Leidžiate šuniui miegoti savo lovoje? Mokslininkai ištyrė, kas iš tikrųjų vyksta naktį – rezultatai nustebino

Vakaras, namuose pagaliau ramu, o vos atsigulus į lovą šalia įsitaiso keturkojis. Iš pradžių jis susirango prie kojų, vėliau pasislenka arčiau pagalvės, o ryte kartais paaiškėja, kad šeimininkui liko vos pusė lovos. Tokia situacija pažįstama daugeliui šunų augintojų. Vieni nė neįsivaizduoja, kaip galėtų užmigti be šalia alsuojančio augintinio, o kiti įsitikinę, kad šuniui vieta tik savo guolyje. Tačiau ar miegojimas vienoje lovoje iš tiesų blogina žmogaus poilsio kokybę?

Į šį klausimą pabandė atsakyti Toronto mokslininkai, keturias savaites stebėję žmonių ir jų šunų naktinį aktyvumą. Tyrimo rezultatai, paskelbti moksliniame žurnale „PLOS One“, pasirodė netikėti. Nors nemaža dalis dalyvių buvo įsitikinę, kad augintiniai jiems trukdo miegoti, objektyvūs matavimai tokio aiškaus poveikio neparodė. Dar įdomiau tai, kad tyrėjai pastebėjo vieną neįprastą dėsningumą: ne visada šuo pažadina žmogų – kartais gali būti atvirkščiai.

Šis atradimas gali pradžiuginti tuos, kurie kas vakarą leidžia augintiniui įsitaisyti šalia. Vis dėlto mokslininkai neskuba tvirtinti, kad miegoti kartu su šunimi visiems yra naudinga. Tyrimas atskleidė gerokai sudėtingesnį žmogaus ir gyvūno ryšį, nei būtų galima spręsti vien iš to, ar ryte jaučiamės išsimiegoję.

Keturias savaites stebėjo šeimininkus ir jų šunis – rezultatai nustebino

Tyrime dalyvavo 25 suaugusieji ir 38 jų šunys. Mokslininkai keturias savaites rinko informaciją apie abiejų naktinį aktyvumą. Žmonės ant riešų nešiojo judesius fiksuojančius prietaisus, o šunims buvo uždėti specialūs antkakliai su jutikliais. Tai leido stebėti, kada šeimininkai ir jų augintiniai ilsisi, kiek juda ir kaip jų aktyvumas keičiasi nakties metu. Dalyviai taip pat pildė klausimynus apie savo miegą, savijautą ir tai, kur paprastai miega jų keturkojai.

Paaiškėjo, kad keturi tyrimo dalyviai šuniui visada leisdavo miegoti savo lovoje, dešimt tai darydavo tik kartais, o vienuolika niekada nesidalydavo lova su augintiniu. Mokslininkai palygino šių žmonių miego trukmę bei efektyvumą, vertindami, kiek laiko, praleisto lovoje, iš tikrųjų buvo miegama.

Rezultatai nepatvirtino plačiai paplitusios nuomonės, kad šuo lovoje neišvengiamai gadina miegą. Tyrėjai nenustatė statistiškai reikšmingų žmonių miego trukmės ar efektyvumo skirtumų, kuriuos būtų galima susieti su augintinio buvimu lovoje. Kitaip tariant, tie, kurie miegojo kartu su šunimis, pagal surinktus judėjimo duomenis nebūtinai ilsėjosi prasčiau už tuos, kurių augintiniai turėjo atskiras miego vietas.

Tačiau čia yra svarbi išlyga. Tyrimas buvo nedidelis, o žmonių, kurie su šunimis miegojo kiekvieną naktį, grupę sudarė vos keturi dalyviai. Todėl šie rezultatai neįrodo, kad miegojimas su augintiniu visiškai neturi įtakos poilsiui. Jie tik parodo, kad šioje tiriamųjų grupėje aiškaus neigiamo poveikio nepavyko nustatyti.

Beveik pusė žmonių skundėsi šunimis, nors prietaisai rodė ką kita

Viena įdomiausių tyrimo detalių buvo skirtumas tarp to, kaip žmonės vertino savo miegą, ir to, ką užfiksavo prietaisai. Beveik pusė tyrime dalyvavusių šeimininkų teigė, kad jų šunys naktimis trukdo ilsėtis. Kai kurie skundėsi augintinių judėjimu, kiti jautėsi prasčiau išsimiegoję, ypač jeigu namuose laikė daugiau nei vieną šunį.

Tačiau išanalizavę judėjimo duomenis mokslininkai nepastebėjo tokio aiškaus skirtumo, kokio buvo galima tikėtis iš dalyvių atsakymų. Tyrimo bendraautorė Lavania Nagendran paaiškino, kad kelių šunų šeimininkai subjektyviai dažniau vertino savo miegą kaip prastesnį, tačiau objektyvūs matavimai šio įspūdžio nepatvirtino.

Kodėl taip nutinka? Viena iš galimybių – žmogus geriau prisimena nakties akimirkas, kai augintinis jį sutrukdo. Jeigu šuo staiga pašoka, pradeda kasytis ar užima per daug vietos, tokia situacija gali išlikti atmintyje, nors bendras miego laikas beveik nepasikeičia. Kita vertus, vien judesių matavimai neatskleidžia visos miego kokybės. Jie negali taip tiksliai kaip laboratoriniai tyrimai parodyti, kiek laiko žmogus praleido skirtingose miego stadijose ir ar miegas buvo pakankamai atkuriantis.

