Kodėl laikrodžius sukame paskutinį spalio sekmadienį ir kas būtų, jei ES atsisakytų laiko keitimo

Spalio pabaigos rytą telefonas laiką pakeičia pats, o orkaitės laikrodis ir automobilio skydelis staiga ima rodyti valanda mažiau. Paskutinį spalio sekmadienį Lietuva grįžta prie žiemos, arba standartinio, laiko: 4 valandą nakties laikrodžiai pasukami atgal į 3 valandą.

Tokia tvarka pasirinkta tam, kad visas pokytis Europoje vyktų vienu metu ir kuo mažiau trukdytų darbui, kelionėms bei prekybai. Jei Europos Sąjunga galutinai atsisakytų laiko keitimo, šalys turėtų apsispręsti, kurį laiką palikti nuolat – vasaros ar žiemos.

Kodėl būtent paskutinis spalio sekmadienis?

Laikas keičiamas naktį iš šeštadienio į sekmadienį ne atsitiktinai. Savaitgalio naktį mažiau važiuoja traukiniai, dirba mažiau įstaigų, o dauguma žmonių gali ramiau prisitaikyti prie papildomos ar prarastos valandos.

Spalio pabaiga pasirinkta ir dėl sezono: rytai tuo metu jau tamsūs, o vakarai trumpi. Grįžus prie standartinio laiko, šviesiau būna ryte – tai ypač pastebi į mokyklą vedantys tėvai, anksti į darbą važiuojantys žmonės ir tie, kurių diena prasideda dar prieš aštuonias.

Vis dėlto tas vienas valandos pasukimas daug kam nėra toks nekaltas. Vieni sekmadienį džiaugiasi ilgesniu miegu, kiti vakare žiūri į langą ir jaučia, kad diena baigėsi pernelyg anksti.

Ginčas vyksta ne dėl valandos, o dėl šviesos

Žmones dažniausiai erzina ne pats laikrodis, o tai, kada jie gauna dienos šviesos. Palikus nuolatinį vasaros laiką, žiemą vakarai būtų šiek tiek šviesesni, tačiau rytai taptų dar tamsesni. Pasirinkus nuolatinį žiemos laiką, rytais auštų anksčiau, bet po darbo ar pamokų tamsa ateitų greičiau.

Todėl vieno idealaus sprendimo nėra. Dirbantis nuo ankstyvo ryto žmogus gali labiau vertinti šviesų rytą, o į biurą vėliau einantis ar po darbo su vaikais laiką leidžiantis žmogus mieliau rinktųsi šviesesnį vakarą.

Laiko keitimo šalininkai primena, kad vasarą ilgesnės šviesios vakaro valandos leidžia daugiau būti lauke. Kritikai atsako, kad kūnui du kartus per metus tenka persiderinti: kelias dienas sunkiau užmigti, ryte sunkiau atsikelti, o įprastas ritmas išsibalansuoja.

Kodėl laikrodžius sukame paskutinį spalio sekmadienį ir kas būtų, jei ES atsisakytų laiko keitimoNuotrauka: Unsplash / Luigy Ghost

Kas pasikeistų, jei laiko nebesuktume?

Kasdienybėje neliktų dviejų datų, kai reikia tikrinti žadintuvus, susitikimų laiką ir senesnių prietaisų ekranus. Mažiau painiavos būtų keliaujant, dirbant pamainomis ar planuojant nuotolinius pokalbius su kitomis Europos šalimis.

Tačiau sprendimas būtų sudėtingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Europos šalys turi veikti suderintai, nes skirtingi pasirinkimai kaimyninėse valstybėse reikštų daugiau laiko juostų, painesnius transporto tvarkaraščius ir nepatogumus verslui bei žmonėms, kasdien keliaujantiems per sieną.

ES lygmeniu idėja atsisakyti sezoninio laiko keitimo buvo svarstyta, tačiau bendro galutinio susitarimo dėl nuolatinio laiko pasirinkimo nėra. Kol jo nėra, Lietuvoje laikrodžiai ir toliau bus sukami pagal dabar galiojančią tvarką – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį.

Kaip lengviau išgyventi tą vieną valandą?

Spalį laikrodį sukame atgal, todėl daugeliui persiorientuoti lengviau nei pavasarį. Vis dėlto mažiems vaikams, vyresniems žmonėms ir tiems, kurių miegas jautrus, pasikeitusi rutina gali jaustis kelias dienas.

• Šeštadienio vakarą eikite miegoti įprastu laiku, o ne bandykite „užsidirbti“ papildomo miego.
• Ryte kuo greičiau išeikite į dienos šviesą – net trumpas pasivaikščiojimas padeda kūnui suprasti naują ritmą.
• Patikrinkite ne tik žadintuvą, bet ir automobilio, orkaitės, šildymo sistemos laiką.
• Jei pirmadienį laukia ankstyva kelionė ar svarbus susitikimas, laiką patikrinkite iš vakaro.

Kol Europa neapsisprendė, laikrodžio rodyklių judėjimas liks pažįstamu rudens ritualu. Paskutinį spalio sekmadienį gauname vieną papildomą valandą, bet kartu dar aiškiau pajuntame, kad tamsusis metų laikas jau prasidėjo.