Du kartus per metus Lietuvoje vėl prasideda tas pats klausimas: kam vis dar reikia sukioti laikrodžius? Pavasarį viena valanda atimama, rudenį ji grąžinama, tačiau daugeliui žmonių organizmas prie tokio ritmo neprisitaiko per vieną dieną.
Vieni skundžiasi prastesniu miegu, kiti — nuovargiu, išsiderinusiu darbo ritmu ar vaikų dienotvarkės problemomis. Nors laikrodžių persukimas kadaise buvo aiškinamas energijos taupymu, šiandien vis daugiau šalių abejoja, ar tokia praktika dar turi prasmę.
Dalis pasaulio jau seniai pasirinko paprastesnį kelią — gyventi pagal vieną laiką ištisus metus. Kol Lietuva ir kitos Europos Sąjungos šalys vis dar laukia bendro politinio sprendimo, daugybė valstybių vasaros laiko jau atsisakė arba jo visai nebetaiko.
Kodėl vasaros laikas kelia tiek ginčų
Vasaros laikas buvo įvestas tam, kad žmonės geriau išnaudotų dienos šviesą. Idėja buvo paprasta: jeigu vakare ilgiau šviesu, teoriškai galima mažiau naudoti dirbtinį apšvietimą ir taip taupyti energiją.
Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje ši logika nebeatrodo tokia aiški. Elektros vartojimas priklauso ne tik nuo lempučių. Jį lemia šildymas, kondicionieriai, elektronika, darbo grafikai, pramonė ir daugybė kitų veiksnių. Todėl vis dažniau sakoma, kad reali energijos taupymo nauda yra labai maža.
Tuo metu nepatogumai žmonėms išlieka. Laiko keitimas gali išderinti miegą, nuotaiką, koncentraciją ir darbingumą. Būtent dėl to vis daugiau šalių nusprendė, kad sezoninis laikrodžių sukiojimas tiesiog nebėra vertas vargo.
Europa vis dar nesusitaria
Europos Sąjungoje apie vasaros laiko panaikinimą kalbama jau ne vienus metus. Europos Parlamentas dar anksčiau buvo pritaręs idėjai atsisakyti laikrodžių sukiojimo, tačiau valstybėms narėms iki šiol nepavyko susitarti dėl svarbiausio klausimo: koks laikas turėtų likti nuolatinis — vasaros ar žiemos.
Būtent čia ir prasideda didžiausias ginčas. Vieni nori šviesesnių vakarų, kiti pabrėžia, kad natūralesnis žmogaus organizmui yra žiemos laikas. Jeigu kiekviena šalis pasirinktų skirtingai, Europoje galėtų kilti tikras laiko chaosas, ypač transportui, verslui ir tarptautiniams ryšiams.
Todėl Lietuva kol kas vis dar gyvena pagal bendrą ES ritmą. Laikrodžiai persukami pavasarį ir rudenį, nors visuomenėje nepasitenkinimo šia praktika netrūksta.
Šalys, kurios jau atsisakė vasaros laiko
Daugelis valstybių pasaulyje vasaros laiko jau nebetaiko. Kai kurios jo atsisakė dar prieš kelis dešimtmečius, kitos — visai neseniai. Žemiau pateikiamas sąrašas šalių ir teritorijų, kurios yra panaikinusios vasaros laiką arba nebetaiko sezoninio laikrodžių sukiojimo.
Šalys ir teritorijos, kurios nebetaiko vasaros laiko:
| Šalis arba teritorija | Kada atsisakyta vasaros laiko |
|---|---|
| Alžyras | 1980 m. |
| Argentina | 2009 m. |
| Armėnija | 2011 m. |
| Azerbaidžanas | 2015 m. |
| Bangladešas | 2009 m. |
| Barbadosas | 1980 m. |
| Belizas | 1983 m. |
| Bolivija | 1932 m. |
| Botsvana | 1944 m. |
| Brazilija | 2019 m. |
| Žaliasis Kyšulys | 1945 m. |
| Kinija | 1991 m. |
| Kosta Rika | 1992 m. |
| Dominikos Respublika | 1974 m. |
| Ekvadoras | 1993 m. |
| Salvadoras | 1988 m. |
| Folklando salos | 2010 m. |
| Fidžis | 2021 m. |
| Gruzija | 2014 m. |
| Gana | 1942 m. |
| Guamas | 1977 m. |
| Gvatemala | 2006 m. |
| Hondūras | 2006 m. |
| Honkongas | 1979 m. |
| Indija | 1945 m. |
| Irakas | 2007 m. |
| Iranas | 2022 m. |
| Islandija | 1967 m. |
| Jamaika | 1983 m. |
| Japonija | 1951 m. |
| Jordanija | 2022 m. |
| Kazachstanas | 2004 m. |
| Kirgizija | 2005 m. |
| Kolumbija | 1993 m. |
| Lesotas | 1944 m. |
| Libija | 2013 m. |
| Makao | 1979 m. |
| Madagaskaras | 1954 m. |
| Malaizija | 1941 m. |
| Martinika | 1980 m. |
| Mauricijus | 2009 m. |
| Mongolija | 2016 m. |
| Namibija | 2017 m. |
| Naujoji Kaledonija | 1997 m. |
| Nikaragva | 2006 m. |
| Pakistanas | 2009 m. |
| Paragvajus | 2024 m. |
| Peru | 1994 m. |
| Filipinai | 1978 m. |
| Puerto Rikas | 1945 m. |
| Rusija | 2010 m. |
| Samoa | 2021 m. |
| Siera Leonė | 1962 m. |
| Singapūras | 1936 m. |
| Šri Lanka | 1945 m. |
| Pietų Afrika | 1944 m. |
| Sudanas | 1985 m. |
| Pietų Korėja | 1988 m. |
| Pietų Sudanas | 1985 m. |
| Sirija | 2022 m. |
| Tadžikistanas | 1991 m. |
| Taivanas | 1979 m. |
| Tonga | 2017 m. |
| Čadas | 1980 m. |
| Tunisas | 2008 m. |
| Turkija | 2016 m. |
| Turkmėnistanas | 1991 m. |
| Urugvajus | 2015 m. |
| Uzbekistanas | 1991 m. |
| Vanuatu | 1993 m. |
| Baltarusija | 2010 m. |
Islandija — vienas aiškiausių pavyzdžių
Islandija dažnai minima kaip viena šalių, kuriai vasaros laikas tiesiog neturi daug prasmės. Dėl geografinės padėties vasarą ten šviesu labai ilgai, o žiemą dienos būna trumpos ir tamsios. Todėl vienos valandos persukimas iš esmės nepakeičia situacijos taip, kaip galbūt tikėtasi kitose valstybėse.