Todėl ir paties žmogaus savijauta nėra nesvarbi. Jeigu rytais jaučiatės pavargę, dažnai pabundate ar pastebite, kad dėl šuns sunku patogiai įsitaisyti, neverta ignoruoti šių pojūčių vien todėl, kad nedidelis mokslinis tyrimas nenustatė statistiškai reikšmingų skirtumų. Miegas turi būti ne tik pakankamai ilgas, bet ir kokybiškas.

Šuo miegantis lovoje

Netikėtas atradimas: kartais ne šuo žadina šeimininką, o šeimininkas – šunį

Tyrėjai pastebėjo dar vieną įdomų ryšį. Naktimis, kai šunys daugiau judėjo, aktyvesni buvo ir jų šeimininkai. Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti kaip patvirtinimas, kad augintiniai nuolat pažadina žmones. Tačiau atidžiau išanalizavus duomenis išryškėjo priešinga tendencija – daugeliu atvejų pirmiausia sujudėdavo žmogus, o tik paskui šuo.

Tai leidžia svarstyti, kad augintiniai kartais reaguoja į šeimininkų judesius. Žmogus apsiverčia ant kito šono, pasitaiso antklodę ar trumpam pabunda, o šalia miegantis šuo taip pat pakeičia savo padėtį. Tokiu atveju galima klaidingai manyti, kad būtent augintinis sukėlė naktinį sujudimą, nors iš tikrųjų jis tik sureagavo į tai, kas jau vyko.

Žinoma, tyrimas neleidžia vienareikšmiškai nustatyti kiekvieno pabudimo priežasties. Vien judėjimo seka dar neįrodo, kad vienas tikrai pažadino kitą. Vis dėlto ši detalė parodo, kad žmogaus ir šuns miegas gali būti glaudžiai susijęs, o jų naktinis elgesys kartais prisitaiko vienas prie kito.

Tai neturėtų labai stebinti šunų šeimininkų. Daugelis augintinių jautriai reaguoja į žmogaus elgesį ir kasdienius įpročius. Jie žino, kada šeimininkas keliasi, kada ruošiasi eiti pasivaikščioti ir kada ateina metas miegoti. Todėl visai tikėtina, kad dalis jų reaguoja ir į nedidelius naktinius judesius.

Ar verta leisti šuniui miegoti lovoje? Yra keli dalykai, kuriuos svarbu įvertinti

Mokslininkų rezultatai gali nuraminti žmones, kurie mėgsta užmigti šalia savo augintinio. Jeigu šuo sveikas, ramiai miega, netrukdo judėti ir abu ryte pabundate gerai pailsėję, nėra pagrindo manyti, kad vien pats bendras miegas būtinai žalingas. Kai kuriems žmonėms augintinio artumas net suteikia saugumo ir ramybės jausmą, nors tai savaime neįrodo, kad jų miego kokybė pagerėja.

Tačiau yra situacijų, kai atskiras guolis būtų geresnis pasirinkimas. Jeigu žmogus alergiškas šunims, serga astma ar augintinis į lovą atneša daug lauke surinktų nešvarumų, miegojimas kartu gali sukelti papildomų problemų. Taip pat verta atsižvelgti į gyvūno sveikatą, reguliarią apsaugą nuo parazitų ir bendrą higieną. Šuo, kuris dažnai kasosi, turi odos problemų ar virškinimo sutrikimų, pirmiausia turėtų būti apžiūrėtas veterinarijos gydytojo.

Ne mažiau svarbus ir patogumas. Didelis šuo nedidelėje lovoje gali užimti tiek vietos, kad žmogus pradės miegoti nepatogioje padėtyje, o dažnai besivartantis augintinis gali trukdyti jautriai miegantiems žmonėms. Tokiu atveju verta pabandyti kompromisą – pastatyti šuns guolį šalia savo lovos. Taip augintinis liks arti šeimininko, tačiau abu turės atskirą poilsio vietą.

Jeigu svarstote, ar bendras miegas veikia jūsų savijautą, galima atlikti paprastą bandymą. Kelias naktis leiskite šuniui miegoti įprastoje vietoje, o vėliau, palaipsniui pripratinę jį prie atskiro guolio, palyginkite savo miego kokybę. Stebėkite, kiek kartų pabundate, kaip jaučiatės ryte ir ar dieną nevargina mieguistumas. Toks palyginimas nebus mokslinis eksperimentas, tačiau gali padėti suprasti, kuris variantas jūsų namuose patogesnis.

Svarbu ir tai, kad šuo neturėtų būti verčiamas miegoti žmogaus lovoje. Kai kurie augintiniai mėgsta glaustis prie šeimininko, o kiti geriau ilsisi savo guolyje, kur niekas jų netrukdo. Šuns miego poreikiai taip pat svarbūs, todėl verta stebėti jo elgesį ir leisti pasirinkti saugią, patogią poilsio vietą.

Toronto mokslininkų atliktas tyrimas pateikia įdomų atsakymą į seną šunų šeimininkų ginčą: miegojimas vienoje lovoje su augintiniu nebūtinai pablogina žmogaus miegą, tačiau tai nereiškia, kad jis vienodai tinka visiems. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad norint padaryti tvirtesnes išvadas reikia didesnių tyrimų, kuriuose dalyvautų įvairesnių veislių, dydžių ir amžiaus šunys.

Todėl geriausias sprendimas greičiausiai slypi ne griežtoje taisyklėje, kad šuniui lovoje vietos nėra, ir ne įsitikinime, kad augintinis privalo miegoti šalia. Daug svarbiau, ar abu iš tiesų gerai pailsite. Jeigu ryte pabundate žvalūs, o šuo ramiai snaudžia šalia, galbūt nieko keisti ir nereikia. Tačiau jeigu kiekvieną naktį tenka kovoti dėl vietos po antklode, atskiras guolis gali būti geriausia dovana ir šeimininkui, ir jo keturkojui.