18 °C, pabandykite nustatymą šiek tiek sumažinti ir po paros patikrinkite dar kartą. Tikslas – stabilūs maždaug –18 °C, o ne aklas ratuko sukimas į „šiltesnę“ pusę.

Antra, apžiūrėkite ledą. Jei jo sluoksnis jau matomas, suplanuokite atitirpinimą. Geriausia tai daryti tada, kai šaldiklyje mažiau produktų. Prieš atitirpinimą dalį maisto galima sunaudoti, o likusius produktus laikinai sudėti į šaltkrepšį.

Trečia, sutvarkykite pakuotes. Prastai užrišti maišeliai, atviros dėžutės ir neaiškūs produktai šaldiklyje tik didina netvarką ir drėgmę. Sandariai supakuotas maistas ne tik geriau išsilaiko, bet ir mažiau prisideda prie ledo susidarymo.

Ketvirta, neperkraukite ir nelaikykite beveik tuščio šaldiklio be reikalo. Produktai padeda stabilizuoti temperatūrą, bet oras turi cirkuliuoti. Jei stalčiai prigrūsti taip, kad durelės vos užsidaro, sandarumas gali nukentėti. Jei šaldiklis beveik tuščias ir tokio dydžio jums nereikia, ilgainiui verta pagalvoti, ar prietaisas ne per didelis jūsų poreikiams.

Galiausiai įvertinkite amžių. Labai senas šaldiklis gali naudoti daug daugiau elektros nei naujesnis efektyvus modelis. ENERGY STAR nurodo, kad sertifikuoti šaldikliai yra bent 10 procentų efektyvesni už minimalius federalinius standartus atitinkančius modelius, o naujesni prietaisai dažnai turi geresnius kompresorius, izoliaciją ir temperatūros valdymą.

Šaldiklio taupymas nėra sudėtingas. Nereikia pirkti brangių priedų ar keisti visų įpročių. Dažnai pakanka trijų dalykų: nustatyti tinkamą temperatūrą, neleisti kauptis ledui ir pasirūpinti, kad durelės sandariai užsidarytų.

Tai nėra vienkartinis triukas, kuris per naktį sumažins sąskaitą per pusę. Tačiau prietaisas, kuris dirba 24 valandas per parą, net mažus skirtumus kaupia visus metus. Todėl šaldiklis yra viena iš tų vietų namuose, kur verta pažiūrėti ne tada, kai jis sugenda, o dabar – kol jis tyliai ir kantriai siurbia elektrą.