Islandai jau seniai gyvena pagal pastovų laiką ir nesuka laikrodžių du kartus per metus. Tai reiškia mažiau painiavos, mažiau prisitaikymo ir paprastesnę kasdienybę.
Šis pavyzdys dažnai naudojamas diskusijose apie tai, ar laikrodžių persukimas iš tikrųjų dar reikalingas šiuolaikinėje Europoje.
Rusija, Turkija ir Baltarusija pasirinko pastovų laiką
Lietuvos gyventojams įdomūs ir artimesni pavyzdžiai. Rusija, Turkija ir Baltarusija taip pat yra atsisakiusios sezoninio laikrodžių sukiojimo. Tai reiškia, kad šiose šalyse gyventojai nebepatiria pavasarinio ir rudeninio laiko keitimo.
Tiesa, tokie sprendimai ne visada buvo priimti be ginčų. Kai kuriose šalyse diskusijos kilo dėl to, koks laikas turi likti nuolatinis. Vieniems svarbesni šviesesni vakarai, kitiems — šviesesni rytai. Tai rodo, kad net atsisakius laiko keitimo, politinis sprendimas nėra toks paprastas.
Vis dėlto bendra kryptis aiški: vis daugiau šalių nebenori kas pusmetį keisti gyventojų ritmo.
Kodėl kai kurios šalys niekada rimtai nesuko laikrodžių
Svarbu suprasti, kad ne visos šalys vasaros laiko atsisakė dėl nepasitenkinimo. Kai kuriose pasaulio vietose ši praktika tiesiog niekada neturėjo daug prasmės. Ypač tai aktualu šalims, esančioms arčiau pusiaujo.
Ten dienos ilgumas per metus keičiasi ne taip smarkiai kaip Šiaurės Europoje. Jei saulė teka ir leidžiasi gana panašiu laiku visus metus, laikrodžių persukimas neduoda didelės naudos. Todėl daug tropinių ar subtropinių valstybių vasaros laiko arba visai nenaudojo, arba jo atsisakė labai seniai.
Kitaip tariant, vasaros laikas labiausiai aktualus toms šalims, kur metų laikų šviesos skirtumai yra dideli. Tačiau net ir ten vis dažniau abejojama, ar žmogaus biologinio ritmo trikdymas vertas galimos naudos.
Kas laukia Lietuvos
Lietuva viena pati šio klausimo greičiausiai nespręs, nes laiko keitimas Europos Sąjungoje yra susijęs su bendru reglamentavimu. Jeigu šalys pradėtų savarankiškai pasirinkti skirtingus nuolatinius laikus, galėtų kilti daug painiavos transporto, verslo, skrydžių, traukinių ir tarptautinių susitarimų srityse.
Todėl Lietuvai svarbus bendras Europos sprendimas. Problema ta, kad jis vis dar stringa. Nors daug gyventojų norėtų atsisakyti laikrodžių sukiojimo, šalys nesutaria, koks laikas turėtų likti visam laikui.
Kol šis ginčas neišspręstas, lietuviai ir toliau du kartus per metus persuka laikrodžius. Vieni tai priima kaip smulkmeną, kiti kasmet piktinasi iš naujo. Tačiau pasaulio pavyzdžiai rodo, kad gyventi be sezoninio laiko keitimo visiškai įmanoma.
Pasaulis jau pavargo nuo laikrodžių sukiojimo
Vasaros laikas kadaise buvo pristatytas kaip praktiškas sprendimas, padedantis taupyti energiją ir geriau išnaudoti dienos šviesą. Tačiau šiandien vis daugiau šalių mano, kad nauda per maža, o nepatogumų per daug.
Dalis pasaulio jau apsisprendė: laikrodžių sukioti nebereikia. Islandija, Turkija, Rusija, Baltarusija, Brazilija, Japonija, Kinija, Indija ir daugybė kitų šalių gyvena be sezoninio laiko keitimo.
Lietuvoje šis klausimas vis dar lieka atviras. Kol Europa nesusitaria, gyventojams belieka kasmet prisiminti, į kurią pusę šį kartą reikia persukti laikrodį.
Ir būtent todėl ši tema niekur nedingsta. Nes kiekvieną pavasarį ir rudenį žmonės vėl klausia to paties: jei tiek daug šalių jau atsisakė vasaros laiko, kodėl mes vis dar gyvename pagal seną tvarką?
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
